Alessandro Volta — italų fizikas, pirmojo elektros elemento (baterijos) išradėjas

Alessandro Volta — italų fizikas, pirmojo elektros elemento (baterijos) išradėjas; jo darbai nulėmė volto vienetą ir palikimą Como muziejuje.

Grafas Alessandro Giuseppe Antonio Anastasio Volta (1745 m. vasario 18 d. – 1827 m. kovo 5 d.) buvo Lombardijos fizikas, plačiai žinomas kaip pirmojo veikiančio elektrocheminio elemento (baterijos) išradėjas. Jis gimė Komo mieste Lombardijoje, Italijoje, ir visą gyvenimą dirbo eksperimentinės fizikos srityje bei tyrinėjo elektros reiškinius.

Gyvenimas ir akademinė karjera

Volta 1779 m. tapo Pavijos universiteto eksperimentinės fizikos profesoriumi ir šiame poste dirbo beveik 25 metus. Jis buvo gerbiamas pedagogas ir mokslininkas, skaitė paskaitas, rengė demonstracinius eksperimentus ir platino naujausias idėjas apie elektros reiškinius. 1810 m., už nuopelnus mokslui ir už pažangą elektros srityje, Napoleonas Bonapartas suteikė jam grafų (conte) titulą.

Pagrindiniai atradimai ir darbai

1775 m. Volta sukūrė elektroforą, paprastą įrenginį, leidusį gauti ir sukaupti statinį elektros krūvį. Jis taip pat tyrinėjo tai, ką dabar vadiname talpa, ir formulavo ryšį tarp elektrinio potencialo (V) ir krūvio (Q) – atradimą, kurį kartais vadina Voltos talpos dėsniu. Dėl šio darbo ir reikšmingų indėlių į elektros teoriją vėliau elektrinio potencialo vienetas buvo pavadintas voltu.

Apie 1791 m. Volta pradėjo tirti taip vadinamą „gyvūnų elektrą“, kurioje darbas siejamas su Luigi Galvani eksperimentais su varlių kojomis. Volta nustatė, kad elektros srovę galima gauti ne tik iš audinių „gyvūninės elektros“, bet ir iš skirtingų metalų sąlyčio per drėgną terpę. Taip gimė Voltos elektrocheminės eilės samprata ir supratimas apie galvaninio elemento elektromagnetinę jėgą (emf E {\displaystyle {\mathcal {E}}}).

Volto krūvininkas (pirmoji baterija)

1800 m. Volta išrado vadinamąjį Volto krūvininką – pirmąją nuolatinę elektros srovės šaltinį. Krūvininką sudarė pakaitomis sujungti skirtingų metalų (pvz., cinko ir vario) diskai, padalinti drėgnu popieriaus arba audinio sluoksniu, prisotintu sūrus tirpalu. Tokiu būdu buvo gauta tęstinė elektros srovė tarp aukščiau ir žemiau esančių diskų, o daugkartinė tokių elementų grandinė žymiai padidino gautą elektromotorinę jėgą. Volto išradimas atvėrė kelią elektrochemijos vystymuisi ir leido vėlesniems mokslininkams tyrinėti elektros poveikį cheminėms reakcijoms bei užsiimti elektromagnetizmo ekspermentais.

Įtaka ir palikimas

Volto krūvininkas turėjo milžinišką reikšmę — jis leido tyrinėti elektros reiškinius be statinės elektros apribojimų ir tapo pagrindu vėlesnėms technologijoms bei moksliniams atradimams. 1881 m. tarptautinė elektros konferencija patvirtino, kad vienas iš pagrindinių elektros matavimo vienetų bus pavadintas jo garbei — voltas (V). Alesandro Voltos vardu pavadintos ir kitos naujovės bei objektai, pavyzdžiui, automodelio „Chevy Volt“ pavadinimas ir Voltos krateris Mėnulyje.

Asmeninis gyvenimas ir atminimas

Volta vedė grafo Ludovico Peregrini dukterį Teresę; pora užaugino tris sūnus. Jis savo gyvenimą skyrė mokslui, o vėlesniais metais grįžo į gimtąjį Komo miestą. Volta palaidotas Kome; prie Komo ežero stovi Tempio Voltiano — muziejus, skirtas jo darbams ir eksponuojantis originalią įrangą bei dokumentus iš Voltos eksperimentų. Miestui ir mokslui jo indėlis tebėra svarbus ir šiandien.

Voltos tyrimai ne tik išsprendė mokslinį ginčą dėl „gyvūninės elektros“, bet ir suteikė praktinį elektros šaltinį, be kurio XIX a. elektrotechnikos ir chemijos pažanga būtų buvusi sunkiai įsivaizduojama. Jo darbai formavo pagrindus, ant kurių vėliau stojo tiek teorinė, tiek taikomoji elektrotechnika.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo grafas Alessandro Giuseppe Antonio Anastasio Volta?

K: Kur ir kada jis gimė?

K: Ką Volta dirbo 1775 m.?

K: Ką jis atrado apie elektrinį potencialą ir krūvį?

K: Koks išradimas priskiriamas jam?

K: Kaip Napoleonas Bonapartas pagerbė jo darbą?

K: Kur jis palaidotas?

Paieška pagal raidę