Alfonso La Marmora – italų generolas ir politikas (1804–1878)

Alfonso La Marmora (1804–1878) — italų generolas ir politikas: Krymo karo veteranas, Sardinijos karo ministras ir Italijos susivienijimo veikėjas.

Autorius: Leandro Alegsa

Alfonso La Marmora (1804 m. lapkričio 18 d. – 1878 m. sausio 5 d.), arba Alfonso Ferrero La Marmora, Alfonso Lamarmora ir Alfonso Ferrero, Cavaliere La Marmora - italų generolas ir valstybės veikėjas. Gimė Turine turtingoje ir kilmingoje šeimoje: jo tėvas buvo markizas. Per ilgą karjerą La Marmora tapo vienu iš svarbiausių Sardinijos karalystės kariuomenės organizatorių ir reikšmingu politiku Italijos suvienijimo laikotarpiu.

Karinė karjera ir reformos

1822 m. jis baigė Turino karo akademiją ir pradėjo karinę tarnybą. 1856 m. buvo paaukštintas iki generolo. Kaip karo ministras Sardinijos karalystėje (du kartus dirbo Massimo D'Azeglio ir Camillo Cavour vyriausybėse), La Marmora inicijavo plataus masto kariuomenės reformą, siekdamas modernizuoti pajėgas ir paruošti jas būsimoms politinėms bei karinėms užduotims.

  • 1854 m. priimtas įstatymas pagerino karių parengtį ir discipliną, pertvarkė įdarbinimo sistemą ir karių atranką.
  • Padidintas kariuomenės skaičius iki maždaug 60 000 vyrų; nors iš jų aktyvioje tarnyboje buvo tik maža dalis, reformos siekė ilgainiui didinti nuolatinį personalą.
  • Įsteigtos naujos karininkų akademijos ir pertvarkytos mokymo programos, atnaujinta artilerija bei logistikos, sveikatos ir administracinė tarnyba.
  • Buvo padvigubinti šaulių padaliniai ir sustiprinta lengvoji kavalerija, dalinai sumažinant sunkiųjų raitelių reikšmę.

Šios reformos suteikė Sardinijos/Italijos kariuomenei modernesnį pamatą, nors jų įgyvendinimas ir išlaikymas reikalavo laiko bei lėšų.

Krymo karas ir diplomatija

1855 m. La Marmora atsistatydino iš karo ministro pareigų, nes vadovavo Sardinijos enviado kontingentui į Krymo karą. Siuntimas į Krymą turėjo ir karinį, ir politinį tikslą: parodyti Sardinijos pasirengimą dalyvauti didžiųjų Europos valstybių reikalavimuose ir laimėti Didžiųjų galių palankumą Italijos suvienijimo klausimais. Patirtis Kryme sustiprino jo reputaciją tarptautinėje arenoje.

Politikos karjera: ministras pirmininkas ir administracinės pareigos

Nuo 1859 m. liepos 19 d. iki 1860 m. sausio 21 d. La Marmora buvo Sardinijos karalystės ministras pirmininkas. Po Italijos susivienijimo jis ėjo svarbias administracines pareigas: buvo Milano gubernatorius ir Neapolio prefektas, kur rūpinosi naujai suvienytos valstybės administracine integracija ir viešąja tvarka regionuose, turinčiuose skirtingą administracinę tradiciją.

1864–1866: ministras pirmininkas ir Trečiasis nepriklausomybės karas

Istorinės dešinės narys La Marmora nuo 1864 m. rugsėjo 18 d. iki 1866 m. liepos 20 d. buvo Italijos karalystės ministras pirmininkas ir tuo pačiu užsienio reikalų ministras. Jo vyriausybė sprendė klausimus, susijusius su Italijos vidas politine padėtimi Europoje ir pasirengimu naujai konfrontacijai su Austrija.

Atsistatydinęs iš pareigų, La Marmora dar kartą stojo į karinę tarnybą Trečiojoje Italijos nepriklausomybės karo kampanijoje (1866 m.), kuri vyko tuo pačiu metu kaip Austrijos ir Prūsijos karas. Šioje kampanijoje Italija patyrė skaudžių pralaimėjimų, ypač sausumoje (pvz., prie Custoza) ir jūroje (adriatinė dvikova prie Lissos), dalinai dėl koordinacijos trūkumų ir strateginių sprendimų stokos. La Marmora buvo kritikuojamas už tam tikras karines klaidas ir už tai, kad kariuomenės vadovavimas nebuvo pakankamai nuoseklus.

Vėlesni metai ir palikimas

1870 m. jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. Mirė Florencijoje ir buvo palaidotas Bielos San Sebastiano bažnyčioje. Jo brolis Alessandro La Marmora yra žinomas kaip Bersaglieri korpuso įkūrėjas, o pats Alfonso La Marmora paliko mišrą paveldą: jis pagerino ir modernizavo kariuomenės struktūrą bei administraciją, bet jo karinė veikla 1866 m. dažnai vertinama kritiškai dėl prarastų galimybių.

Istorinė reikšmė: La Marmora prisidėjo prie Sardinijos/Italijos kariuomenės profesionalizavimo ir naujos valstybės konsolidacijos. Jo reformos sudarė pagrindą vėlesnėms karinėms perorganizacijoms, o politinė veikla – tiek sėkminga, tiek klaidų kupina – atspindėjo sudėtingą laikotarpį Italijos suvienijimo istorijoje.

Alfonso La MarmoraZoom
Alfonso La Marmora

Pastaba

  1. 1,0 1,1 1,2 Alfonso Ferrero della Marmora
  2. 2.0 2.1 LA MARMORA, Alfonso Ferrero, Marchese del, (1804 - 1878) Italų generolas ir politikas
  3. 3,0 3,1 La Màrmora, Alfonso Ferrero di
  4. 4,0 4,1 Alfonso La Marmora (Ferrero)

 

·         v

·         t

·         e

Italijos ministrai pirmininkai

Italijos Karalystė

  • Cavour
  • Ricasoli
  • Rattazzi
  • Farini
  • Minghetti
  • La Marmora
  • Ricasoli
  • Rattazzi
  • Menabrea
  • Lanza
  • Minghetti
  • Depretis
  • Cairoli
  • Depretis
  • Cairoli
  • Depretis
  • Crispi
  • Starabba
  • Giolitti
  • Crispi
  • Starabba
  • Pelloux
  • Saracco
  • Zanardelli
  • Giolitti
  • Tittoni
  • Fortis
  • Sonnino
  • Giolitti
  • Sonnino
  • Luzzatti
  • Giolitti
  • Salandra
  • Boselli
  • Orlando
  • Nitti
  • Giolitti
  • Bonomi
  • Facta
  • Mussolini
  • Badoglio
  • Bonomi
  • Parri
  • De Gasperi

Italijos Respublika

De Gasperi

Pella

Fanfani

Scelba

Segni

Zoli

Fanfani

Segni

Tambroni

Fanfani

Leone

Moro

Leone

Gandai

Kolombo

Andreotti

Gandai

Moro

Andreotti

Cossiga

Forlani

Spadolini

Fanfani

Craxi

Fanfani

Goria

De Mita

Andreotti

Amato

Ciampi

Berlusconi

Dini

Prodi

D'Alema

Amato

Berlusconi

Prodi

Berlusconi

Monti

Letta

Renzi

Gentiloni

Conte

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Alfonsas La Marmora?


A: Alfonso La Marmora (1804 m. lapkričio 18 d. - 1878 m. sausio 5 d.) - italų generolas ir valstybės veikėjas. Jis gimė turtingoje ir kilmingoje šeimoje Turine, Italijoje.

K: Ką jis veikė Sardinijos karalystėje?


A: Sardinijos karalystėje jis du kartus ėjo karo ministro pareigas Massimo D'Azeglio ir Camillo Cavour vadovaujamose vyriausybėse. Jis taip pat priėmė įstatymą, kuriuo pagerino kariuomenės kokybę, įsteigė naujas karininkų akademijas, retušavo verbavimo sistemą ir sustiprino lengvąją kavaleriją sunkiosios sąskaita.

K: Kokias pareigas jis užėmė po Italijos susivienijimo?


A: Po Italijos susivienijimo La Marmora buvo Milano gubernatorius ir Neapolio prefektas. Nuo 1864 m. rugsėjo 18 d. iki 1866 m. liepos 20 d. jis taip pat ėjo Italijos karalystės ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas.

K: Kas nutiko, kai jis pasitraukė iš pareigų, kad galėtų kovoti trečiajame Italijos nepriklausomybės kare?


A: Kai La Marmora atsistatydino iš pareigų, kad galėtų kovoti trečiajame Italijos nepriklausomybės kare, jis padarė keletą strateginių klaidų, kurios Italijai kainavo skaudų pralaimėjimą.

K: Kuo jo brolis prisidėjo prie karo istorijos?


A: Jo brolis Alessandro La Marmora įkūrė Bersaglieri korpusą.

K: Kur palaidotas Alfonsas La Marmora?


A: Jis palaidotas Bielloje, San Sebastiano bažnyčioje.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3