Aleksandras Puškinas

Ankstyvieji metai

Puškino tėvas buvo kilęs iš senos aristokratų šeimos. Iš motinos pusės Puškinas turėjo afrikietiškų protėvių. Jo prosenelis Abramas Ganibalas buvo abisinietis, gyvenęs turkų sultono rūmuose Stambule. Rusijos ambasadorius jį nupirko kaip dovaną Rusijos carui Petrui Didžiajam. Ganibalas tapo Petro Didžiojo favoritu ir buvo išsiųstas mokytis į Paryžių. Jis tapo labai turtingas. Puškinas didžiavosi savo seneliu ir parašė apie jį romaną "Petro Didžiojo neregys".

XIX a. Rusijoje visos aristokratų šeimos išmoko kalbėti prancūziškai, todėl Puškinas ir jo brolis bei sesuo daugiau kalbėjo ir rašė prancūziškai nei rusiškai. Vaikais rūpinosi slaugė Arina Rodionovna Jakovleva. Būtent slaugė išmokė juos pamilti rusų kalbą. Ji pasakojo vaikams rusų liaudies pasakas. Puškinas taip pat kalbėdavo rusiškai su valstiečiais ir perskaitė daug knygų tėvo bibliotekoje.

Būdamas dvylikos metų jis pradėjo lankyti naują mokyklą, vadinamą Imperatoriškuoju licėjumi Carskoje Selo. Po daugelio metų ši mokykla buvo pervadinta Puškino vardu pagal savo garsųjį mokinį. Netrukus jis pradėjo rašyti romantines poemas rusų kalba, naudodamasis rusų pasakomis apie didvyrius ir nuotykius. Ruslanas ir Liudmila buvo poema, kurią vėliau Michailas Glinka perkėlė į operą.

Pilnametystė

1817 m. Puškinas gavo darbą Sankt Peterburgo užsienio reikalų ministerijoje. Netrukus jis susidomėjo politika ir palaikė 1825 m. dekabristų sukilimą, kai grupė bajorų ir kariuomenės karininkų bandė atvesti į valdžią kitą carą ir sumažinti jo galią. Puškinas parašė keletą politinių eilėraščių. Dėl to jam buvo pasakyta, kad turi palikti Sankt Peterburgą. Šešerius metus jam teko praleisti tremtyje šalies pietuose: Kaukaze ir Kryme. Apie savo išgyvenimus pietuose jis rašė keliose romantinėse naratyvinėse poemose (ilgi eilėraščiai, kuriuose pasakojama istorija). Pradėjo rašyti romaną eilėraščiais "Jevgenijus Oneginas" (arba "Eugenijus Oneginas"). Jį baigė tik 1833 m. Tai turėjo būti garsiausias jo kūrinys. Jį naudojo daugelis muzikantų, tarp jų ir Piotras Iljičius Čaikovskis, sukūręs iš jo operą. Poemoje vaizduojami tipiški to meto rusų visuomenės žmonės.

Puškinas pyko, kad vis dar yra tremtyje, ir parašė daug laiškų draugams. Daugelis šių laiškų vėliau buvo išspausdinti. Jis daug laiko leido gerdamas, žaisdamas ir kovodamas kardais. Jis įsimylėjo grafo, pas kurį dirbo, dukterį. Grafui pavyko pasiekti, kad Puškinas būtų ištremtas į savo motinos dvarą netoli Pskovo kitame Rusijos gale. Puškinas čia praleido dvejus metus. Jis buvo vienišas, bet mokėsi Rusijos istorijos ir bendravo su valstiečiais. Jo parašytuose eilėraščiuose netrūko rusų kultūros idėjų. Jis parašė vieną svarbiausių savo kūrinių: Borisas Godunovas - dramą apie istoriją iš Rusijos istorijos. Vėliau pagal ją kompozitorius Modestas Musorgskis sukūrė operą. Borisas Godunovas buvo žiaurus XVII a. caras. Puškino pjesėje parodoma, kad paprasti žmonės turėjo daug galios. Dėl to Puškinui buvo sunku ją išleisti.

Sugrįžimas iš tremties

Po 1825 m. sukilimo naujasis caras Nikolajus I suprato, kad Puškinas jau buvo labai garsus. Jis taip pat suprato, kad Puškovas nedalyvavo sukilime, todėl leido jam grįžti. Caras pareiškė, kad jis pats cenzūruos Puškino kūrinius prieš leidžiant juos spausdinti. Jis sakė, kad ketina būti geras caras ir padėti vargšams žmonėms (vergvaldžiams) tapti laisvais. Puškinas atsidūrė sunkioje padėtyje, nes negalėjo parašyti nieko, kas nepatiks carui.

Jis turėjo būti labai atsargus, kad nepasakytų blogų žodžių apie šalies valdovus. Policija jį labai atidžiai stebėjo. Vis dėlto tuo metu Puškinas parašė daugybę puikių kūrinių, kurių beveik kiekvienas buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys rusų literatūroje. Vienas iš pavyzdžių - apsakymas "Pikų dama", pagal kurį P. Čaikovskis sukūrė operą ir kuris padarė didelę įtaką Fiodoro Dostojevskio romanams.

Paskutiniai metai

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Puškinas vėl dirbo valstybinėje tarnyboje Sankt Peterburge. Jis vedė 1831 m. ir turėjo daug laiko praleisti dvaro visuomenėje. Jis rašė vis daugiau prozos. Parašė Petro Didžiojo istoriją ir istorinį romaną "Kapitono duktė". Jis vis prašė caro, kad šis leistų jam atsistatydinti iš darbo ir išvykti į kaimą bei leisti laiką rašydamas. Caras to neleido. 1837 m. Puškinas buvo nužudytas dvikovoje. Jis buvo priverstas kautis dvikovoje, kad apgintų savo žmonos garbę.

Puškino pasiekimai

Rusų kalba šiandien būtų visai kitokia, jei ne Puškinas. Naudodamasis ta kalba, kuria kalbėjo žmonės, jis sukūrė paprastą kalbą, kuri galėjo išreikšti gilius jausmus. Jo kūriniai padarė didelę įtaką vėlesniems rašytojams, tokiems kaip Ivanas Turgenevas, Ivanas Gončarovas ir Levas Tolstojus. Jevgenijus Oneginas buvo pirmasis rusų romanas, kuriame pasakojama apie to meto visuomenę. Jo kūriniai buvo išversti į visas pagrindines kalbas