Tvarumas: reikšmė, principai ir darnaus vystymosi apibrėžimas
Tvarumas reiškia, kad procesas ar būsena gali būti palaikomi tam tikru lygiu tiek laiko, kiek norima. Tai apima gebėjimą išlaikyti gyvybingumą, gerovę ir ekosistemų funkcijas ilgalaikėje perspektyvoje, nekenkiant ateities kartoms.
Viena iš tvarumo apibrėžčių yra Brundtlando komisijos, kuriai vadovavo buvusi Norvegijos ministrė pirmininkė Gro Harlem Brundtland, sukurta tvarumo apibrėžtis. Komisija darnų vystymąsi apibrėžė kaip vystymąsi, kuris "tenkina dabarties poreikius, nepakenkdamas ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius".
Tvarumas susijęs su ekonominių, socialinių, institucinių ir aplinkosauginių aspektų, susijusių su žmonių visuomene ir nežmogiška aplinka, ryšiu. Tvarumas yra viena iš keturių pagrindinių 2007 m. Visuotinio kultūrų forumo koncepcijų.
Pagrindiniai tvarumo principai
- Tarpkartinė teisingumo nuostata: sprendimai dabar neturi pašalinti ateities kartų galimybių patenkinti savo poreikius.
- Atsargumo principas: kai egzistuoja didelė rizika aplinkai ar žmonių sveikatai, būtina imtis prevencinių veiksmų net jei moksliškai nėra visiško įrodymo.
- „Teršėjas moka“: užteršimo sąnaudos turi būti priskiriamos tuo, kuris jį sukelia, skatinant atsakingą elgesį.
- Integracija: sprendimai turi suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, vengiant vienpusiškų sprendimų, kurie gali pakenkti kitoms sritims.
- Visuomenės dalyvavimas ir skaidrumas: sprendimų priėmimas turėtų būti atviras, įtraukiantis ir grindžiamas informacija bei viešu dialogu.
- Subsidiarumo principas: sprendimus reikia priimti kuo arčiau tų, kuriuos jie veikia, kad būtų geriau atsižvelgta į vietos poreikius.
Trys tvarumo stulpai
Tvarumas dažnai apibūdinamas per tris tarpusavyje susijusius stulpus:
- Ekonominis stulpas: ilgalaikė ekonominė plėtra, produktyvumas, inovacijos bei tvarių darbo vietų kūrimas be išnaudojimo ar trumpalaikių pelnų, kurie naikintų ateities galimybes.
- Socialinis stulpas: lygybė, sveikata, švietimas, saugumas ir visuomenės gerovė, užtikrinant, kad naudą pajustų įvairios visuomenės grupės.
- Aplinkos stulpas: biologinė įvairovė, ekosistemų sveikata, išteklių tausojimas ir klimato kaitos mažinimas.
Priemonės ir politika siekiant tvarumo
Tvarumui pasiekti taikoma įvairių priemonių kombinacija:
- Politikos įrankiai: įstatymai, reguliavimas, mokesčiai ir subsidijos, skirti skatinti švarias technologijas, mažinti taršą ir tausoti išteklius.
- Ekonominiai mechanizmai: kainodara (pvz., anglies kainodara), žiedinės ekonomikos skatinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją ir efektyvumo didinimas.
- Technologijos ir inovacijos: energijos taupymo sprendimai, atsinaujinančių išteklių technologijos, atliekų tvarkymo inovacijos.
- Švietimas ir kultūros kaita: sąmoningumo didinimas apie vartojimą, resursų ribotumą ir atsakingą elgesį – tai būtina ilgalaikei kaitai.
Rodikliai ir vertinimas
Vertinant tvarumą naudojami įvairūs rodikliai, kurie padeda sekti pažangą:
- Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslai (SDG) – tarptautinis taisyklių rinkinys ir rodiklių sistema.
- Ekologinis pėdsakas – matuoja, kiek žemės ir vandens plotų reikia vartojimui patenkinti.
- Socialiniai ir ekonominiai rodikliai – nedarbas, pajamų nelygybė, sveikatos ir švietimo lygis.
- Kiti rodikliai – pvz., HDI, GPI ar anglies emisijų kiekiai vienam gyventojui.
Kas gali prisidėti?
Tvarumo siekimas reikalauja bendradarbiavimo tarp įvairių veikėjų:
- Vyriausybės: formuoja politiką, reguliuoja ir investuoja į viešuosius gėrius – infrastruktūrą, mokslą, švietimą.
- Verslas: diegia tvarius verslo modelius, mažina poveikį aplinkai, diegia žiedinės ekonomikos sprendimus.
- Civilinė visuomenė ir bendruomenės: skatina vietos iniciatyvas, stebi viešąsias institucijas ir prisideda prie sprendimų priėmimo.
- Vartotojai: atsakingas vartojimas, atliekų mažinimas ir pasirinkimai, remiantys tvarią gamybą.
Iššūkiai ir kompromisai
Tvarumo kelyje kyla sudėtingi pasirinkimai ir kompromisai: trumpalaikė ekonominė nauda gali konfliktuoti su ilgalaike aplinkos apsauga, o skirtingų visuomenės grupių interesai kartais neprieštarauja. Klimato kaita, didėjanti vartojimo paklausa ir biologinės įvairovės nykimas reikalauja greitų ir koordinuotų veiksmų, technologinių sprendimų bei socialinių pokyčių.
Apibendrinant, tvarumas – tai holistinis požiūris, kuriuo siekiama suderinti ekonominę plėtrą, socialinę gerovę ir aplinkos apsaugą. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius sprendimus, aiškius rodiklius ir aktyvų visų visuomenės sektorių dalyvavimą.
Žemės dienos vėliavoje yra NASA mėlynojo marmuro nuotrauka.
Susiję puslapiai
- Antrasis termodinamikos dėsnis
- Paprastas gyvenimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tvarumas?
A: Tvarumas - tai proceso ar būsenos gebėjimas išlaikyti tam tikrą lygį tiek laiko, kiek norima.
K.: Kaip Brundtlando komisija apibrėžė darnų vystymąsi?
A: Brundtlando komisija darnų vystymąsi apibrėžė kaip vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeisdamas ateities kartų galimybių patenkinti savo poreikius.
K: Su kuo tvarumas susijęs žmonių visuomenėje ir aplinkoje?
A: Tvarumas susijęs su žmogaus visuomenės ekonominių, socialinių, institucinių ir aplinkosauginių aspektų, taip pat nežmogiškos aplinkos ryšiu.
K: Kokie yra bendrieji tvarumo principai?
A.: Kai kurie svarbiausi tvarumo principai yra šie: minimalizmas, efektyvumas, atsparumas ir savarankiškumas.
K.: Kokia tvarumo reikšmė 2007 m. Visuotiniame kultūrų forume?
A: Tvarumas yra viena iš keturių pagrindinių 2007 m. Visuotinio kultūrų forumo koncepcijų.
K: Kokia tvarumo svarba ateities kartoms?
A: Tvarumas svarbus tuo, kad leidžia dabartinėms kartoms tenkinti savo poreikius nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savo poreikius.
K: Koks yra tvarumo vaidmuo siekiant ilgalaikių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų?
A: Tvarumas atlieka svarbų vaidmenį siekiant ilgalaikių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, nes leidžia išlaikyti procesus ir būsenas laike.
