Darnusis vystymasis
Tvarus vystymasis - tai būdas žmonėms naudoti išteklius, kad jie neišsektų. Tai reiškia, kad vystymasis vyksta nedarant žalos aplinkai ir nedarant jai poveikio. Brundtlando komisijos vartojama sąvoka apibrėžiama kaip darnus vystymasis, kuris "tenkina dabarties poreikius ir kartu nepažeidžia būsimųjų kartų galimybių patenkinti savo poreikius".
Visi nori geresnės vietos gyventi. Vieni nori geresnių namų ir būsto, kiti - geresnių mokyklų, daugiau darbo vietų, geresnių parduotuvių, švaresnių ir saugesnių gatvių. Kiti gali norėti visų šių dalykų. Kad ir kokios būtų bet kurio rajono problemos, paprastai jas galima suskirstyti į tris grupes. Žmonių poreikiai:
- geresnė aplinka - tai reiškia žaliosios erdvės, žaidimų aikštelės, jokios šiukšlės, gražūs sodai, padorūs namai, mažiau triukšmo ir taršos. Naudojami ištekliai turėtų atsinaujinti iš kartos į kartą.
- geresnę ekonomiką - tai reiškia darbo vietas, priimtinas kainas, pigesnę šilumą ir šviesą, jokių paskolų ryklių.
- geresnės socialinės sąlygos, t. y. gera laisvalaikio infrastruktūra, daug sporto ir meno bendruomenės grupių, draugiški kaimynai.
Tačiau dabar daugelis žmonių supranta, kad jei norime išspręsti vieną problemą, tikriausiai turėsime spręsti ir kitas. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad naujos parduotuvės atsidarys rajone, kuriame nusikalstamumo ir skurdo lygis yra labai aukštas. Taip pat mažai tikėtina, kad nusikalstamumas sumažės rajone, kuriame pagerėjo būsto kokybė, jei nebus darbo vietų. Žmonės gali atsikraustyti į vietovę, kurioje yra būstų ir darbo vietų, bet jei aplinka yra nuskurdusi, o viešasis transportas prastas, jie gali nenorėti pasilikti.
Tai ne tik vietos problema. Su tomis pačiomis problemomis susiduriama ir nacionaliniu lygmeniu. Jei pasaulio vyriausybės nori spręsti skurdo problemą, jos turi ne tik skirti pinigų ir teikti pagalbą maistu, bet ir padėti vietos gyventojams įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti. Žmonėms taip pat reikia saugios aplinkos, tinkamų namų ir geriamojo vandens. Kad šie dalykai veiktų, vyriausybės taip pat turi užtikrinti, kad žmonės turėtų veiksmingą balsą priimant sprendimus dėl to, kas vyksta jų gyvenamojoje vietoje.
Šis požiūris vadinamas "tvariu vystymusi". Nors ši frazė gali būti paini, dabar ji vartojama daugelyje vyriausybinių dokumentų ir finansavimo programų. Tvarų vystymąsi sudaro trys dalys: aplinkosauginis tvarumas, ekonominis tvarumas ir socialinis bei politinis tvarumas.
Šios idėjos esmė - tenkinti žmonių poreikius, susijusius su būstu, padoriu darbu, vaikų išsilavinimu, gera sveikatos priežiūra, saugia ir sveika kaimynyste.
Dauguma turtingų šalių gyventojų turi daugumą šių poreikių, tačiau vis dar daug žmonių gyvena skurde ir prastos kokybės namuose. Net jei šie pagrindiniai poreikiai tenkinami, jų "gyvenimo kokybei" vis tiek kyla daugybė grėsmių: nusikalstamumas, užterštumas ar gyvenimas kaimynystėje, kur niekam iš valdžios atstovų tai nerūpi.
Daugelyje vietovių vykdomos vietos tvarumo skatinimo programos: daugelis jų vadinamos "Vietos darbotvarkės 21" planais, pavadintais pagal 1992 m. Jungtinių Tautų Žemės viršūnių susitikime patvirtintą tarptautinį tvaraus vystymosi veiksmų planą "Darbotvarkė 21".
JTVPK grafinis paaiškinimas
Susiję puslapiai
- Ekologija
- Perdirbimas
- Atsinaujinančioji energija
- Darnaus vystymosi tikslai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra darnus vystymasis?
Atsakymas: Darnus vystymasis - tai būdas, kaip žmonėms naudoti reikalingus dalykus, kad jų neliktų. Tai reiškia, kad reikia kurti daiktus nedarant žalos gamtai ir tenkinti dabartinių kartų poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius.
K: Ką Brundtlando komisija sakė apie darnų vystymąsi?
A: Brundtlando komisija teigė, kad darnus vystymasis yra tas pats, kas tvarumas, kuris "tenkina dabarties poreikius ir [nekelia] pavojaus būsimų kartų galimybėms patenkinti savo poreikius".
Klausimas: Kokios yra kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos kaimynystėje?
Atsakymas: Bendros kaimynystės problemos yra geresnė aplinka (žaliosios erdvės, žaidimų aikštelės, jokių šiukšlių, sodai, geri namai, mažiau triukšmo ir taršos), geresnė ekonomika (geros darbo vietos, priimtinos kainos, šiluma ir šviesa, jokių nesąžiningų paskolų) ir geresnės socialinės sąlygos (geros pasilinksminimo vietos, sporto ir meno bendruomenės, draugiški kaimynai).
Klausimas: Kaip vyriausybės gali padėti spręsti skurdo problemą?
Atsakymas: Vyriausybės gali padėti spręsti skurdo problemą skirdamos pinigų ir teikdamos pagalbą maistu, taip pat padėdamos vietos gyventojams įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti. Žmonėms taip pat reikia saugios aplinkos, tinkamų namų ir geriamojo vandens. Kad šie dalykai veiktų, vyriausybės turėtų užtikrinti, kad žmonės galėtų veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl to, kas vyksta jų gyvenamojoje vietoje.
K: Kas yra "Vietos darbotvarkė 21"?
A: Vietos darbotvarkės 21 planai - tai vietos tvarumo skatinimo programos, pavadintos pagal 1992 m. Jungtinių Tautų Žemės viršūnių susitikime patvirtintą tarptautinį darnaus vystymosi veiksmų planą "Darbotvarkė 21".
K: Kokius darnaus vystymosi tikslus nustatė JT? A.: JT paskelbė 17 darnaus vystymosi tikslų, tarp kurių yra šie: panaikinti skurdą, užtikrinti prieigą prie švaraus vandens, skatinti ekonomikos augimą, saugoti gyvybę žemėje, kurti taiką ir teisingumą, imtis klimato kaitos veiksmų, atgaivinti vandenynus ir jūras ir kt.
