Kūrybiškumas
Kūrybiškumas - tai asmens ar grupės gebėjimas sukurti kažką naujo, naudingo ar vertingo arba procesas, kurio metu sukuriama kažkas naujo, naudingo ar vertingo. Tai vyksta visose gyvenimo srityse - moksle, mene, literatūroje ir muzikoje. Kūrybiškumą, kaip asmeninį gebėjimą, labai sunku įvertinti. Taip yra todėl, kad nesuprantame psichinių procesų, padedančių vieniems žmonėms būti kūrybiškesniems už kitus. Vertinti, kas yra kūrybiška, taip pat yra prieštaringai vertinama. Vieni žmonės sako, kad kūrybiški yra tik istoriškai nauji dalykai, o kiti - kad jei tai nauja kūrėjui ir aplinkiniams, tai irgi yra kūrybiškumas.
Kai kurie mano, kad kūrybiškumas yra svarbus dalykas, dėl kurio žmonės skiriasi nuo beždžionių. Kiti pripažįsta, kad net beždžionės, kiti primatai, kiti žinduoliai ir kai kurie paukščiai prisitaiko išgyventi būdami kūrybingi (pavyzdžiui, primatai naudoja įrankius). Liane Gabora mano, kad visa kultūra kyla iš kūrybiškumo, o ne iš mėgdžiojimo. Todėl, šių žmonių teigimu, žmogaus mokslas turėtų sutelkti į jį dėmesį (skirti jam ypatingą dėmesį): Pavyzdžiui, etika turėtų sutelkti dėmesį į kūrybiškų etinių dilemų sprendimų paiešką. Politika sutelktų dėmesį į politines dorybes, kurioms reikia kūrybiškumo. Švietimui nebūtų skiriamas dėmesys imitacijai. Lingvistika galėtų labiau domėtis, kaip kultūroje kuriami nauji žodžiai, o ne kaip esami žodžiai vartojami gramatikoje.
Intelektiniai interesai (teisėje pripažįstami kaip intelektinės teisės arba intelektinė nuosavybė) yra būdas atlyginti už kūrybiškumą teisėje, tačiau jie ne visada labai gerai veikia. Geras pavyzdys - autorių teisės, už kurias turėtų būti mokama autoriams ir menininkams, tačiau gali būti mokama tik teisininkams už (imitacinius) argumentus teisme.
Kūrybiškumas yra pagrindinis ekonomikos klausimas, kur jis vadinamas išradingumu (gebėjimu sugalvoti naujų idėjų) arba individualiu kapitalu, t. y. gebėjimais, kuriuos turi asmenys ir kurie neatsiranda dėl paprasto mėgdžiojimo to, kas jau žinoma. Tai atskirta nuo mokomojo kapitalo, kurio dalį gali būti bandoma užfiksuoti patentų ar mokymo sistemoje, padedančioje kitiems daryti tai, ką sugeba atskiras vadovas ar sistemos įkūrėjas. Miestų ekonomikoje yra įvairių būdų kūrybiškumui įvertinti - Bohemijos indeksas ir Gėjų indeksas yra du bandymai tai padaryti tiksliai ir pagal kūrybiškumą prognozuoti miestų ekonominį augimą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kūrybiškumas?
A: Kūrybiškumas - tai asmens ar grupės gebėjimas sukurti kažką naujo, naudingo ar vertingo, arba procesas, kurio metu sukuriama kažkas naujo, naudingo ar vertingo.
K: Kaip galima išmatuoti kūrybiškumą?
Atsakymas: Kūrybiškumą, kaip asmeninį gebėjimą, išmatuoti labai sunku, nes nesuprantame, kokie psichikos procesai padeda vieniems žmonėms būti kūrybingesniems už kitus.
K: Ar įmanoma įvertinti, kas yra kūrybiška?
Atsakymas: Sprendžiant, kas yra kūrybiška, gali būti prieštaringai vertinama - vieni žmonės sako, kad kūrybiški yra tik istoriškai nauji dalykai, o kiti sako, kad jei tai nauja kūrėjui ir aplinkiniams, tai taip pat laikoma kūrybiškumu.
Klausimas: Ar kūrybiškumu žmonės skiriasi nuo beždžionių?
Atsakymas: Vieni mano, kad kūrybiškumas žmones skiria nuo beždžionių, o kiti pripažįsta, kad net beždžionės, kiti primatai, kiti žinduoliai ir kai kurie paukščiai prisitaiko išgyventi būdami kūrybingi (pavyzdžiui, primatai naudoja įrankius).
K: Ką Liane Gabora mano apie kultūrą?
A: Liane Gabora mano, kad visa kultūra kyla iš kūrybiškumo, o ne iš mėgdžiojimo. Todėl šie žmonės teigia, kad žmogaus mokslas turėtų į jį sutelkti dėmesį (skirti jam ypatingą dėmesį).
K: Kaip intelektiniai interesai atlygina už kūrybiškumą teisėje?
A: Intelektiniai interesai (teisėje pripažįstami kaip intelektinės teisės arba intelektinė nuosavybė) yra būdas atlyginti už kūrybiškumą teisėje, tačiau jie ne visada labai gerai veikia. Geras pavyzdys - autorių teisės, kurios turėtų būti skirtos autoriams ir menininkams, tačiau gali būti skirtos tik teisininkams, kad šie pateiktų (imitacinius) argumentus teisme.
Klausimas: Ar yra būdų, kaip įvertinti kūrybiškumą miesto ekonomikoje?
Atsakymas: Taip, yra įvairių būdų, kaip išmatuoti kūrybiškumą miestų ekonomikoje - Bohemijos indeksas ir Gėjų indeksas yra du bandymai tai padaryti tiksliai ir pagal kūrybiškumą prognozuoti miestų ekonominį augimą.
