Intelektinė nuosavybė
Intelektinė nuosavybė (IP) - tai idėjos ar dizaino nuosavybė, priklausanti ją sugalvojusiam asmeniui. Šis terminas vartojamas nuosavybės teisėje. Ji suteikia asmeniui tam tikras išimtines teises į atskiros rūšies kūrybinį projektą, o tai reiškia, kad niekas kitas be savininko leidimo negali kopijuoti ar pakartotinai naudoti šio kūrinio. Ji gali būti taikoma muzikos, literatūros ir meno kūriniams, atradimams ir išradimams. Dažniausiai pasitaikančios intelektinės nuosavybės teisių rūšys yra autorių teisės, prekių ženklai, patentai, pramoninio dizaino teisės ir komercinės paslaptys.
Terminas intelektinė nuosavybė atsirado XIX amžiuje. Prieš tai patentų įstatymai pirmą kartą buvo priimti 1623 m. Monopolijų statute, o autorių teisių įstatymai - 1710 m. Anos statute. Šiuolaikinė intelektinės nuosavybės termino vartosena siekia bent 1867 m. Šiaurės Vokietijos konfederacijos konstitucijoje intelektinės nuosavybės apsaugos (vok. Schutz des geistigen Eigentums) teisėkūros įgaliojimai buvo suteikti konfederacijai.
Daugumos intelektinės nuosavybės įstatymų priežastis - skatinti pažangą. Teisinės nuosavybės teisės į idėją suteikimas išradėjui laikomas paskata tiems žmonėms padaryti savo išradimus prieinamus visuomenei. Taip siekiama užtikrinti visą kūrinio vertę jo kūrėjui, paversti jį dar viena "tikros" nuosavybės rūšimi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra intelektinė nuosavybė?
A. Intelektinė nuosavybė (IP) reiškia, kad idėja ar projektas priklauso ją sugalvojusiam asmeniui. Tai nuosavybės teisėje vartojamas terminas, suteikiantis asmeniui tam tikras išimtines teises į tam tikros rūšies kūrybinį projektą, o tai reiškia, kad niekas kitas be savininko leidimo negali kopijuoti ar pakartotinai naudoti šio kūrinio.
Klausimas: Kokios yra kai kurios įprastos intelektinės nuosavybės teisių rūšys?
A: Dažniausiai pasitaikančios intelektinės nuosavybės teisių rūšys yra autorių teisės, prekių ženklai, patentai, pramoninio dizaino teisės ir komercinės paslaptys.
K: Kada pirmą kartą atsirado terminas "intelektinė nuosavybė"?
A.: Terminas "intelektinė nuosavybė" atsirado XIX amžiuje. Prieš tai patentų įstatymai pirmą kartą buvo priimti 1623 m. Monopolijų statute, o autorių teisių įstatymai - 1710 m. Anos statute. Šiuolaikinė intelektinės nuosavybės termino vartosena siekia bent 1867 m.
Klausimas: Kodėl egzistuoja dauguma intelektinės nuosavybės įstatymų?
A.: Daugumos intelektinės nuosavybės įstatymų priežastis - skatinti pažangą. Teisinės nuosavybės teisės į idėją suteikimas išradėjui laikomas paskata tiems žmonėms padaryti savo išradimus prieinamus visuomenei. Taip siekiama užtikrinti kūrinio kūrėjui visą jo vertę, paversti jį dar viena "tikros" nuosavybės rūšimi.
Klausimas: Kur buvo suteikti teisėkūros įgaliojimai intelektinės nuosavybės apsaugos srityje?
Atsakymas: Įstatymų leidžiamoji valdžia intelektinės nuosavybės apsaugos srityje buvo suteikta 1867 m. Šiaurės Vokietijos konfederacijos konstitucijoje.
K: Kokių rūšių kūriniams taikoma intelektinė nuosavybė?
A.: Intelektinė nuosavybė gali būti taikoma muzikos, literatūros ir meno kūriniams, atradimams ir išradimams.
