Šiaurės Vokietijos sąjunga
Šiaurės Vokietijos konfederacija (vok. Norddeutscher Bund) - iš pradžių 22 šiaurės Vokietijos žemių karinė sąjunga, o vėliau federacinė valstybė. Prieš ją veikė Zollvereinas - muitų sąjunga, leidusi laisvą prekybą tarp daugumos Vokietijos žemių. Konfederacija pradėjo veikti 1866 m. rugpjūtį, o Prūsijos karalystė buvo vadovaujanti valstybė. 1867 m. liepos 1 d. Šiaurės Vokietijos konstitucija sąjunga tapo federacine valstybe.
Austrijos ir Prūsijos priešprieša, prasidėjusi XIX a. septintajame dešimtmetyje, lėmė 1866 m. liepos ir rugpjūčio mėn. vykusį Austrijos ir Prūsijos karą. Tiesioginės karo priežastys buvo neišspręstas Šlezvigo-Holšteino klausimas (kurį Prūsija ketino aneksuoti) ir Vokietijos konfederacijos reforma. Po 1866 m. vasarą pasiektos pergalės susitarimai su Austrija ir Prancūzija leido Prūsijai pertvarkyti Šiaurės Vokietijos (į šiaurę nuo Maino upės) politinį kraštovaizdį. Pagrindinis Prūsijos politikas buvo ministras prezidentas Otto von Bismarkas, tarnavęs valdant karaliui Vilhelmui I.
1866 m. rugpjūčio 18 d. Prūsija ir dauguma šiaurės Vokietijos žemių pasirašė rugpjūčio sutartį. Jos susitarė dėl karinės sąjungos ir paskelbė ketinančios sukurti federacinę valstybę. (Netrukus prisijungė ir kai kurios kitos valstybės.) Federacinė valstybė skiriasi nuo sąjungos, nes turi federalinę vyriausybę ir teisės aktus, ir skiriasi nuo unitarinės valstybės, nes žemiau federalinio lygmens vis dar yra gana galingų valstybių. Federalinės valstybės planai Vokietijoje egzistavo nuo 1848 m.
Union
Bismarko vadovaujamos sąjungininkų vyriausybės pateikė pasiūlymą dėl Šiaurės Vokietijos konstitucijos. Buvo išrinktas Šiaurės Vokietijos gyventojams atstovaujantis organas - konstitucinis reichstagas. Rinkimai įvyko 1867 m. vasario mėn. Po tam tikrų pasiūlymo pakeitimų žemių vyriausybės ir parlamentai pritarė galutiniam projektui. Liepos 1 d. konstitucija įsigaliojo.
Pagal Konstituciją įstatymų leidyba priklausė dviem organams. Reichstagas buvo parlamentas, kurį rinko visi vyresni nei 25 metų vyrai. Federalinė taryba buvo žemių vyriausybėms atstovaujantis organas. Bundespräsidium turėtojas buvo Prūsijos karalius (sąmoningai buvo vengiama "respublikoniško" termino "prezidentas"). Bundespräsidium turėtojas skyrė federalinį kanclerį. Ne pagal pavadinimą, bet faktiškai tai buvo (vienintelis) federalinis ministras, vykdomosios valdžios vadovas.
1870 m. per Prancūzijos ir Prūsijos karą Pietų Vokietijos žemės prisijungė prie Šiaurės Vokietijos konfederacijos. 1871 m. sausio 1 d. priimtoje naujoje konstitucijoje šalis iš "Šiaurės Vokietijos konfederacijos" buvo pervadinta į "Vokietijos imperiją". Bundespräsidium turėtojas gavo papildomą imperatoriaus titulą. Konstitucijoje aprašyta politinė sistema ir vėliava liko ta pati. (Galutinė imperijos konstitucija parengta 1871 m. balandžio/gegužės mėn.; dėl to beveik visi terminai, kuriuose buvo žodis "federalinė", buvo pakeisti į "imperatoriškoji").
Šiuolaikinė nacionalinė Vokietijos valstybė kaip tarptautinis subjektas ir juridinis asmuo yra tapati Šiaurės Vokietijos konfederacijai. Iš esmės tebegalioja 1867-1870 m. teisė ir tarptautinės sutartys. Per 1867-1878 m. trukusį konservatyvų ir liberalų bendradarbiavimą Vokietijoje įvyko nepaprastas modernizavimas ir suvienijimas. Šiaurės Vokietijos konfederacija įvedė metrinę sistemą, modernų baudžiamąjį kodeksą (Strafgesetzbuch), vienodas teises visoms konfesijoms, pašto sąjungą ir kt.
Pašto ženklai
Nuo 1868 m. sausio 1 d. federacija tvarkė paštą ir leido pašto ženklus. Tačiau federacija neleido savo pinigų, todėl reikėjo leisti skirtingus pašto ženklus. Šiaurinėje apygardoje buvo naudojami grašiais įvertinti pašto ženklai, pietinėje apygardoje - kreiceriais įvertinti pašto ženklai. Visi šie pašto ženklai buvo pažymėti NORDDEUTSCHER POSTBEZIRK (Šiaurės Vokietijos pašto rajonas).
Hamburgui buvo išspausdintas trečias pašto ženklų rinkinys. Jie taip pat buvo pažymėti STADTPOSTBRIEF HAMBURG.
Valstybių narių sąrašas
| Valstybė | Sostinė | |
| Karalystės (Königreiche) | ||
|
| Prūsija (Preußen) | |
|
| Saksonija (Saksonija) | |
| Didžiosios kunigaikštystės (Großherzogtümer) | ||
|
| Hesenas (Hesenas) | |
|
| Meklenburgas-Šverinas | Šverinas |
|
| Meklenburgas-Štrelicas | Neustrelicas |
|
| Oldenburgas | Oldenburgas |
|
| Saksonija-Veimaras-Eizenachas (Sachsen-Weimar-Eisenach) | Veimaras |
| Kunigaikštystės (Herzogtümer) | ||
|
| Anhaltas | |
|
| Brunswick (Braunšveigas) | Braunšveigas |
|
| Saksonija-Altenburgas (Saksonija-Altenburgas) | Altenburgas |
|
| Saksonija-Koburgas ir Gota (Sachsen-Coburg und Gotha) | Coburg |
|
| Saksonija-Meiningenas (Saksonija-Meiningenas) | Meiningenas |
| Kunigaikštystės (Fürstentümer) | ||
|
| Lippe | Detmoldas |
|
| Reuss, jaunesnioji linija | Gera |
|
| Reussas, vyresnysis linijinis specialistas | Greiz |
|
| Schaumburg-Lippe | Bückeburg |
|
| Švarcburgas-Rudolštatas | Rudolštatas |
|
| Švarcburgas-Sondershauzenas | Sondershauzenas |
|
| Waldeck-Pyrmont | Arolsen |
| Laisvieji Hanzos miestai (Freie Hansestädte) | ||
|
| Brėmenas | |
|
| Hamburgas | |
|
| ||
.svg.png){kind=small}
.svg.png){kind=small}
.svg.png){kind=small}
.svg.png){kind=small}
.svg.png){kind=small}
.svg.png){kind=small}
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Šiaurės Vokietijos konfederacija?
A: Šiaurės Vokietijos konfederacija buvo 22 šiaurės Vokietijos žemių karinė sąjunga, vėliau tapusi federacine valstybe.
K: Kas buvo prieš Šiaurės Vokietijos konfederaciją?
A: Prieš Šiaurės Vokietijos konfederaciją veikė Zollvereinas, kuris buvo muitų sąjunga, leidusi laisvą prekybą tarp daugumos Vokietijos valstybių.
K: Kada įsigaliojo Šiaurės Vokietijos konstitucija?
A: Šiaurės Vokietijos Konstitucija įsigaliojo 1867 m. liepos 1 d.
K: Kas lėmė 1866 m. Austrijos-Prūsijos karą?
A.: Nuo XVII a. septintojo dešimtmečio besitęsianti Austrijos ir Prūsijos priešprieša lėmė Austrijos ir Prūsijos karą 1866 m. liepą ir rugpjūtį. Tiesioginės šio karo priežastys buvo susijusios su Šlezvigo-Holšteino (kurį Prūsija ketino aneksuoti) ir Vokietijos konfederacijos reforma.
K: Kas vadovavo Prūsijai šiuo laikotarpiu?
A: Šiuo laikotarpiu Prūsijai vadovavo ministras pirmininkas Otto von Bismarckas, tarnavęs karaliaus Vilhelmo I laikais.
K: Kada Prūsija ir dauguma šiaurės Vokietijos valstybių pasirašė susitarimą?
A: 1866 m. rugpjūčio 18 d. Prūsija ir dauguma šiaurės Vokietijos valstybių pasirašė susitarimą, vadinamą rugpjūčio sutartimi. Šia sutartimi buvo sudaryta karinė sąjunga ir paskelbtas ketinimas sukurti federacinę valstybę.
K: Kuo federalinė valstybė skiriasi nuo kitų valdymo formų?
A: Federalinė valstybė skiriasi nuo aljanso, nes turi savo federalinę vyriausybę ir teisės aktus, tačiau ji taip pat skiriasi nuo unitarinės valstybės, nes žemiau federalinio lygmens vis dar yra galingų valstybių.
