Saksonijos–Veimaro–Eizenacho didžioji kunigaikštystė: istorija ir faktai

Atraskite Saksonijos–Veimaro–Eizenacho didžiąją kunigaikštystę: istorija, valdovai ir svarbiausi faktai (1809–1918) bei jos poveikis Tiuringijos formavimuisi.

Saksonijos-Veimaro-Eizenacho hercogystė (vok. Herzogtum Sachsen-Weimar-Eisenach) buvo įkurta 1809 m., kai Ernestinų Saksonijos-Veimaro ir Saksonijos-Eizenacho hercogystės buvo oficialiai sujungtos į vieną valstybę. Nuo 1741 m., kai išmirė Saksonijos-Eizenacho linija, abi hercogystės turėjo tą patį valdovą. 1815 m. ji tapo didžiąja kunigaikštyste.

1877 m. Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji kunigaikštystė oficialiai tapo Saksonijos didžiąja kunigaikštyste (vok. Großherzogtum Sachsen), tačiau šis pavadinimas nebuvo dažnai vartojamas. Didžioji Hercogystė buvo panaikinta 1918 m. kartu su kitomis Vokietijos monarchijomis, o valstybė kartu su kitomis susijungė į naują Tiuringijos valstybę Veimaro Respublikoje.

Pilnas didžiojo kunigaikščio titulas buvo Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didysis kunigaikštis, Tiuringijos landgrafas, Meiseno markgrafas, Hennebergo kunigaikštis, Blankenhayno, Neustadto ir Tautenburgo lordas.

Istorinis kontekstas ir teritorija

Saksonijos-Veimaro-Eizenacho valstybė užėmė teritorijas šiandieninėje Vokietijos Tiuringijos (Thüringen) šiaurės-vakarų dalyje. Ji kilo iš Ernestinų dinastijos skyrių konsolidacijos: nors atskiros Saksių-Ernestinų valdos buvo smulkios ir išsibarsčiusios, nuo XVIII a. jos dažnai buvo valdytos personaline unija, o 1809 m. įvyko oficialus sujungimas. Po Napoleono karų ir Vienos kongreso 1815 m. hercogystė buvo pripažinta didžiąja kunigaikštyste, kuri suteikė jos valdovui aukštesnį tarptautinį statusą ir tam tikrą didesnį prestižą tarp Vokietijos valstybių.

Politika, administracija ir konstitucija

Didžioji kunigaikštystė buvo valdoma Sakse‑Veimaro‑Eizenacho dinastijos. Po 1815 m. valdžia palaipsniui modernizavosi: buvo įvesta konstitucinė tvarka ir reprezentacinės institucijos, kurios reguliavo santykius tarp valdovo ir paveldo atstovų. Valstybė turėjo savo administracinius padalinius, teismus ir biurokratiją, kuri rūpinosi žemės ūkiu, švietimu, viešaisiais darbais ir mokesčiais.

Svarbūs faktai:

• Valstybės centras: Veimaras (Weimar) – politinis ir kultūrinis centras.
• Kiti svarbūs miestai: Aizenachas (Eisenach) ir Jena, kuri garsėjo universitetu.
• 1911–1918: valstybė – vienas iš Vokietijos federalinių vienetų; 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi.

Kultūra ir mokslas

Veimaras buvo reikšmingas Vokietijos kultūriniu centru. XIX a. čia veikė tokie kultūros ir mokslo grandai kaip Johann Wolfgang von Goethe ir Friedrich Schiller, todėl Veimaras tapo vokiečių klasikinės literatūros centru. Jena (Friedrich Schiller Universität Jena) garsėjo universiteto tradicijomis, filosofija ir mokslu; Jenos universitete veikė daug žymių romantiškosios ir idealistinės filosofijos atstovų.

Vėlesniais laikais (po monarchijos žlugimo) Veimare 1919 m. atsirado Bauhaus — vienas reikšmingiausių XX a. menų ir architektūros judėjimų, tačiau tai jau nutiko po didžiosios kunigaikštystės pabaigos. Muzikinėje kultūroje įtakingas buvo Franz Liszt ir jo veikla Veimare XIX a. viduryje.

Ekonomika ir infrastruktūra

Ekonomika buvo įvairialypė: dominuodavo žemės ūkis, bet svarbų vaidmenį ėmė ir smulkioji pramonė bei amatai. XIX a. viduryje plėtojant geležinkelio tinklą, regiono miestai prisijungė prie platesnės Vokietijos rinkos, skatindami pramonės, prekybos ir transporto augimą. Kultūros ir mokslo institucijos taip pat prisidėjo prie intelektualinio ir ekonominio gyvybingumo, pritraukdamos studentus, menininkus ir turistus.

Pabaiga ir palikimas

Monarchinis režimas valstybėje galutinai nutrūko 1918 m. Vokietijos lapkričio revoliucijos metu. Saksonijos‑Veimaro‑Eizenacho didžioji kunigaikštystė buvo panaikinta, o jos teritorijos vėliau įėjo į naujai formuojamą laisvąją Tiuringijos valstybę Veimaro Respublikos laikotarpiu (1920 m. oficialiai įsteigtas Tiuringijos valstybės darinys, sudarytas iš kelių buvusių mažiūnių kunigaikštysčių ir kunigaikštystės likučių).

Palikimas:

• Veimaro kultūrinis paveldas (Goethe, Schiller ir kt.) išliko svarbiu Vokietijos ir Europos kultūros liudijimu.
• Regiono intelektualinės ir švietimo tradicijos prisidėjo prie mokslo ir meno plėtros Vokietijoje.
• Administraciniai ir teisės pakeitimai XIX a. padėjo modernizuoti valstybinį valdymą Tiuringijos regione.

Šiame straipsnyje pateiktas bendras apžvalginis vaizdas — norint gilintis į konkrečias temas (pvz., didikų genealogiją, konkrečių valdovų biografijas, ekonominius rodiklius ar detalesnius konstitucinius aktus), rekomenduojama remtis specializuota istorinėmis monografijomis ir archyvais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada buvo sukurta Saksonijos-Veimaro-Eizenacho kunigaikštystė?

K.: Kaip buvo sudaryta Saksonijos-Veimaro-Eizenacho kunigaikštystė?

K.: Kada abi hercogystės pradėjo turėti tą patį valdovą?

K: Kada Saksonijos-Veimaro-Eizenacho kunigaikštystė tapo didžiąja kunigaikštyste?

K: Kas 1918 m. nutiko Saksonijos-Veimaro-Eizenacho Didžiajai Kunigaikštystei?

K: Koks buvo pilnas didžiojo kunigaikščio titulas?

Klausimas: Ar Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji kunigaikštystė pakeitė savo pavadinimą?

Paieška pagal raidę