Saksonijos-Meiningeno hercogystė: istorija, teritorija ir valdovai

Saksonijos-Meiningeno hercogystė buvo viena iš Ernestinų hercogysčių, priklausiusi Wettinų dinastijai. Tai buvo nedidelė, bet kultūriškai reikšminga pietų Tiuringijos valstybė, kurios centras — Meiningenas.

Istorija

Hercogystė atsirado 1680 m., kai po Ernestinų šeimos padalijimo susiformavo kelios mažos hercogystės. Pirmasis Saksonijos-Meiningeno hercogas buvo Bernhardas I (valdė nuo 1680 m.), o vėliau šalimi valdė keli hercogai iš tos pačios dinastijos. Per XVIII–XIX a. teritorija išlaikė savarankiškumą kaip mažoji Vokietijos valdžia, nors politinis jos svoris Europoje buvo ribotas.

Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1918 m. Vokietijos revoliucijos monarchijos statutas nutrūko: Saksonijos-Meiningeno hercogystė, kaip ir dauguma kitų mažųjų Vokietijos valstybių, prarado savo suverenumą ir tapo Veimaro respublikos sudedamąja dalimi.

Teritorija ir gyventojai

Saksonijos-Mainingeno sostinė buvo Meiningenas. Jos plotas sudarė apie 2 468 km², o 1905 m. gyventojų skaičius siekė apie 269 000. Vasaros rezidencija – Altenšteinas, o kraštas pasižymėjo kalvota reljefu, miškais ir nedidele pramonės bei žemės ūkio veikla. Per XIX a. plėtėsi geležinkelio ryšiai ir kurortinė turizmo infrastruktūra, kas skatino ekonominį bei kultūrinį gyvenimą.

Valdovai ir kultūra

Nors politinis vaidmuo buvo ribotas, kai kurie Saksonijos-Meiningeno hercogai padarė reikšmingą įtaką kultūrai. Labai žinomas yra hercogas Georgas II (valdė XIX a. pabaigoje), kuris aktyviai rėmė teatrą: Meiningeno dvaro teatras (Meininger Hoftheater) tapo Europoje žinomu trupės modeliu ir turėjo didelę įtaką scenos menų raidai.

Svarbūs bruožai:

  • Veikla teatro ir muzikos srityse, dvaro mecenatūra.
  • Komunikacijų plėtra (geležinkeliai) ir kurortų vystymas.
  • Administracinis tradicijų išlaikymas mažoje monarchinėje valstybėje.

Teritoriniai pokyčiai ir pabaiga

1825 m. mirus Saksonijos-Gotadukalams, įvykus Ernestinų teritorijų perskirstymui, Saksonijai‑Meiningenui atiteko papildomos teritorijos, įskaitant Hildburghauzeno ir Zalfeldo sritis. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo monarhija buvo panaikinta, o 1920 m. buvusi hercogystė buvo prijungta prie naujai suformuotos Tiuringijos žemės.

Paveldas ir dabartis

Saksonijos‑Meiningeno hercogystės kultūrinis palikimas išlieka per teatralinę tradiciją, dvarų ir rezidencijų architektūrą bei regiono muziejus. Nors politinė institucija nebeegzistuoja nuo 1918 m., hercogų šeimos genealogija išlaikyta: dabartinis Saksonijos‑Meiningeno hercogų rūmų vadovas yra princas Frederikas Konradas (g. 1952 m.).

Ši nedidelė hercogystė — pavyzdys, kaip smulkios Vokietijos valstybės XIX a. ir pradžioje XX a. galėjo turėti reikšmingą kultūrinį poveikį, nepaisant riboto politinio svorio. Meiningenas ir šiandien vertinamas dėl savo istorinio kultūrinio indėlio.

Saksonijos-Meiningeno hercogai

  • Bernhardas I (1675-1706)
  • Ernstas Liudvikas I (1706 - 24), Bernhardo I sūnus
  • Ernstas Liudvikas II (1724-29), Ernsto Liudviko I sūnus
  • Karlas Frydrichas (1729-43), Ernsto Liudviko I sūnus
  • Frydrichas Vilhelmas (1743-1746), Bernhardo I sūnus
  • Antonas Ulrichas (1746 - 63), Bernhardo I sūnus
  • Karlas Vilhelmas (Karl Wilhelm, 1763-1982), Antono Ulricho sūnus
  • Georgas I (1782-1803), Antono Ulricho sūnus
  • Bernhardas II (1803 - 66), Georgo I sūnus
  • Georgas II (1866-1914), Bernhardo II sūnus
  • Bernhardas III (1914-18), Georgo II sūnus

Kunigaikštystė panaikinta 1918 m.

Saksonijos-Mainingeno hercogų rūmų vadovai po monarchijos

  • Bernhardas III (1918-1928)
  • Princas Georgas (1928 - 46)
  • Princas Bernhardas (1946 - 84)
  • Princas Frederikas Konradas (1984 m. - dabar)

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Saksonijos-Mainingeno kunigaikštystė?


A: Saksonijos-Meiningeno hercogystė buvo Ernestinų hercogystė, po Pirmojo pasaulinio karo tapusi Veimaro respublikos dalimi.

Klausimas: Ar Saksonijos-Meiningeno kunigaikščiai buvo svarbūs Europos istorijoje?


Atsakymas: Ne, Saksonijos-Meiningeno kunigaikštystės nebuvo labai svarbios formuojant Europos istoriją.

K: Ar Saksonijos-Meiningeno kunigaikščiai siekė sukurti ilgalaikę dinastiją?


Atsakymas: Ne, priešingai nei jų giminaičiai iš Saksonijos Koburgo ir Gotos hercogystės, Saksonijos-Meiningeno hercogai niekada nesiekė sukurti ilgalaikės dinastijos.

Klausimas: Kokias teritorijas Saksonija-Meiningenas įgijo po Saksonijos-Gotlandijos linijos mirties 1825 m.?


A: Saksonijai-Meiningenui atiteko Hildburghauzeno ir Zalfeldo teritorijos.

K: Kada Saksonija-Meiningenas buvo prijungtas prie naujos Tiuringijos žemės?


A: 1920 m. Saksonijos-Mainingeno žemė buvo prijungta prie naujos Tiuringijos žemės.

K: Kur buvo Saksonijos-Mainingeno sostinė, koks buvo jos plotas ir gyventojų skaičius 1905 m.?


A: Saksonijos-Meiningeno sostinė buvo Meiningenas; 1905 m. jo plotas buvo 2 468 km², o gyventojų skaičius - 269 000.

K: Kas šiuo metu vadovauja Saksonijos-Meiningeno hercogų rūmams?


A: Dabartinis Saksonijos-Meiningeno hercogų rūmų vadovas yra princas Frederikas Konradas (gimęs 1952 m.).

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3