Intelekto koeficientas

Bendrasis koeficientas (g)

Egzistuoja daugybė skirtingų intelekto testų, kuriems naudojami įvairūs metodai. Kai kurios testų rūšys yra šios

• vaizdiniai (jie naudoja tik paveikslėlius)
• verbaliniai (jie vartoja tik žodžius)
• abstraktus mąstymas (mąstymas apie galvosūkius).
• aritmetika (paprasta matematika)
• erdviniai vaizdiniai (mąstymas apie formas).
• skaitymas
• žodynas (kiek žodžių žmogus moka).
• atmintis
• bendrosios žinios

1904 m. psichologas Charlesas Spearmanas pirmą kartą ištyrė, kaip tarpusavyje susiję skirtingų intelekto testų rezultatai. Jis atliko testų koreliacijų faktorinę analizę ir nustatė, kad teigiamas testų koreliacijas paaiškina vienas bendras faktorius.

Spearmanas nustatė, kad jei asmuo gauna aukštą (arba žemą) balą iš vienos rūšies testų, jis greičiausiai (bet ne visada) gaus panašų balą ir iš kitų rūšių testų. Todėl jis teigė, kad žmogaus intelektą galima apibūdinti vienu skaičiumi. Šį skaičių jis pavadino g (bendrasis koeficientas). Testai, kuriuose naudojami abstraktūs samprotavimai, paprastai geriausiai parodo, kokie tikriausiai bus kitų rūšių testų rezultatai. Dėl šios priežasties Spearmanas manė, kad asmens abstraktaus mąstymo gebėjimai (kaip gerai jam sekasi spręsti galvosūkius ar problemas) yra tai, kuo grindžiami kitų rūšių intelekto rodikliai.

Todėl skaičius g yra tai, ką turėtų matuoti IQ testas. Vienas iš dažniausiai naudojamų g rodiklių yra Raveno progresyviųjų matricų testas, kuris yra vizualinio mąstymo testas.

Karo metai Jungtinėse Amerikos Valstijose

Pirmojo pasaulinio karo metais kariuomenei reikėjo būdo, kaip išbandyti naujokus ir nuspręsti, kokį darbą jie galėtų atlikti geriausiai. Jie naudojo IQ testus.

Bandymai sukėlė ginčų ir daug viešų diskusijų. Buvo sukurti neverbaliniai arba "atlikimo" testai tiems, kurie nemokėjo kalbėti angliškai arba buvo įtariami apsimetinėjimu. Po karo teigiamas kariuomenės psichologinių testų viešumas padėjo psichologijai tapti gerbiama sritimi. Vėliau Jungtinėse Valstijose padaugėjo darbo vietų ir padidėjo psichologijos srities finansavimas. Buvo sukurti grupiniai intelekto testai, kurie buvo plačiai naudojami mokyklose ir pramonėje.

IQ testų kritika

Su intelekto koeficientais yra nemažai problemų. Jos susijusios su įvairiomis šio dalyko sritimis. Problemas galima suskirstyti į grupes:

• Nėra bendro sutarimo, kas iš tikrųjų yra intelektas. Todėl problemiška teigti, kad intelekto koeficientas yra intelekto matas. Tačiau psichologai neteigia, kad testai tiesiogiai matuoja intelektą. Jie teigia, kad testai yra intelekto rodiklis, nes aukštesnius balus surinkę asmenys paprastai gali atlikti sudėtingesnes užduotis.
• Kai kurie mano, kad problemiška, jog skirtingi intelekto aspektai gali būti sujungti į vieną "matavimą".
• Pirmieji bandymai buvo atlikti su vaikais mokykloje, siekiant nustatyti, kuriems vaikams greičiausiai reikės daugiau dėmesio. Kai kurie mano, kad tai skiriasi nuo intelekto matavimo. Vaikas, kuriam mokykloje reikia daugiau pagalbos, gali būti ne mažiau protingas; jis tiesiog gali būti iš kitokios aplinkos.
• Kai kurie testai palankūs tam tikros kultūros atstovams. Kitos kultūros žmonių testai bus prastesni, tačiau be apibrėžimo neįmanoma nustatyti, ar tai reiškia, kad jie yra mažiau protingi.

Testas nematuoja intelekto

Prancūzų psichologas Alfredas Binet (1905 m. sukūręs vieną pirmųjų testų) buvo tokios nuomonės. Jis naudojo šį testą, norėdamas nustatyti, kuriems mokiniams reikės specialios pagalbos mokantis pagal mokyklos programą. Jis manė, kad testų skalės negali išmatuoti intelekto:

Tinkamai kalbant, skalė neleidžia išmatuoti intelekto, nes intelekto savybės nėra superpozicinės, todėl jų negalima išmatuoti taip, kaip matuojami linijiniai paviršiai.

- Binet, 1905 m.

Jis teigė, kad, įgyvendinus geras švietimo programas, dauguma mokinių gali pasivyti ir pasiekti neblogų rezultatų mokykloje. Tai nepriklausė nuo mokinio kilmės. Jis nemanė, kad intelektas yra išmatuojamas fiksuotas vienetas.

Kai kurie visiškai nesutinka su psichometrija. Paleontologas Stephenas Jay Gouldas teigė, kad intelekto testai yra pagrįsti klaidingomis prielaidomis, ir nurodė, kad jie buvo naudojami kaip mokslinio rasizmo pagrindas. Jo nuomone, bendrojo intelekto koeficientas g (kurį matuoja šie testai) yra tiesiog matematinis artefaktas.

...intelekto kaip vieno vieneto abstrahavimas, jo vieta smegenyse, jo kiekybinis įvertinimas kaip vieno skaičiaus kiekvienam individui ir šių skaičių naudojimas siekiant išrikiuoti žmones į vieną vertingumo eilutę, kad būtų nustatyta, jog engiamos ir nepalankioje padėtyje esančios grupės - rasės, klasės ar lytys - yra iš prigimties prastesnės ir nusipelno savo statuso (p. 24-25).

Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, IQ testai buvo labai sėkmingi vertinant naujokus karo metu. Todėl turi būti tiesa, kad jais matuojami atitinkami protiniai gebėjimai. Todėl IQ nėra vien matematinė fikcija: jis susijęs su asmenų gebėjimu atlikti tam tikras funkcijas. Net jei ekspertai nesutaria dėl intelekto apibrėžimo, tai nepaneigia testų naudingumo (ar nenaudingumo). Kasdieniame gyvenime žmonės pastebi santykinį kitų žmonių intelektą. Šis klausimas yra labai svarbus žmogaus prigimčiai ir evoliucinei psichologijai, nes žmonės išsiugdė savybes, kurios padėjo jiems išgyventi ir daugintis.

Testai yra šališki

Amerikos psichologų asociacijos ataskaitoje "Intelektas: žinomi ir nežinomi faktai" teigiama, kad IQ testai, kaip socialinių pasiekimų prognozės, nėra šališki afrikiečių kilmės žmonių atžvilgiu. Jie prognozuoja būsimus pasiekimus, pavyzdžiui, mokykloje, panašiai kaip ir europiečių kilmės asmenims.

Tačiau IQ testai gali būti neobjektyvūs, kai naudojami kitais atvejais. 2005 m. atliktame tyrime teigiama, kad "skirtingas prognozavimo pagrįstumas rodo, jog WAIS-R testas gali turėti kultūrinės įtakos, kuri mažina WAIS-R, kaip meksikiečių kilmės amerikiečių mokinių pažintinių gebėjimų rodiklio, pagrįstumą", nurodant silpnesnę teigiamą koreliaciją, palyginti su atrinktais baltaodžiais mokiniais. Kituose neseniai atliktuose tyrimuose buvo suabejota IQ testų kultūriniu teisingumu, kai jie naudojami Pietų Afrikoje. Standartiniai intelekto testai, tokie kaip Stanfordo-Binet testas, dažnai yra netinkami autizmu ir disleksija sergantiems vaikams; alternatyva - naudoti raidos ar adaptacinių įgūdžių vertinimo priemones - yra palyginti prasti autizmu sergančių vaikų intelekto vertinimo rodikliai, todėl neteisingai teigiama, kad dauguma autizmu sergančių vaikų yra protiškai atsilikę.

Teiginys apie žemą intelektą istoriškai buvo naudojamas feodalinei sistemai ir nevienodam elgesiui su moterimis pateisinti. Kiti, priešingai, teigia, kad "aukšto IQ elito" atsisakymas rimtai vertinti IQ kaip nelygybės priežastį pats savaime yra amoralus.

Amerikos psichologų asociacija

1995 m. Amerikos psichologų asociacijos Mokslo reikalų valdyba įsteigė darbo grupę, kuri turėjo parengti bendrą pareiškimą dėl intelekto tyrimų būklės, kuriuo galėtų remtis visos šalys kaip diskusijų pagrindu. Visą ataskaitos tekstą galima rasti keliose interneto svetainėse.

Šiame straipsnyje asociacijos atstovai apgailestauja, kad su IQ susiję darbai dažnai rašomi siekiant politinių pasekmių: "tyrimų rezultatai dažnai buvo vertinami ne tiek pagal jų privalumus ar mokslinį lygį, kiek pagal numanomas politines pasekmes".

Darbo grupė priėjo prie išvados, kad IQ balai turi didelį prognostinį pagrįstumą nustatant individualius mokyklinių pasiekimų skirtumus. Jie patvirtina, kad IQ prognozės galioja suaugusiųjų profesiniam statusui, net kai statistiškai kontroliuojami tokie kintamieji kaip išsilavinimas ir šeimyninė padėtis. Jie nustatė, kad individualiems intelekto skirtumams didelę įtaką daro genetika. Ir genai, ir aplinka, sudėtingai sąveikaudami tarpusavyje, yra labai svarbūs intelekto kompetencijos vystymuisi.

Jų teigimu, yra mažai įrodymų, kad vaikystės mityba turi įtakos protiniams gebėjimams, išskyrus atvejus, kai mityba yra labai prasta. Darbo grupė sutinka, kad tarp juodaodžių ir baltaodžių vidutinio intelekto koeficiento balų yra didelių skirtumų ir kad šie skirtumai negali būti susiję su testų sudarymo šališkumu. Darbo grupė mano, kad galimi paaiškinimai, pagrįsti socialine padėtimi ir kultūriniais skirtumais, ir kad aplinkos veiksniai daugelyje populiacijų padidino testų rezultatų vidurkį.

Pareiškimą paskelbęs APA žurnalas "American Psychologist" vėliau, 1997 m. sausio mėn., paskelbė atsakymus. Keliuose iš jų buvo teigiama, kad ataskaitoje nebuvo tinkamai išnagrinėti iš dalies genetinių paaiškinimų įrodymai.