IQ (intelekto koeficientas) — apibrėžimas, matavimas ir reikšmė
Intelekto koeficientas (IQ): sužinokite, kaip matuojamas, ką reiškia rezultatai, Wechslerio skalė, paveldimumas, Flynno efektas ir kaip IQ veikia mokymąsi bei karjerą.
Intelekto koeficientas (trumpinys – IQ) yra skaičius, gaunamas atliekant standartizuotą intelekto testą. IQ rodiklis skirtas palyginti individo kognityvinius gebėjimus su amžiaus grupe; jis rodo, ar asmens rezultatas yra aukštesnis ar žemesnis už populiacijos vidurkį. Idėjas apie intelekto matavimą XIX a. pabaigoje išdėstė britų mokslininkas Francis Galtonas, o XX a. pradžioje testų koncepciją praktiškai išplėtojo Alfrėdas Binet’as ir vėliau jų adaptacijas publikavo Lewis Termanas ir kiti.
Matuojami gebėjimai ir testų tipai
IQ testai siekia įvertinti platų kognityvinį gebėjimų spektrą. Dažniausiai matuojami:
- žodiniai gebėjimai (žodynas, supratimas),
- skaitmeniniai ir logikos gebėjimai,
- erdvinis suvokimas ir vizualinė analizė,
- darbinė atmintis ir apdorojimo greitis.
Yra keli žinomi testai: Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė (WAIS), Stanford–Binet testas, Raveno progresyviosios matricų testas ir kiti. Kai kurie testai labiau orientuoti į verbališkumą, kiti – į neverbalinius, abstrakčius gebėjimus (pvz., Raveno testai).
Vertinimas ir rezultatų interpretacija
Daugelio testų rezultatai išreiškiami taip, kad populiacijos vidurkis būtų 100. Pavyzdžiui, Wechslerio skalėje centrinė reikšmė yra 100, o standartinis nuokrypis – 15; kituose testuose standartinis nuokrypis gali būti kitoks. Rezultatai paprastai interpretuojami procentilėmis ir pagal intervalo kategorijas. Apytiksliai dažnai vartojamos klasifikacijos:
- apie 130 ir daugiau – gabiems ir itin gabiems priskiriami rezultatai (dažnai kriterijus priimti į aukšto IQ draugijas);
- 120–129 – aukštesni nei vidutiniai;
- 110–119 – šiek tiek aukštesni nei vidutiniai;
- 90–109 – vidutiniai;
- 80–89 – žemesni nei vidutiniai;
- apie 70 ir žemiau – intelektinio vystymosi sutrikimo (ankstesniais terminais – protinis atsilikimas) kriterijai kartu su funkcionalumo įvertinimu.
Be bendrojo IQ, Wechslerio testai ir kiti instrumentai pateikia atskirus rodiklius (pvz., verbalinį ar veiklos indeksą), kurie padeda tiksliau nustatyti stipriąsias ir silpnąsias sritis.
Praktinis reikšmingumas ir panaudojimas
IQ balai gali suteikti naudingos informacijos apie asmenį ir jo intelekto aspektus, tačiau jie nėra vienintelis žmogaus vertingumo ar sėkmės rodiklis. Tyrimai rodo, kad kognityviniai testai prognozuoja tam tikrus gyvenimo rezultatus: mokymosi pasiekimus, akademinę sėkmę, darbo našumą (ypač sudėtinguose darbuose, kur reikalingas abstraktus mąstymas) ir kai kuriais atvejais – sveikatos iššūkius. Pavyzdžiui, „Visi 1983 m. atlikti kognityviniai testai leido prognozuoti demencijos ir Alzheimerio ligos pradžią iki 11 metų vėliau“.
IQ balai naudojami įvairiais tikslais:
- numatyti asmens mokymosi pasiekimus ar specialiuosius poreikius;
- padėti įvertinti, kokius darbus žmogus galėtų dirbti ar kokios užduotys jam būtų tinkamiausios;
- tirti, kokie yra gyventojų IQ rodikliai ir stebėti populiacinius pokyčius;
- ištirti, kokie kiti dalykai apie žmogų yra susiję su jo IQ (pvz., sveikata, socialinė padėtis, gyvenimo trukmė).
Be šių taikymų, IQ testai naudojami klinikinėje praktikoje diagnostikai (pvz., intelektualaus vystymosi sutrikimo ar kognityvinių sutrikimų vertinimui) ir moksliniuose tyrimuose apie žmogaus pažinimą.
Paveldimumas, aplinka ir prieštaravimai
Vis dar diskutuojama, kiek IQ yra paveldimas ir kiek priklauso nuo aplinkos. Genetiniai tyrimai (pvz., dvynių tyrimai) rodo, kad paveldimumo lygis gali būti reikšmingas, ypač suaugusiesiems – kartais vertinamas dešimtis procentų ar daugiau. Tačiau aplinka (švietimas, mityba, socialinė parama, vaikystės patirtys) taip pat daro didelę įtaką. Ankstyva intervencija, geros sąlygos namuose ir kokybiškas ugdymas gali pagerinti kognityvinius gebėjimus.
Be to, IQ testų taikymas kelia daug etinių ir metodologinių klausimų: kultūrinis ir kalbinis šališkumas, testų jautrumas socialiniams veiksniams, praktikos poveikis (ankstesnis testavimas gerina rezultatus) ir pavojus interpretuoti IQ kaip vienintelį žmogaus sugebėjimų matą. Istoriškai intelekto testai taip pat buvo netinkamai panaudoti eugenikos ar diskriminacijos tikslais, todėl svarbi atsakomybė ir atsargumas juos interpretuojant.
Flynno efektas ir laiko pokyčiai
Nuo XX a. pradžios daugelio gyventojų IQ vidurkis per dešimtmetį dažniausiai padidėdavo maždaug 2–3 balais; šis reiškinys vadinamas Flynno efektu. Didžiausi pokyčiai matomi apatinėje IQ intervalo dalyje. Tyrėjai ginčijasi, ar tai reiškia tikrą realų kognityvinių gebėjimų augimą (dėl geresnės mitybos, išsilavinimo, sveikatos ir pan.), ar dalinai atspindi testavimo metodų, testų turinio ar normavimo pokyčius.
Aukšto IQ bendruomenės ir etika
Yra asociacijų, jungiančių asmenis su aukštais intelekto koeficientais, pavyzdžiui, "Mensa International". Tokios organizacijos teikia socialinį palaikymą, rengia veiklas ir diskusijas gabiems žmonėms. Tačiau svarbu pabrėžti, kad aukštas arba žemas IQ – tai tik vienas iš daugelio asmens bruožų; sėkmei ir gerovei įtakos turi asmenybės bruožai, motyvacija, socialiniai įgūdžiai ir išorinės sąlygos.
Išvados ir rekomendacijos
IQ – naudingas įrankis, leidžiantis tam tikru laipsniu palyginti pažinimo gebėjimus ir numatyti tam tikrus gyvenimo rezultatus. Tačiau testų rezultatai turi būti interpretuojami atsargiai, atsižvelgiant į kontekstą, galimą šališkumą, amžių ir individualias aplinkybes. Profesionali diagnostika turi apimti ne vien IQ testą, bet ir kitus vertinimus bei išsamią anamnezę.
Gyventojų IQ atitinka normalųjį skirstinį.
Bendrasis koeficientas (g)
Egzistuoja daugybė skirtingų intelekto testų, kuriems naudojami įvairūs metodai. Kai kurios testų rūšys yra šios
- vaizdiniai (jie naudoja tik paveikslėlius)
- verbaliniai (jie vartoja tik žodžius)
- abstraktus mąstymas (mąstymas apie galvosūkius).
- aritmetika (paprasta matematika)
- erdviniai vaizdiniai (mąstymas apie formas).
- skaitymas
- žodynas (kiek žodžių žmogus moka).
- atmintis
- bendrosios žinios
1904 m. psichologas Charlesas Spearmanas pirmą kartą ištyrė, kaip tarpusavyje susiję skirtingų intelekto testų rezultatai. Jis atliko testų koreliacijų faktorinę analizę ir nustatė, kad teigiamas testų koreliacijas paaiškina vienas bendras faktorius.
Spearmanas nustatė, kad jei asmuo gauna aukštą (arba žemą) balą iš vienos rūšies testų, jis greičiausiai (bet ne visada) gaus panašų balą ir iš kitų rūšių testų. Todėl jis teigė, kad žmogaus intelektą galima apibūdinti vienu skaičiumi. Šį skaičių jis pavadino g (bendrasis koeficientas). Testai, kuriuose naudojami abstraktūs samprotavimai, paprastai geriausiai parodo, kokie tikriausiai bus kitų rūšių testų rezultatai. Dėl šios priežasties Spearmanas manė, kad asmens abstraktaus mąstymo gebėjimai (kaip gerai jam sekasi spręsti galvosūkius ar problemas) yra tai, kuo grindžiami kitų rūšių intelekto rodikliai.
Todėl skaičius g yra tai, ką turėtų matuoti IQ testas. Vienas iš dažniausiai naudojamų g rodiklių yra Raveno progresyviųjų matricų testas, kuris yra vizualinio mąstymo testas.
Karo metai Jungtinėse Amerikos Valstijose
Pirmojo pasaulinio karo metais kariuomenei reikėjo būdo, kaip išbandyti naujokus ir nuspręsti, kokį darbą jie galėtų atlikti geriausiai. Jie naudojo IQ testus.
Bandymai sukėlė ginčų ir daug viešų diskusijų. Buvo sukurti neverbaliniai arba "atlikimo" testai tiems, kurie nemokėjo kalbėti angliškai arba buvo įtariami apsimetinėjimu. Po karo teigiamas kariuomenės psichologinių testų viešumas padėjo psichologijai tapti gerbiama sritimi. Vėliau Jungtinėse Valstijose padaugėjo darbo vietų ir padidėjo psichologijos srities finansavimas. Buvo sukurti grupiniai intelekto testai, kurie buvo plačiai naudojami mokyklose ir pramonėje.
IQ testų kritika
Su intelekto koeficientais yra nemažai problemų. Jos susijusios su įvairiomis šio dalyko sritimis. Problemas galima suskirstyti į grupes:
- Nėra bendro sutarimo, kas iš tikrųjų yra intelektas. Todėl problemiška teigti, kad intelekto koeficientas yra intelekto matas. Tačiau psichologai neteigia, kad testai tiesiogiai matuoja intelektą. Jie teigia, kad testai yra intelekto rodiklis, nes aukštesnius balus surinkę asmenys paprastai gali atlikti sudėtingesnes užduotis.
- Kai kurie mano, kad problemiška, jog skirtingi intelekto aspektai gali būti sujungti į vieną "matavimą".
- Pirmieji bandymai buvo atlikti su vaikais mokykloje, siekiant nustatyti, kuriems vaikams greičiausiai reikės daugiau dėmesio. Kai kurie mano, kad tai skiriasi nuo intelekto matavimo. Vaikas, kuriam mokykloje reikia daugiau pagalbos, gali būti ne mažiau protingas; jis tiesiog gali būti iš kitokios aplinkos.
- Kai kurie testai palankūs tam tikros kultūros atstovams. Kitos kultūros žmonių testai bus prastesni, tačiau be apibrėžimo neįmanoma nustatyti, ar tai reiškia, kad jie yra mažiau protingi.
Testas nematuoja intelekto
Prancūzų psichologas Alfredas Binet (1905 m. sukūręs vieną pirmųjų testų) buvo tokios nuomonės. Jis naudojo šį testą, norėdamas nustatyti, kuriems mokiniams reikės specialios pagalbos mokantis pagal mokyklos programą. Jis manė, kad testų skalės negali išmatuoti intelekto:
Tinkamai kalbant, skalė neleidžia išmatuoti intelekto, nes intelekto savybės nėra superpozicinės, todėl jų negalima išmatuoti taip, kaip matuojami linijiniai paviršiai.
- Binet, 1905 m.
Jis teigė, kad, įgyvendinus geras švietimo programas, dauguma mokinių gali pasivyti ir pasiekti neblogų rezultatų mokykloje. Tai nepriklausė nuo mokinio kilmės. Jis nemanė, kad intelektas yra išmatuojamas fiksuotas vienetas.
Kai kurie visiškai nesutinka su psichometrija. Paleontologas Stephenas Jay Gouldas teigė, kad intelekto testai yra pagrįsti klaidingomis prielaidomis, ir nurodė, kad jie buvo naudojami kaip mokslinio rasizmo pagrindas. Jo nuomone, bendrojo intelekto koeficientas g (kurį matuoja šie testai) yra tiesiog matematinis artefaktas.
...intelekto kaip vieno vieneto abstrahavimas, jo vieta smegenyse, jo kiekybinis įvertinimas kaip vieno skaičiaus kiekvienam individui ir šių skaičių naudojimas siekiant išrikiuoti žmones į vieną vertingumo eilutę, kad būtų nustatyta, jog engiamos ir nepalankioje padėtyje esančios grupės - rasės, klasės ar lytys - yra iš prigimties prastesnės ir nusipelno savo statuso (p. 24-25).
Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, IQ testai buvo labai sėkmingi vertinant naujokus karo metu. Todėl turi būti tiesa, kad jais matuojami atitinkami protiniai gebėjimai. Todėl IQ nėra vien matematinė fikcija: jis susijęs su asmenų gebėjimu atlikti tam tikras funkcijas. Net jei ekspertai nesutaria dėl intelekto apibrėžimo, tai nepaneigia testų naudingumo (ar nenaudingumo). Kasdieniame gyvenime žmonės pastebi santykinį kitų žmonių intelektą. Šis klausimas yra labai svarbus žmogaus prigimčiai ir evoliucinei psichologijai, nes žmonės išsiugdė savybes, kurios padėjo jiems išgyventi ir daugintis.
Testai yra šališki
Amerikos psichologų asociacijos ataskaitoje "Intelektas: žinomi ir nežinomi faktai" teigiama, kad IQ testai, kaip socialinių pasiekimų prognozės, nėra šališki afrikiečių kilmės žmonių atžvilgiu. Jie prognozuoja būsimus pasiekimus, pavyzdžiui, mokykloje, panašiai kaip ir europiečių kilmės asmenims.
Tačiau IQ testai gali būti neobjektyvūs, kai naudojami kitais atvejais. 2005 m. atliktame tyrime teigiama, kad "skirtingas prognozavimo pagrįstumas rodo, jog WAIS-R testas gali turėti kultūrinės įtakos, kuri mažina WAIS-R, kaip meksikiečių kilmės amerikiečių mokinių pažintinių gebėjimų rodiklio, pagrįstumą", nurodant silpnesnę teigiamą koreliaciją, palyginti su atrinktais baltaodžiais mokiniais. Kituose neseniai atliktuose tyrimuose buvo suabejota IQ testų kultūriniu teisingumu, kai jie naudojami Pietų Afrikoje. Standartiniai intelekto testai, tokie kaip Stanfordo-Binet testas, dažnai yra netinkami autizmu ir disleksija sergantiems vaikams; alternatyva - naudoti raidos ar adaptacinių įgūdžių vertinimo priemones - yra palyginti prasti autizmu sergančių vaikų intelekto vertinimo rodikliai, todėl neteisingai teigiama, kad dauguma autizmu sergančių vaikų yra protiškai atsilikę.
Teiginys apie žemą intelektą istoriškai buvo naudojamas feodalinei sistemai ir nevienodam elgesiui su moterimis pateisinti. Kiti, priešingai, teigia, kad "aukšto IQ elito" atsisakymas rimtai vertinti IQ kaip nelygybės priežastį pats savaime yra amoralus.
Amerikos psichologų asociacija
1995 m. Amerikos psichologų asociacijos Mokslo reikalų valdyba įsteigė darbo grupę, kuri turėjo parengti bendrą pareiškimą dėl intelekto tyrimų būklės, kuriuo galėtų remtis visos šalys kaip diskusijų pagrindu. Visą ataskaitos tekstą galima rasti keliose interneto svetainėse.
Šiame straipsnyje asociacijos atstovai apgailestauja, kad su IQ susiję darbai dažnai rašomi siekiant politinių pasekmių: "tyrimų rezultatai dažnai buvo vertinami ne tiek pagal jų privalumus ar mokslinį lygį, kiek pagal numanomas politines pasekmes".
Darbo grupė priėjo prie išvados, kad IQ balai turi didelį prognostinį pagrįstumą nustatant individualius mokyklinių pasiekimų skirtumus. Jie patvirtina, kad IQ prognozės galioja suaugusiųjų profesiniam statusui, net kai statistiškai kontroliuojami tokie kintamieji kaip išsilavinimas ir šeimyninė padėtis. Jie nustatė, kad individualiems intelekto skirtumams didelę įtaką daro genetika. Ir genai, ir aplinka, sudėtingai sąveikaudami tarpusavyje, yra labai svarbūs intelekto kompetencijos vystymuisi.
Jų teigimu, yra mažai įrodymų, kad vaikystės mityba turi įtakos protiniams gebėjimams, išskyrus atvejus, kai mityba yra labai prasta. Darbo grupė sutinka, kad tarp juodaodžių ir baltaodžių vidutinio intelekto koeficiento balų yra didelių skirtumų ir kad šie skirtumai negali būti susiję su testų sudarymo šališkumu. Darbo grupė mano, kad galimi paaiškinimai, pagrįsti socialine padėtimi ir kultūriniais skirtumais, ir kad aplinkos veiksniai daugelyje populiacijų padidino testų rezultatų vidurkį.
Pareiškimą paskelbęs APA žurnalas "American Psychologist" vėliau, 1997 m. sausio mėn., paskelbė atsakymus. Keliuose iš jų buvo teigiama, kad ataskaitoje nebuvo tinkamai išnagrinėti iš dalies genetinių paaiškinimų įrodymai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra intelekto koeficientas (IQ)?
A: Intelekto koeficientas (IQ) - tai skaičius, gaunamas atlikus standartinį intelekto matavimo testą.
K: Kas sukūrė intelekto matavimo idėją?
A: Intelekto matavimo idėją sukūrė britų mokslininkas Francis Galtonas savo knygoje "Paveldimas genijus", išleistoje XIX a. pabaigoje.
K: Kaip matuojamas asmens intelekto koeficientas?
A: IQ matuoja asmens rezultatą lyginamuoju būdu, t. y. parodo, kiek jis yra aukštesnis ar žemesnis už vidutinį.
K: Koks šiuolaikinis IQ testas naudojamas šiandien?
A: Šiandien naudojamas vienas iš šiuolaikinių IQ testų - Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė. Jis parodo, kurioje Gauso varpo kreivės vietoje yra tiriamojo rezultatas, kurio vidurinė reikšmė yra 100, o standartinis nuokrypis - 15.
Klausimas: Kokius kitus aspektus galima numatyti pagal IQ balą?
A: Pagal IQ balą galima numatyti kitus aspektus, pavyzdžiui, demencijos ir Alzheimerio ligos pradžią, socialinį statusą, mokymosi pasiekimus ar specialiuosius poreikius iki 11 metų.
K: Kokiu mastu IQ yra paveldimas?
A: Vis dar nesutariama, kiek IQ yra paveldimas; vieni mano, kad jis priklauso ir nuo genetikos, ir nuo aplinkos, o kiti su tuo nesutinka.
K: Kaip vidutinis IQ balas kito laikui bėgant?
A.: Nuo XX a. pradžios dėl vadinamojo Flynno efekto daugelio populiacijų vidutinis IQ rodiklis per dešimtmetį pakildavo maždaug trimis balais.
Ieškoti