Stephenas J. Gouldas — paleontologas ir taškinės pusiausvyros autorius
Stephenas J. Gouldas — įtakingas amerikiečių paleontologas ir taškinės pusiausvyros teorijos autorius; jo idėjos ir knygos pakeitė mokslo požiūrį į evoliuciją.
Stephenas Jay Gouldas (1941 m. rugsėjo 10 d. – 2002 m. gegužės 20 d.) – amerikiečių paleontologas, evoliucinės biologijos specialistas, taksonomas ir mokslo istorikas. Gimė Kvīnse, Niujorke. Baigė Antioch College (bakalauras), vėliau studijavo Kolumbijos universitete, kur įgijo magistro ir daktaro laipsnius. Didžiąją savo karjeros dalį Gouldas dėstė Harvardo universitete ir dirbo Amerikos gamtos istorijos muziejuje Niujorke. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Gouldas taip pat dėstė biologiją ir evoliuciją Niujorko universitete netoli savo namų SoHo.
Mokslinė veikla ir pagrindinės idėjos
Didžiausias Gouldo indėlis į evoliucinę biologiją – 1972 m. kartu su Nilesu Eldredge'u sukurta taškinės pusiausvyros (punctuated equilibrium) teorija. Pagal šią idėją daugumai evoliucijos reiškinių būdingi ilgi stabilumo (stazės) periodai, kuriuos retai ir greitai pertraukia intensyvūs pokyčių epizodai. Ši koncepcija buvo priešpastatyta tradicinei idėjai apie tolygią, palaipsninę kaitą ir paskatino diskusijas dėl evoliucijos greičio, fosilijų įrašo interpretacijos ir rūšių diferenciacijos mechanizmų.
Gouldas buvo žinomas kaip kritikas griežtojo selekcionizmo ir panselectionistinių aiškinimų, pabrėždavo ne tik adaptacijos vaidmenį, bet ir istorinės sąlygos, atsitiktinumas bei ribos (constraints) evoliucinėje raidai. Kartu su Elisabeth Vrba jis pasiūlė terminą exaptation (1982 m.) kaip alternatyvą terminui „preadaptacija“ apibūdinti savybes, kurios vėliau įgijo naują funkciją.
Empiriniai tyrimai
Dauguma Gouldo empirinių tyrimų buvo susiję su žemės sraigėmis – ypač gentimis Poecilozonites ir Cerion, kurios leido tirti morfologinę variaciją, izoliacijos ir mikroevoliucijos procesus. Jo darbai su šiomis gentimis prisidėjo prie platesnių diskusijų apie rūšių variaciją, fenotipinę plasticiškumą ir geografinę diferenciaciją.
Populiarinimas, rašymas ir viešasis intelektas
Gouldas buvo vienas įtakingiausių ir labiausiai skaitomų savo kartos mokslo populiarinimo rašytojų. Jis rašė mėnesio opusus ir esė, daugiausia žurnalui Natural History, kurių daug vėliau buvo surinkta į rinktines knygų serijas. Parašė kelias svarbias populiarias ir mokslines knygas, tarp jų plačiai skaitomas The Mismeasure of Man (kritika biologinio determinizmo ir IQ testų interpretacijų), Ontogeny and Phylogeny (išsamus ontogenezės ir filogenezės santykio nagrinėjimas), Wonderful Life (apie Burgess Shale ir evoliucijos atsitiktinumo reikšmę) bei monumentalią The Structure of Evolutionary Theory (2002), kurioje Gouldas sistemino savo požiūrį į evoliucijos teoriją.
Kritika, viešosios diskusijos ir paveldas
Gouldas aktyviai kritikavo sociobiologiją ir evoliucinę psichologiją, ypač kai jos darė deterministinius ar reductionsitinius žmonių elgesio aiškinimus. Jis taip pat vykdė veiksmingą kampaniją prieš kreacionizmą ir kitas mokslo paneigiančias idėjas, dalyvavo viešuosiuose debatuose apie mokslo ir religijos ribas (jo koncepcija „non-overlapping magisteria“ — NOMA — tapo plačiai aptariama).
Gouldo požiūriai sukėlė ir didelę akademinę bei viešą kritiką: kai kurie evoliucijos biologai priekaištavo jam dėl interpretacijų apie adaptaciją, fosilijų duomenis ar istorinio praeities vaidmens pabrėžimo. Nepaisant to, jo darbai padėjo praplėsti evoliucijos biologijos klausimų lauką, priminė apie istorijos, atsitiktinumo ir laiko svarbą bei įkvėpė interdisciplinines diskusijas.
Apdovanojimai ir atminimas
Gouldas pelnė daug apdovanojimų ir pripažinimo už mokslinę veiklą bei viešąją rašyseną (tarp jų – MacArthur Fellowship). Jo esė ir populiariosios knygos iki šiol yra plačiai skaitomos ir vertinamos už aiškumą, istorinių pavyzdžių gausą ir gebėjimą sujungti gilią mokslo analizę su viešuoju diskursu. Daugelis Gouldo esė apie gamtos istoriją buvo perspausdinti rinktiniuose tomuose ir verčiami į daugelį kalbų.
Gouldas mirė 2002 m. gegužės 20 d. Niujorke. Jo mokslinis ir populiarinamasis palikimas tebėra aptarinėjamas – jis liko svarbia asmenybe diskusijose apie evoliuciją, mokslo komunikaciją ir mokslo bei visuomenės santykį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Stephenas Jay Gouldas?
A: Stephen Jay Gould buvo amerikiečių paleontologas, evoliucijos biologas, taksonomas ir mokslo istorikas. Jis taip pat buvo vienas įtakingiausių ir skaitomiausių savo kartos mokslo populiarinimo rašytojų.
K: Kur jis dirbo?
A: Didžiąją karjeros dalį Gouldas dėstė Harvardo universitete ir dirbo Amerikos gamtos istorijos muziejuje Niujorke. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis taip pat dėstė biologiją ir evoliuciją Niujorko universitete netoli savo namų SoHo.
K: Kas yra taškinė pusiausvyra?
A: Punktūrinė pusiausvyra - tai teorija, kurią 1972 m. sukūrė Stephenas Jay Gouldas ir Nilesas Eldredge'as ir kurioje teigiama, kad daugumai evoliucijos procesų būdingi ilgi evoliucinio stabilumo laikotarpiai, kuriuos pertraukia reti šakotos evoliucijos atvejai. Ši teorija prieštarauja idėjai, kad evoliuciniai pokyčiai pasižymi tolygiu ir nenutrūkstamu pokyčiu fosilijų įrašuose.
Klausimas: Kokias rūšis Gouldas naudojo empiriniams tyrimams?
A: Dauguma Gouldo empirinių tyrimų buvo pagrįsti sraigių Poecilozonites ir Cerion gentimis.
K: Kokią knygą jis parašė?
A: Jis parašė knygą "Ontogenezė ir filogenezė", kuri susilaukė didelio pripažinimo.
K: Kokioms teorijoms jis prieštaravo?
A: Jis prieštaravo griežtajam selekcionizmui, žmonėms taikomai sociobiologijai ir evoliucinei psichologijai.
K: Kaip jis kovojo su kreacionizmu?
A: Jis kovojo prieš kreacionizmą rašydamas esė, kurios buvo surinktos į tomus ir išleistos.
Ieškoti