Populiarusis mokslas
Jei knyga ar televizijos laida yra apie mokslą ir pateikiama taip, kad ją suprastų kiekvienas, tai yra populiarioji mokslinė knyga. Jis yra populiarus, nes skirtas visiems gyventojams, o ne tik mokslininkams. Dokumentiniai filmai apie gamtą yra populiariojo mokslo pavyzdžiai.
Populiarusis mokslas yra negrožinė literatūra, todėl tai nėra tas pats, kas mokslinė fantastika. Populiarusis mokslas taip pat nėra tas pats, kas mokslo žurnalistika. Mokslo žurnalistika yra tai, ką rašo žurnalistai, norėdami pranešti apie naujausias mokslo teorijas ir atradimus, tačiau populiarusis mokslas ne visada yra apie tai, kas naujausia.
Kai kurie garsūs mokslo populiarintojai: Davidas Attenborough, Isaacas Asimovas, Jacobas Bronowskis, Arthuras C. Clarke'as, Martinas Gardneris, J. B. S. Haldane'as, Stephenas Hawkingas, Billas Nye ir Carlas Saganas.
Populiarusis mokslas ir mokslinė literatūra
Kai mokslininkai rašo apie savo darbą, pirmiausia jie publikuojasi mokslo žurnaluose, pavyzdžiui, "Nature" ir "Science". Tada jie gali rašyti knygas. Populiariojo mokslo tikslas - parodyti mokslinę literatūrą taip, kad ją lengvai suprastų įvairių tipų mokslininkai ir žmonės, kurie nėra mokslininkai. Kai žmonės paima idėją iš mokslinės literatūros ir pakeičia ją į populiarųjį mokslą, svarbūs tos idėjos dalykai gali būti praleisti arba pridėti.
Mokslo populiarinimas - tai tiltas tarp mokslininkams skirtos literatūros ir populiariosios literatūros, kuria naudojasi paprasti žmonės. Šio žanro tikslas - perteikti mokslo metodus ir tikslumą, kartu padarant kalbą prieinamesnę.
Populiarusis mokslas turi problemų. Kai kuriuos populiariojo mokslo kūrinius kuria žmonės, kurie gerai nesupranta dalyko. Kai kuriuos mokslinius straipsnius rengia žmonės, kurie turi didelį išankstinį nusistatymą. Kai kas yra iš dalies mokslas, iš dalies pseudomokslas. Žmogui, kuris nėra ekspertas, gali būti sunku nustatyti, kurie mokslo populiarinimo darbai yra patikimi. Muziejai, televizijos programos ir interneto svetainės taip pat užsiima mokslo populiarinimo plačiajai visuomenei veikla. Ne visi jie yra patikimi. Seniausia institucija, skirta sieti mokslą su visuomene, gali būti 1597 m. Londone įkurtas Grešamo koledžas. Ji nebuvo visiškai skirta mokslui. Panašių tikslų siekė ir mokslui skirta Karališkoji institucija Londone. Ji buvo įkurta 1799 m. Abiejose šiose institucijose specialistai visada skaitė paskaitas plačiajai visuomenei.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra populiarusis mokslas?
A: Populiarusis mokslas - tai toks mokslas, kuris pateikiamas taip paprastai, kad jį galėtų suprasti kiekvienas, ir yra skirtas visiems gyventojams, ne tik mokslininkams.
K: Kuo populiarusis mokslas skiriasi nuo mokslinės fantastikos?
A: Populiarusis mokslas yra negrožinė literatūra, o mokslinė fantastika yra spekuliatyviosios literatūros žanras, kuriame nagrinėjamos vaizduotės ir futuristinės koncepcijos.
K: Ar mokslo žurnalistika gali būti laikoma populiariuoju mokslu?
A: Mokslo žurnalistika nėra tas pats, kas populiarusis mokslas, nes joje daugiausia dėmesio skiriama naujausių mokslo teorijų ir atradimų pateikimui, o populiarusis mokslas neapsiriboja naujausia informacija.
K: Kokie yra kai kurie populiariojo mokslo pavyzdžiai?
A: Gamtos dokumentika yra populiariojo mokslo pavyzdys.
K: Kas yra keletas gerai žinomų asmenybių, kurios populiarina mokslą?
A: Kai kurie žinomi žmonės, kurie populiarina mokslą, yra Davidas Attenborough, Isaacas Asimovas, Jacobas Bronowskis, Arthuras C. Clarke'as, Martinas Gardneris, J. B. S. Haldane'as, Stephenas Hawkingas, Billas Nye ir Carlas Saganas.
K: Kodėl populiarusis mokslas yra svarbus?
A: Populiarusis mokslas yra svarbus, nes jis gali padėti visuomenei geriau suprasti mokslą ir mokslines sąvokas.
K: Kuo populiarusis mokslas skiriasi nuo mokslo, skirto mokslininkams?
A: Populiarusis mokslas yra skirtas plačiajai visuomenei ir nėra skirtas mokslininkams, o moksliniai straipsniai yra labai techniški ir rašomi kitiems tos srities mokslininkams.
