Pseudomokslas: kas tai, pavyzdžiai ir kaip atpažinti klaidingą mokslą
Sužinokite, kas yra pseudomokslas, dažniausi pavyzdžiai (astrologija, kreacionizmas) ir praktiški patarimai, kaip atpažinti klaidingą mokslą kasdienėje informacijoje.
Pseudomokslas („klaidingas mokslas“) – tai idėja, metodas arba sistema, kuri išoriškai gali priminti mokslą, bet neatitinka mokslinio metodo reikalavimų ir nėra pripažinta pagrindinės mokslo bendruomenės. Jaučiama pažodžiui – „pseudo“ reiškia „neteisingas, tariamas“, todėl pseudomokslas dažnai pateikiamas taip, tarsi būtų mokslinis, nors juo nėra. Mokslas grindžiamas atvirumu, testavimu ir korekcija; pseudomokslas dažnai šių savybių neturi.
Iš esmės pseudomokslas – tai bet kokia idėja apie gamtos veikimą, kurios pagrindinė mokslo bendruomenė nepripažįsta kaip teisingos. Idėja gali būti laikoma pseudomoksline dėl daugelio priežasčių: ji gali trūkti empirinio patikrinimo, remtis vienetiniu atveju arba anekdotais, vengti kritinio vertinimo arba naudoti žodžius, kurie skamba „moksliniu“ be tikro turinio. Žodis "pseudomokslas" pažodžiui reiškia "klaidingas mokslas". Kreacionizmas ir astrologija yra gerai žinomi pseudomokslai.
Pseudomokslo ypatybės (raudonos vėliavėlės)
- Nepriklausomai nepatikrinami teiginiai: teiginiai nėra keliaujami į recenzuotą mokslinę peržiūrą arba negali būti pakartoti.
- Anekdotai vietoje įrodymų: remiamasi individualiomis istorijomis ir liudijimais, o ne sisteminiais eksperimentais ar statistika.
- Neapibrėžtumas ir neapibrėžtos sąvokos: naudojami moksliškai skambantys žodžiai, bet nevykdomas aiškus matavimas ar operacinių apibrėžimų pateikimas.
- Negatyvios arba nepakankamos korekcijos: kai nauji duomenys paneigia hipotezę, pozicijos laikomos nekintamomis ar paaiškinamos sąmokslo teorijomis.
- Vienpusiškumas ir duomenų atranka: pasirenkami tik tie duomenys, kurie patvirtina idėją, o prieštaraujantys duomenys ignoruojami.
- Neįrodytų ar nepalankių paaiškinimų vengimas: nėra bandymų nustatyti alternatyvius paaiškinimus ar nustatyti klaidų šaltinius.
- Emocinis ir retorinis spaudimas: idėjos pristatomos kaip „revoliucinės“ arba puolamos kritikos kaip „cenzūros“, o ne remiantis argumentais.
Pavyzdžiai
Pseudomokslų lauką sudaro daug skirtingų temų. Be jau minėtų kreacionizmo ir astrologijos, dažnai kaip pseudomokslai minima:
- Homeopatija ir kiti alternatyviosios medicinos metodai, neturintys patikimų klinikinių įrodymų;
- Antivakcininės kampanijos, kurios remiasi klaidinga informacija apie vakcinų saugumą;
- Mokslinis rasizmas ar kiti determinuoti teiginiai, kurie siekia pseudomoksliniais argumentais pateisinti diskriminaciją (pvz., mokslinis rasizmas).
- Teiginiai, kurie neigia gerai pagrįstus gamtos mokslų rezultatus – pavyzdžiui, klimato kaitos paneigimas ar minimizavimas (visuotinį atšilimą).
Kodėl pseudomokslas yra pavojingas?
- Sveikatos rizika: žmonės gali atsisakyti veiksmingų gydymo metodų arba pasirinkti žalingas alternatyvas.
- Ekonominės žalos: išlaidavimas pinigų ir laiko produktams ar paslaugoms, kurios neveikia.
- Politikos ir visuomenės klaidinimas: pseudomokslas gali paveikti sprendimus (pvz., gyvų problemų sprendimą klimato, sveikatos ar saugumo srityse) ir taip padaryti didelę žalą.
- Pasitikėjimo erozija: skleidžiant pseudomokslą, menksta visuomenės pasitikėjimas tikrais moksliniais tyrimais ir institucijomis.
Kaip atpažinti klaidingą mokslą?
Vertinant teiginius verta naudoti paprastus patikros klausimus:
- Ar teiginys yra patikrintas recenzuotuose moksliniuose žurnaluose?
- Ar rezultatai yra pakartojami nepriklausomų tyrimų?
- Ar pateikiami duomenys yra vieši ir ar metodai aprašyti pakankamai, kad kiti galėtų juos patikrinti?
- Ar idėja daro aiškias ir testuojamas prognozes, kurias galima paneigti (falsifikacija)?
- Ar šaltiniai, kuriais remiamasi, yra patikimi (mokslinės institucijos, universitetai, recenzuoti žurnalai) ar reklaminiai/neišsamūs tinklalapiai?
- Ar teiginį palaiko didesnė tyrėjų bendruomenė ar keli entuziastai be mokslinio pripažinimo?
Praktiniai patarimai, kaip sužinoti daugiau
- Kreipkitės į patikimus šaltinius: universitetų svetaines, recenzuotus žurnalus, pripažintų ekspertų apžvalgas.
- Ieškokite sisteminių peržiūrų ir metaanalizių – jos apibendrina daug tyrimų ir yra patikimesnės nei pavieniai tyrimai.
- Atkreipkite dėmesį į interesų konfliktus: kas finansavo tyrimą ar projektą?
- Pasitikrinkite faktus naudodami kelis nepriklausomus šaltinius.
Kaip kalbėtis su žmonėmis, tikinčiais pseudomokslais?
- Išklausykite: konfrontacija ir tyčiojimasis dažnai užsiklijuoja pusiausybę, o ne ją praplečia.
- Klauskite atvirų klausimų: „Kokiais įrodymais remiatės?“ arba „Kaip būtų įmanoma tai patikrinti?“
- Pateikite aiškius, draugiškus šaltinius ir paaiškinimus, bet venkite pernelyg techninio žargono.
- Pabrėžkite skirtumą tarp mokslo neapibrėžtumo (mokslas dažnai sako „nežinome tiksliai, bet turime įrodymų“) ir pseudomokslo tvirtinimo „tai tikrai yra“ be įrodymų.
Kai terminą „pseudomokslas“ taikyti atsargiai
Nebūtina kiekvieną hipotezę, kuri šiuo metu nėra pilnai patvirtinta, vadinti pseudomoksliška. Mokslas yra procesas: naujos idėjos gali būti pradedamos kaip keistos ar prieštaringos, bet jei jos patikrinamos, pakartojamos ir pripažįstamos, jos tampa mokslinės. Pseudomokslas paprastai būna skirtas išvengti to patikrinimo arba nuo jo slepiamas.
Mokslininkai pseudomokslą dažnai laiko amoraliu ne dėl to, kad jo teiginiai yra neįrodyti, bet dėl to, kad jie kartais pateikiami kaip faktai ir (arba) tikri. Paprastas žmogus gali neatpažinti, kuo skiriasi televizijos laidos apie aiškiaregius, neva skaitančius žmonių mintis, patikimumas nuo laidos, kurioje pateikiami įrodymai už ir prieš visuotinį atšilimą. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir mokėti atpažinti minėtas raudonas vėliavėles.
Apibendrinant: pseudomokslas dažnai imituoja mokslą, bet trūksta pagrindinių mokslinio metodo elementų — aiškių eksperimentų, pakartojamumo, atviros kritikos ir savikorekcijos. Sugebėjimas atpažinti pseudomokslą apsaugo asmens sveikatą, visuomenę ir priima pagrįstus sprendimus remiantis geriausiais turimais įrodymais.
Franciszekas Rychnowskis šį prietaisą sukūrė XX a. pradžioje, siekdamas išmatuoti "kosminę energiją".
Skirtumai tarp pseudomokslo ir mokslo
- Pseudomokslinės idėjos nėra patikrintos arba negali būti patikrintos (t. y. jų negalima patikrinti). Mokslo idėjos yra tikrinamos ir gali būti tikrinamos.
- Pseudomokslinės idėjos nėra duodamos mokslininkams perskaityti prieš jas įtraukiant į straipsnį (tai vadinama "tarpusavio vertinimu"). Mokslo darbai yra recenzuojami.
- Pseudomokslinės idėjos nėra pagrįstos faktais. Mokslas grindžiamas faktais ir stebėjimais.
Pseudomokslo rūšys
Idėjos (tiksliau, hipotezės) apie gamtos veikimą gali būti laikomos pseudomokslinėmis dėl daugelio priežasčių. Kartais hipotezė yra tiesiog klaidinga ir gali būti įrodyta, kad ji klaidinga. Pavyzdžiui, įsitikinimas, kad Žemė plokščia, arba įsitikinimas, kad moterų skeletai turi vienu šonkauliu daugiau nei vyrų. Tokios idėjos laikomos pseudomokslinėmis, nes jos tiesiog klaidingos.
Kartais mokslininkai sutaria, kad tam tikra idėja gali būti teisinga, tačiau jos teisingumo niekada nepavyks įrodyti net iš principo. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės tiki, kad Žemė ir Visata atsirado praėjusį ketvirtadienį. Jie tiki, kad kai visata atsirado praėjusį ketvirtadienį, ji buvo sukurta taip, kad atrodo, jog jai daug tūkstančių ar net milijonų metų. Pasak šių tikinčiųjų, net mūsų prisiminimai apie tai, kas buvo prieš dvi savaites, iš tikrųjų tėra klaidingi prisiminimai, atsiradę kartu su visatos sukūrimu, kuris įvyko praėjusį ketvirtadienį. Toks tikėjimas laikomas pseudomoksliniu, nes jo neįmanoma falsifikuoti - mokslininkai net neįsivaizduoja eksperimento, kuris galėtų nušviesti, ar šis tikėjimas teisingas, ar klaidingas.
Kitos pseudomokslo rūšys laikomos pseudomokslinėmis, nes yra pagrįstos apgaule, nors naudojama idėja nėra neįmanoma. Kaip pavyzdį galima pateikti žmones, kurie teigia sukūrę kelionių laiku prietaisus, antigravitacinius prietaisus arba teleportus. Mokslininkai paprasčiausiai neturi technologijų, kad šiais laikais galėtų sukurti tokius dalykus, nors galbūt kada nors ir sugebės.
Kai kurios idėjos yra pseudomokslinės. Tai reiškia, kad kai kurie pagrindiniai mokslininkai mano, jog idėja yra pseudomokslinė, o kai kurie - ne. Tam tikros idėjos apie tai, kaip elgiasi akcijų rinka, priklauso šiai kategorijai.
Pseudomokslas nėra tas pats, kas šališki tyrimai, kai mokslininkas turi blogų motyvų (pvz., asmeninės naudos, šlovės ar finansinio pelno), kad paskelbtų savo išvadas. Tai taip pat nėra tas pats, kas nepatikrinta hipotezė, t. y. idėja, kurios mokslininkai dar negali patikrinti, nes neturi tam pinigų ar technologijų. Kvantinės gravitacijos teorijos yra nepatikrintos hipotezės: mokslininkai nesunkiai gali įsivaizduoti eksperimentus joms patikrinti, tačiau šiuo metu jie tiesiog neturi tam tinkamų technologijų. []
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pseudomokslas?
Atsakymas: Pseudomokslas - tai viskas, kas apsimeta mokslu, bet juo nėra. Jis neatitinka vienos ar kelių moksliškumo dalių ir negali būti patikrintas, kad ir kokie įrodymai jį paneigtų.
K: Kuo pseudomokslas skiriasi nuo religijos?
A: Astrologija yra pseudomokslas, nes apsimeta, kad remiasi faktais, bet taip nėra. Religijos skelbia teiginius, kurie tikrai nėra moksliniai ir neturi būti moksliniai. Kadangi religija neteikia jokių faktais pagrįstų teiginių, jos negalima paneigti. Tačiau kai ji pateikia faktų teiginius, ji tampa pažeidžiama.
K: Kuo mokslas skiriasi nuo pseudomokslo?
A: Esminis skirtumas tarp mokslo ir pseudomokslo yra tas, kad mokslas yra atviras tikrinimui ir koregavimui - net jei kažkada buvo tikima, kad idėjos yra teisingos, vis tiek galima įrodyti, kad jos buvo klaidingos, pateikus papildomų įrodymų. Pseudomokslas neleidžia taip tikrinti ar koreguoti, nepaisant to, kokie įrodymai pateikiami prieš jį.
Klausimas: Koks pavyzdys iliustruoja skirtumą tarp religijos ir pseudomokslo?
A: Geras religijos ir pseudomokslo skirtumo pavyzdys yra Katalikų bažnyčios sprendimas ginti senovines idėjas (Ptolemėjas) nuo naujų idėjų (Galilėjus ir Kopernikas). Tai rodo, kad nors religijos gali pateikti faktais pagrįstus teiginius, kurie gali tapti pažeidžiami, jei jiems bus prieštaraujama, jos neapsimeta, kad remiasi faktais, kaip tai daro astrologija su savo pseudomoksliniu požiūriu.
Klausimas: Ar mokslas visada teisus?
Atsakymas: Ne, mokslas ne visada teisus, bet jį galima koreguoti atliekant bandymus, kurie aiškiai atskiria mokslą nuo pseudomokslo.
K: Ar pagrindinė mokslo bendruomenė pripažįsta visas teorijas?
Atsakymas: Ne, kai kurios teorijos gali neatitikti vieno ar kelių mokslinio pagrįstumo kriterijų, todėl jos nebūtinai bus priimtinos pagrindinei mokslo bendruomenei, nors tam tikromis aplinkybėmis jos vis tiek gali turėti tam tikrą pagrįstumą.
Ieškoti