Stephenas Hawkingas (1942–2018) – britų teoretinis fizikas ir kosmologas
Stephenas Williamas Hawkingas CH CBE FRS FRSA (1942 m. sausio 8 d. – 2018 m. kovo 14 d.) buvo žymus britų fizikas teoretikas ir matematikas. Jis gimė Oksforde, o 1950 m. persikėlė gyventi į Sent Albanso miestą Hertfordšyre. Hawkingas užėmė svarbią vietą šiuolaikinėje kosmologijoje ir gravitacijos teorijoje, tapdamas vienu žymiausių pasaulio teoretikų ir plačiai atpažįstamu mokslo populiarinimo veidu. Jis parašė daug mokslinių ir populiarių knygų plačiajai auditorijai, iš kurių žymiausia — "A Brief History of Time" (liet. „Trumpa laiko istorija“).
Mokslinė veikla ir pagrindinės idėjos
Hawkingas daug prisidėjo prie juodųjų skylių fizikos ir visatos pradžios problematikos. Kartu su Rogeriu Penrose'u jis vystė singuliarumo teoremų idėjas, kurios parodė, kad Einsteinų lygtimis grindžiama gravitacija gali lemti singuliarumų (pvz., Didžiojo sprogimo) atsiradimą. Hawkingas iškėlė ir įrodė teorinį mechanizmą, vadinamą Hawkingo spinduliavimu, pagal kurį kvantiniai efektai verčia juodąsias skyles „garuoti“ ir palaipsniui mažėti, taip sujungiant kvantinės mechanikos ir gravitacijos klausimus.
Taip pat jis kartu su Jamesu Hartle pasiūlė vadinamąją „be ribų“ (no-boundary) būseną, kuri yra vienas iš bandymų aprašyti visatos pradžią be klasikinio laiko pradinės singuliarumo sąvokos. Hawkingas aktyviai dirbo kvantinėje kosmologijoje ir ieškojo būdų susieti kvantinę mechaniką su bendrąja reliatyvumo teorija. Jo darbai sukėlė reikšmingą diskusiją apie informacijos išsaugojimą juodųjų skylių atveju (juodųjų skylių informacijos paradoksas) ir paskatino vėlesnius tyrimus šioje srityje.
Išsilavinimas, pareigos ir apdovanojimai
Hawkingas studijavo Oksforde ir vėliau doktorantūrą atliko Kembridže. Jis buvo Kembridžo universiteto matematikos profesorius (tokias pat pareigas kadaise ėjo ir Izaokas Niutonas). Ši Lucasian professorship pozicija suteikė jam platformą plėtoti fundamentalius kosmologijos ir gravitacijos tyrimus. Į pensiją jis išėjo 2009 m. spalio 1 d.
Per gyvenimą Hawkingas gavo daug tarptautinių apdovanojimų ir garbės ženklų už mokslinius nuopelnus ir visuomeninę veiklą. Be kitų titulų, jis buvo paskirtas Companion of Honour (CH) ir Commander of the Order of the British Empire (CBE), taip pat buvo FRS. 2009 m. JAV prezidentas jam įteikė Prezidento laisvės medalį (Presidential Medal of Freedom).
Asmeninis gyvenimas ir sveikatos sunkumai
Hawkingui apie 21 metų amžiaus buvo diagnozuota progresuojanti motorinių neuronų liga, kartais vadinama amiotrofine šonine skleroze (ALS). Nors gydytojai prognozavo trumpą gyvenimo trukmę, jis gyveno kelis dešimtmečius ir aktyviai dirbo mokslinį bei visuomeninį darbą. Jam taip pat buvo pažymimi skaitymo ir rašymo sunkumai — tekste minima disleksija — tačiau tai nesutrukdė produktyviai dirbti ir bendrauti per alternatyvias priemones.
Bėgant metams liga stipriai paveikė jo judėjimą ir kalbėjimą; jis tapo beveik visiškai paralyžiuotas. Hawkingas judėjo neįgaliojo vežimėliu, o už jį kalbėjo "Intel" kompiuteris — sintetizuota balso sistema, tapusi jo atpažįstamu simboliu. Nepaisant fizinių apribojimų, jis aktyviai dalyvavo paskaitose, interviu, moksliniame ir populiariame rašyme, taip pat pasirodė keliuose televizijos projektuose ir populiariosios kultūros epizoduose.
Paveldas ir reikšmė
Hawkingo moksliniai darbai ir populiarios knygos padėjo supažindinti plačiąją visuomenę su sudėtingomis teorinėmis idėjomis apie visatos kilmę, juodąsias skyles ir kvantinius reiškinius. Jo gyvenimo istorija — mokslininko kūrybiškumas ir atkaklumas, išlaikant aktyvų intelektinį gyvenimą sergant sunkiąja liga — tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui žmonių visame pasaulyje.
Stephenas Hawkingas mirė 2018 m. kovo 14 d. Po valstybinių pagerbimų ir atsisveikinimo ceremonijų jo pelenai buvo laidojami 2018 m. birželio mėn. Vestminsterio abatijoje, šalia kitų didžiųjų britų mokslininkų.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Hawkingas mokėsi St Albans mokykloje, vietinėje valstybinėje mokykloje Hertfordšyre. Būdamas 17 metų, jis išlaikė egzaminus, kad galėtų studijuoti Oksforde. Ten jis studijavo fiziką ir chemiją. Kadangi iš pradžių jam atrodė labai lengva, baigiamiesiems egzaminams jis daug nesimokė.
1962 m. spalį jis pradėjo magistrantūros studijas Trinity Hall. Būtent tuo metu pradėjo reikštis jo liga. Jam sunkiai sekėsi irkluoti, o vėliau net tiesiog vaikščioti. Vis dėlto jis baigė doktorantūros studijas ir disertacijoje rašė apie juodąsias skyles. Tuomet 1965 m. jis gavo stipendiją (universiteto dėstytojo darbą) Gonvilio ir Kajaus koledže (Gonville and Caius College).
Karjera
Hawkingas buvo kosmologas - žmogus, tyrinėjantis visatos (žvaigždžių ir erdvės) struktūrą. Jis sukūrė svarbių teorijų apie Didįjį sprogimą (visatos pradžią), juodąsias skyles ir jų veikimą.
Stephenas Hawkingas numatė, kad juodosios skylės išmeta šiek tiek spinduliuotės (energijos), nors paprastai jos viską praryja. Tokia spinduliuotė pavadinta "Hokingo spinduliuote".
Hawkingas taip pat sprendė kvantinės gravitacijos problemą. Kvantinė gravitacija bando paaiškinti, kaip gravitacija veikia pasitelkiant kvantinę mechaniką (mažyčių daiktų fiziką). Tai sudėtinga problema, kurios mokslininkai dar neišsprendė.
Hawkingas taip pat rašė populiarias knygas apie mokslą, skirtas ne mokslininkams. Jo pirmosios knygos "Trumpa laiko istorija" (A Brief History of Time) buvo parduota daugiau kaip dešimt milijonų egzempliorių. Hawkingas dirbo ir daug kitų darbų. Tai buvo aktorius, matematikas ir kt. Daugiau informacijos oficialioje svetainėje
Mirtis
Hawkingas mirė 2018 m. kovo 14 d. Kembridže, Kembridžšyre, nuo motorinių neuronų ligos komplikacijų, būdamas 76 metų. Jo pelenai palaidoti Vestminsterio abatijoje Londone šalia Čarlzo Darvino ir Izaoko Niutono.
Susiję puslapiai
- Astrofizikų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kada gimė Stephenas Hawkingas?
A: Stephen Hawking gimė 1942 m. sausio 8 d.
K: Kur jis persikėlė gyventi 1950 m.?
A: 1950 m. Stephenas Hawkingas persikėlė į St Albansą, Hertfordšyro grafystę.
K: Kokias pareigas jis ėjo Kembridžo universitete?
A: Stephenas Hawkingas Kembridžo universitete ėjo matematikos profesoriaus pareigas.
K: Kokia liga, dėl kurios jis negalėjo judėti ir kalbėti, sirgo?
A.: Stephenas Hawkingas sirgo motorinių neuronų liga, susijusia su disleksija, kuri ilgainiui paūmėjo ir galiausiai jį beveik visiškai paralyžiavo.
K: Kaip jis bendravo, kai nebegalėjo gerai kalbėti ir judėti?
A: Kad galėtų bendrauti, Stephenas Hawkingas judėjo neįgaliojo vežimėliu, o "Intel" kompiuteris kalbėjo už jį.
K: Kokias knygas jis yra parašęs?
A: Stephenas Hawkingas parašė daug mokslinių knygų žmonėms, kurie nėra mokslininkai.
K: Kada jis išėjo į pensiją iš Kembridžo universiteto?
A: Stephenas Hawkingas iš Kembridžo universiteto išėjo į pensiją 2009 m. spalio 1 d.
