Stephenas Williamas Hawkingas CH CBE FRS FRSA (1942 m. sausio 8 d. – 2018 m. kovo 14 d.) buvo žymus britų fizikas teoretikas ir matematikas. Jis gimė Oksforde, o 1950 m. persikėlė gyventi į Sent Albanso miestą Hertfordšyre. Hawkingas užėmė svarbią vietą šiuolaikinėje kosmologijoje ir gravitacijos teorijoje, tapdamas vienu žymiausių pasaulio teoretikų ir plačiai atpažįstamu mokslo populiarinimo veidu. Jis parašė daug mokslinių ir populiarių knygų plačiajai auditorijai, iš kurių žymiausia — "A Brief History of Time" (liet. „Trumpa laiko istorija“).
Mokslinė veikla ir pagrindinės idėjos
Hawkingas daug prisidėjo prie juodųjų skylių fizikos ir visatos pradžios problematikos. Kartu su Rogeriu Penrose'u jis vystė singuliarumo teoremų idėjas, kurios parodė, kad Einsteinų lygtimis grindžiama gravitacija gali lemti singuliarumų (pvz., Didžiojo sprogimo) atsiradimą. Hawkingas iškėlė ir įrodė teorinį mechanizmą, vadinamą Hawkingo spinduliavimu, pagal kurį kvantiniai efektai verčia juodąsias skyles „garuoti“ ir palaipsniui mažėti, taip sujungiant kvantinės mechanikos ir gravitacijos klausimus.
Taip pat jis kartu su Jamesu Hartle pasiūlė vadinamąją „be ribų“ (no-boundary) būseną, kuri yra vienas iš bandymų aprašyti visatos pradžią be klasikinio laiko pradinės singuliarumo sąvokos. Hawkingas aktyviai dirbo kvantinėje kosmologijoje ir ieškojo būdų susieti kvantinę mechaniką su bendrąja reliatyvumo teorija. Jo darbai sukėlė reikšmingą diskusiją apie informacijos išsaugojimą juodųjų skylių atveju (juodųjų skylių informacijos paradoksas) ir paskatino vėlesnius tyrimus šioje srityje.
Išsilavinimas, pareigos ir apdovanojimai
Hawkingas studijavo Oksforde ir vėliau doktorantūrą atliko Kembridže. Jis buvo Kembridžo universiteto matematikos profesorius (tokias pat pareigas kadaise ėjo ir Izaokas Niutonas). Ši Lucasian professorship pozicija suteikė jam platformą plėtoti fundamentalius kosmologijos ir gravitacijos tyrimus. Į pensiją jis išėjo 2009 m. spalio 1 d.
Per gyvenimą Hawkingas gavo daug tarptautinių apdovanojimų ir garbės ženklų už mokslinius nuopelnus ir visuomeninę veiklą. Be kitų titulų, jis buvo paskirtas Companion of Honour (CH) ir Commander of the Order of the British Empire (CBE), taip pat buvo FRS. 2009 m. JAV prezidentas jam įteikė Prezidento laisvės medalį (Presidential Medal of Freedom).
Asmeninis gyvenimas ir sveikatos sunkumai
Hawkingui apie 21 metų amžiaus buvo diagnozuota progresuojanti motorinių neuronų liga, kartais vadinama amiotrofine šonine skleroze (ALS). Nors gydytojai prognozavo trumpą gyvenimo trukmę, jis gyveno kelis dešimtmečius ir aktyviai dirbo mokslinį bei visuomeninį darbą. Jam taip pat buvo pažymimi skaitymo ir rašymo sunkumai — tekste minima disleksija — tačiau tai nesutrukdė produktyviai dirbti ir bendrauti per alternatyvias priemones.
Bėgant metams liga stipriai paveikė jo judėjimą ir kalbėjimą; jis tapo beveik visiškai paralyžiuotas. Hawkingas judėjo neįgaliojo vežimėliu, o už jį kalbėjo "Intel" kompiuteris — sintetizuota balso sistema, tapusi jo atpažįstamu simboliu. Nepaisant fizinių apribojimų, jis aktyviai dalyvavo paskaitose, interviu, moksliniame ir populiariame rašyme, taip pat pasirodė keliuose televizijos projektuose ir populiariosios kultūros epizoduose.
Paveldas ir reikšmė
Hawkingo moksliniai darbai ir populiarios knygos padėjo supažindinti plačiąją visuomenę su sudėtingomis teorinėmis idėjomis apie visatos kilmę, juodąsias skyles ir kvantinius reiškinius. Jo gyvenimo istorija — mokslininko kūrybiškumas ir atkaklumas, išlaikant aktyvų intelektinį gyvenimą sergant sunkiąja liga — tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui žmonių visame pasaulyje.
Stephenas Hawkingas mirė 2018 m. kovo 14 d. Po valstybinių pagerbimų ir atsisveikinimo ceremonijų jo pelenai buvo laidojami 2018 m. birželio mėn. Vestminsterio abatijoje, šalia kitų didžiųjų britų mokslininkų.