Londono Karališkoji institucija: istorija, mokslas ir žymūs mokslininkai
Londono Karališkoji institucija: sužinokite apie jos istoriją, mokslinius atradimus, Faraday ir Nobelio laureatų palikimą bei vaidmenį mokslo švietime ir tyrimuose.
Didžiosios Britanijos Karališkoji institucija (angl. The Royal Institution of Great Britain) – Londone įsikūrusi organizacija, skirta moksliniam švietimui ir moksliniams tyrimams. Įkurta 1799 m., ji tapo viena svarbiausių vietų Britanijoje, kurioje vykdomi eksperimentai, skaitomos paskaitos ir skleidžiamos naujos mokslo idėjos plačiajai visuomenei.
Istorija
Karališkąjį institutą 1799 m. įkūrė keli tuo metu žymiausi britų mokslininkai, tarp jų ir Henris Kavendišas. Pagrindinis įkūrimo tikslas buvo skleisti mokslo žinias ir palengvinti naudingų mechaninių išradimų taikymą visuomenėje. Institucijos įstatuose buvo pabrėžta mokymas per paskaitas ir demonstracinius eksperimentus, kad mokslas būtų prieinamas ne tik specialistams, bet ir plačiajai auditorijai.
Mokslinė veikla ir pasiekimai
Per ilgą gyvavimo laikotarpį Karališkoji institucija prisidėjo prie esminių fizikos, chemijos ir taikomosios mokslo sričių atradimų. Institucijoje dirbę mokslininkai atliko svarbius eksperimentus ir vystė naujas teorijas, kurios turėjo ilgalaikį poveikį mokslo raidai ir pramonei:
- Eksperimentinė chemija ir elementų izoliavimas: čia veikė žymūs chemikai, kurie atliko elementų izoliavimo ir cheminės analizės eksperimentus.
- Elektromagnetizmas ir pritaikymas: institutas buvo svarbi vieta elektromagnetizmo tyrimams ir technologijų plėtrai.
- Kristalografija ir baltymų struktūros: vėlesni institutą sieję mokslininkai prisidėjo prie rentgeno difrakcijos taikymo kristalinei ir biomolekulinei strukturoms tirti.
Daug institutą siejančių tyrėjų vėliau buvo apdovanoti prestižiniais mokslo prizais – penkiolika direktorių yra gavę Nobelio premijas.
Žymūs mokslininkai
Tarp Karališkosios institucijos vadovų ir ryškiausių asmenybių yra tokie mokslininkai kaip Humphrey Davy, Michael Faraday, seras William Henry Bragg ir seras William Lawrence Bragg, Max Perutz ir John Kendrew. Kiekvienas iš jų prisidėjo prie svarbių atradimų — nuo cheminės izoliacijos ir saugių eksperimentų praktikų iki elektromagnetizmo, rentgeno difrakcijos ir baltymų struktūrų nustatymo.
Švietimas ir viešos paskaitos
Vienas svarbiausių Karališkosios institucijos uždavinių visuomet buvo mokslo populiarinimas. Institucija ilgus dešimtmečius rengia viešas paskaitas ir demonstracijas, skirtas tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Labiausiai žinomas renginys – Kalėdinės paskaitos vaikams ir jaunimui (Christmas Lectures), kurias ilgą laiką vedė Michael Faraday ir kurios tapo tradicija, skatinančia jaunųjų klausytojų susidomėjimą gamtos mokslais.
Vieta, infrastruktūra ir paveldas
Karališkoji institucija tradiciškai glaudžiasi Londone, Albemarlo gatvėje ir yra žinoma ne tik dėl savo laboratorijų, bet ir kaip kultūrinis bei mokslo paveldas — čia saugomos istorinės eksponatų kolekcijos, vyksta parodos ir švietimo programos. Institucijos pastatas ir laboratorijos liudija apie ilgą mokslinių eksperimentų ir paskaitų tradiciją.
Šiandien Karališkoji institucija išlaiko savo pagrindinę misiją — skleisti mokslo žinias, rengti mokslinius demonstravimus ir šviesti visuomenę apie mokslo reikšmę kasdieniame gyvenime. Nors laikai keičiasi ir institutas susiduria su naujais iššūkiais, jo indėlis į mokslą ir visuomenės švietimą išlieka reikšmingas.
Karališkojo instituto pastatas Albermarle gatvėje, Londonas, apie 1838 m.
Penktadienio vakaro kalba, 1904 m.
Greenfieldo ginčai
Nuo 1998 m. iki 2010 m. sausio 8 d. Karališkosios institucijos direktorė buvo baronienė Siuzana Grinfild (Susan Greenfield), tačiau po peržiūros ši pareigybė buvo panaikinta, nes "nebebuvo įperkama". Karališkasis institutas atsidūrė finansinėje krizėje po 22 mln. svarų sterlingų vertės plėtros programos, kuriai vadovavo S. Greenfield ir kuri apėmė pagrindinio institucijos pastato Albemarle gatvėje atnaujinimą, restorano ir baro įrengimą, siekiant paversti šią vietą "Groucho klubu mokslui". Projektas baigėsi 3 mln. svarų sterlingų skola.
Vėliau A. Greenfield paskelbė, kad kreipsis į teismą dėl diskriminacijos. Oficialiame RI pareiškime teigiama, kad ji "ir toliau sieks savo pagrindinių labdaros tikslų, vadovaujama vykdomojo direktoriaus Chriso Rofe'o ir talentingos vyresniosios komandos, kurią sudaro Davy Faraday tyrimų laboratorijos direktorius profesorius Quentinas Pankhurstas, programų vadovė daktarė Gail Cardew ir kolekcijų ir paveldo vadovas profesorius Frankas Jamesas". Vėliau baronienė Greenfield nutraukė diskriminacijos bylą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Didžiosios Britanijos karališkasis institutas?
A: Didžiosios Britanijos karališkoji institucija - tai Londone įsikūrusi organizacija, kurios pagrindinė veikla - mokslinis švietimas ir moksliniai tyrimai.
K: Kada buvo įkurta Karališkoji institucija?
A: Karališkoji institucija buvo įkurta 1799 m.
K: Kas buvo Karališkojo instituto įkūrėjai?
A: Karališkąjį institutą įkūrė žymiausi to meto britų mokslininkai, tarp jų ir Henris Kavendišas (Henry Cavendish).
K: Koks buvo Karališkojo instituto tikslas?
A.: Karališkojo instituto tikslas buvo "skleisti žinias apie naudingus mechaninius išradimus ir patobulinimus ir palengvinti jų visuotinį įdiegimą; taip pat mokyti, skaitant filosofines paskaitas ir atliekant eksperimentus, taikyti mokslą bendriems gyvenimo tikslams".
K: Kas buvo Karališkojo instituto direktoriai?
A.: Karališkojo instituto direktoriais buvo vieni didžiausių mokslininkų: Humphrey Davy, Michaelas Faraday'us, seras Williamas Henry Braggas ir seras Williamas Lawrence'as Braggas, Maxas Perutzas ir Johnas Kendrew.
Klausimas: Kiek Karališkosios institucijos direktorių yra gavę Nobelio premijas?
A: Penkiolika Karališkojo instituto direktorių yra gavę Nobelio premijas.
K.: Kokia yra Karališkojo instituto veiklos kryptis?
A.: Karališkoji institucija daugiausia dėmesio skiria moksliniam švietimui ir moksliniams tyrimams.
Ieškoti