Max Perutz
Maksas Ferdinandas Perutzas FRS OM CBE (1914 m. gegužės 19 d. - 2002 m. vasario 6 d.) - austrų kilmės britų molekulinis biologas.
1962 m. Nobelio chemijos premiją jis gavo kartu su Džonu Kendriu už hemoglobino ir rutulinių baltymų struktūros tyrimus. Daugiausia naudojo rentgeno spindulių kristalografijos metodą.
1971 m. jis pelnė Karališkosios draugijos karališkąjį medalį, o 1979 m. - Copley medalį. Kembridže jis įkūrė Medicinos tyrimų tarybos Molekulinės biologijos laboratoriją (The Medical Research Council Laboratory of Molecular Biology), kurios keturiolika mokslininkų pelnė Nobelio premijas, ir jai vadovavo (1962-1979 m.). Perutzo indėlis į Kembridžo molekulinę biologiją dokumentuotas knygoje "Kembridžo universiteto istorija" (The History of the University of Cambridge): Kembridžo universiteto leidykla 1992 m. išleido Kembridžo universiteto istorijos 4 tomą (1870-1990 m.).
Perutzas gimė Vienoje, Austrijoje. Jo šeima buvo žydų kilmės. Nuo 1936 m. jis dirbo Kembridže (Peterhouse College), o po Anšliuso, nacių įvykdyto Austrijos užgrobimo, visam laikui persikėlė į Didžiąją Britaniją. Jis dirbo karo darbą Kanadoje, o po karo grįžo į Kembridžą. Vieną svarbiausių darbų Maksas atliko gavęs Nobelio premiją ir iki šiol yra labai gerbiamas.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką 1962 m. laimėjo Maksas Ferdinandas Perutzas?
A: 1962 m. Maksas Ferdinandas Perutzas laimėjo Nobelio chemijos premiją, kurią pasidalijo su Džonu Kendriu.
Klausimas: Kokiu metodu jie tyrė hemoglobiną ir globulinius baltymus?
A: Hemoglobino ir rutulinių baltymų tyrimams daugiausia naudotas rentgeno spindulių kristalografijos metodas.
K: Kokius dar apdovanojimus gavo Maksas Ferdinandas Perutzas?
A: Be Nobelio premijos, 1971 m. Maxas Ferdinandas Perutzas gavo Karališkosios draugijos karališkąjį medalį, o 1979 m. - Copley medalį.
K: Kur per Antrąjį pasaulinį karą Maxas Ferdinandas Perutzas dirbo karo darbus?
A: Antrojo pasaulinio karo metais Maksas Ferdinandas Perutzas dirbo karo darbus Kanadoje.
K: Kada jis visam laikui persikėlė į Didžiąją Britaniją?
A.: Jis visam laikui persikėlė į Didžiąją Britaniją po Anšliuso - nacistinės Vokietijos įvykdyto Austrijos užgrobimo.
K: Kas užfiksuota apie jo indėlį į molekulinę biologiją Kembridžo universitete?
A: Jo indėlis į molekulinę biologiją Kembridžo universitete dokumentuotas Kembridžo universiteto istorijos 4 tome (1870-1990 m.).
K: Kokią šeimą turėjo Maksas?
Atsakymas:Maksas buvo žydų kilmės.
