Žmogaus prigimtis
Žmogaus prigimtis - tai žmogaus savybės. Tai reiškia mąstymo, jausmų ir veikimo būdus, kurie žmonėms būdingi iš prigimties.
Kokios yra šios savybės, kas jas lemia ir kiek pastovi yra žmogaus prigimtis - tai geri klausimai. Tai vieni seniausių ir svarbiausių Vakarų filosofijos klausimų. Šie klausimai turi įtakos etikai, politikai ir teologijai. Žmogaus prigimtis yra patarimų, kaip gerai gyventi, šaltinis, tačiau ji taip pat nustato gero gyvenimo ribas ir kliūtis.
Sudėtingas tokių klausimų pasekmes taip pat nagrinėja menas ir literatūra, o humanitariniai mokslai tiria žmogaus prigimtį ir tai, ką reiškia būti žmogumi.
Žmogaus prigimties teorijos
Daugelis didžių mąstytojų turėjo konkrečių idėjų apie žmogaus prigimtį, tačiau kai kurios idėjos išliko geriau nei kitos. To pavyzdys - geriausiai parduodamas koledžo vadovėlis, kuris pirmą kartą pasirodė 1974 m. pavadinimu "Septynios žmogaus prigimties teorijos". Septynios teorijos buvo šios:
- Platonas
- Krikščionybė
- Marksas
- Froidas
- Sartras
- Skinner
- Lorenz
Po trisdešimties metų buvo atrinkta dešimt teorijų:
- Konfucianizmas
- Induizmas
- Budizmas
- Platonas
- Aristotelis
- Biblija
- Kantas
- Marksas
- Sartras ir
- Darvinistinės žmogaus prigimties teorijos.
Aristotelis
Garsiausias Platono mokinys Aristotelis pateikė keletą garsiausių ir įtakingiausių teiginių apie žmogaus prigimtį.
Jo kūriniuose yra aiškių teiginių apie žmogaus prigimtį:
- Žmogus yra santuokinis gyvūnas. "Santuokinis" reiškia gyvenantis kartu, kuriantis namus (oikos). Klanui ar mažam kaimui vis dar galėjo vadovauti šeimos galva.
- Žmogus yra politinis gyvūnas. Jis turėjo omenyje gyvūną, gebantį kurti sudėtingas miesto ar miestelio dydžio bendruomenes, kuriose egzistuoja darbo pasidalijimas ir įstatymų leidyba. Tokio tipo bendruomenė skiriasi nuo didelės šeimos ir reikalauja naudotis žmogaus protu.
- Žmogus mėgsta pasitelkti vaizduotę (ir ne tik įstatymams kurti ir miestų taryboms valdyti). Mėgstame žiūrėti į daiktus, sužinoti jų pavadinimus ir apie juos mąstyti.
Aristotelio nuomone, protas yra tai, kas žmogui yra ypatingiausia, palyginti su kitais gyvūnais, ir tai, ką mes pasiekiame geriausiai.
Daugelis Aristotelio pateiktų žmogaus prigimties apibūdinimų tebėra įtakingi ir šiandien, tačiau konkreti teleologinė idėja, kad žmonės yra "skirti" arba turi kažkuo būti, šiais laikais tapo daug mažiau populiari.
Biologinės teorijos
Žmonės yra žinduoliai ir išsivystė evoliucijos proceso metu. Vadinasi, tai, kas vadinama žmogaus prigimtimi, yra paveldima ir buvo natūralios atrankos rezultatas. Mes nesame tušti lapai; mūsų psichinis gyvenimas ir elgesys turi senas šaknis. Tai yra prigimties ir auklėjimo klausimas ir evoliucinės psichologijos objektas. Etologija ir sociobiologija taip pat nagrinėjo šiuos klausimus iš žmogaus evoliucijos ir paveldimumo perspektyvos.
