Burrhus Frederic Skinner (1904 m. kovo 20 d. - 1990 m. rugpjūčio 18 d.) - žymus amerikiečių psichologas ir rašytojas.

Skineris buvo pagrindinis psichologijos bihevioristas; jis rėmėsi Džono Vatsono (John B. Watson) darbais ir papildė juos operantinio sąlygojimo idėja. Šie du amerikiečių psichologai nekreipė dėmesio į psichines būsenas ir "mąstymą" (jie manė, kad šie terminai yra nemoksliniai), o nagrinėjo tik matomą elgesį. Skinnerio darbai turėjo įtakos švietimui (programuotam mokymuisi) ir elgesio terapijai, skirtai įvairioms psichologinėms problemoms spręsti. Nuo 1958 m. iki 1974 m., kol išėjo į pensiją, jis buvo Harvardo universiteto psichologijos profesorius Edgaras Pirsas (Edgar Pierce), o vėliau iki 1990 m. - profesorius emeritas.

Skineris taip pat buvo socialinis filosofas, norėjęs pakeisti visuomenę ir parašęs eutopinį romaną, kuriame žmogaus elgesio mokslas naudojamas skurdui, seksualinei priespaudai, mums žinomai valdžiai panaikinti ir sukurti gyvenimo būdą be karų. Jis rašė poeziją ir tris autobiografijos tomus.

Gyvenimas ir mokslinė karjera

Skineris gimė Susquehanna, Pensilvanijos valstijoje (JAV). Iš pradžių studijavo literatūrą ir humanitarinius mokslus, vėliau persiorientavo į psichologiją ir tęsė studijas Harvarde, kur galiausiai įgijo doktorantūros laipsnį. Per savo ilgą karjerą jis dirbo eksperimentinės psichologijos srityje, daugiausia dėmesio skirdamas elgesio tyrimams ir eksperimentinės analizės plėtojimui.

Operantinis sąlygojimas — pagrindinė sąvoka

Operantinis sąlygojimas, kurį išsamiai išvystė Skinneris, reiškia elgesio formavimą per pasekmes. Pagrindinės idėjos:

  • Stiprintojai (reinforcers) — pasekmės, kurios didina tikimybę, kad tam tikras elgesys pasikartos. Stiprintojai gali būti teigiami (pridėti malonus stimulą) arba neigiami (pašalinti nemalonų stimulą), taip pat pirminiai (pvz., maistas) ir antriniai (pvz., pinigai).
  • Baudimas (punishment) — pasekmė, mažinanti elgesio tikimybę.
  • Formavimas (shaping) — sudėtingo elgesio mokymas mažais žingsniais, skatinant artimesnius norimai elgsenai veiksmus.
  • Išnykimas (extinction) — elgesio mažėjimas, kai jis nebesustiprintinas.

Skinneris taip pat aprašė skirtingas sustiprinimo schemas (fixed ratio, variable ratio, fixed interval, variable interval) ir jų įtaką elgesio dažnumui bei pastovumui.

Eksperimentiniai metodai ir prietaisai

Viena žymiausių Skinnerio priemonių — operantinė kamera, dar vadinama Skinnerio dėže (operant chamber), kurioje eksperimentuodamas su gyvūnais (pvz., žiurkėmis, balandžiais) jis stebėjo ir užregistravo atsakymus į paskatinimus. Jis taip pat panaudojo kumulatyvųjį registratorių (cumulative recorder), automatinę priemonę, fiksuojančią elgesio dažnumą laike.

Taikymas: švietimas, terapija ir visuomenė

  • Švietimas: Skinnerio idėjos paskatino programinio mokymo ir mokymo mašinų vystymą. Jis siūlė suskirstyti medžiagą mažais, laipsniškais žingsniais ir pateikti grįžtamąjį ryšį bei momentinį stiprinimą, kad mokymasis būtų efektyvesnis.
  • Klinikinė ir taikomoji psichologija: Skinnerio principai naudojami elgesio terapijoje, Applied Behavior Analysis (ABA) metodikose, elgesio modifikacijoje ir gyvūnų dresūroje.
  • Socialinė filosofija: savo romanų ir populiarių knygų puslapiuose (pvz., Walden Two, Beyond Freedom and Dignity) Skinneris nagrinėjo, kaip elgesio mokslas galėtų būti panaudotas geresnei visuomenės organizacijai, tačiau jo idėjos dėl socialinio inžinerijos sulaukė ir prieštaringų vertinimų.

Pagrindinės knygos ir darbai

  • The Behavior of Organisms (1938) — vienas ankstyvųjų eksperimentinių darbų operantinės analizės srityje.
  • Science and Human Behavior (1953) — platesnis psichologijos taikymas žmogaus elgesiui aiškinti.
  • Verbal Behavior (1957) — bandymas paaiškinti kalbą iš bihevioristinės perspektyvos (sulaukė didelės kritikos).
  • Walden Two (1948) ir Beyond Freedom and Dignity (1971) — populiariosios raidos ir socialinės filosofijos tekstai.

Kritika ir palikimas

Skinnerio idėjos sukėlė daug diskusijų. Kritikai (tarp jų ypač garsus Noamas Chomsky, kritikuodamas Verbal Behavior) teigė, kad grynas biheviorizmas ignoruoja vidines psichines struktūras ir kalbos įgūdžių sudėtingumą. Taip pat jam priskirta griežto determinizmo pozicija — idėja, kad elgesį lemia aplinkos pasekmės, o ne laisva valia — buvo ir tebėra prieštaringa.

Tuo tarpu Skinnerio eksperimentiniai metodai ir praktinės taikymo formos (pvz., ABA, programinis mokymasis) turi ilgalaikį poveikį psichologijos mokslui ir praktikai. Jo darbai padėjo suformuoti eksperimentinės elgesio analizės pagrindus ir suteikė priemones efektyviam elgesio keitimui.

Pabaiga

B. F. Skinner liko vienu iš svarbiausių XX a. psichologijos figūrų: nors jo teorijos kėlė ir kelia prieštaravimų, jų indėlis į eksperimentinę psichologiją, švietimą ir taikomąją elgesio modifikaciją yra reikšmingas. Jo darbai ir idėjos tebėra nagrinėjami, taikomi ir kritiškai vertinami iki šiol.