B. F. Skinner — operantinio sąlygojimo pradininkas, psichologas
B.F. Skinner — operantinio sąlygojimo pradininkas: biheviorizmo įtaka elgesio terapijai, švietimui ir socialinei filosofijai.
Burrhus Frederic Skinner (1904 m. kovo 20 d. - 1990 m. rugpjūčio 18 d.) - žymus amerikiečių psichologas ir rašytojas.
Skineris buvo pagrindinis psichologijos bihevioristas; jis rėmėsi Džono Vatsono (John B. Watson) darbais ir papildė juos operantinio sąlygojimo idėja. Šie du amerikiečių psichologai nekreipė dėmesio į psichines būsenas ir "mąstymą" (jie manė, kad šie terminai yra nemoksliniai), o nagrinėjo tik matomą elgesį. Skinnerio darbai turėjo įtakos švietimui (programuotam mokymuisi) ir elgesio terapijai, skirtai įvairioms psichologinėms problemoms spręsti. Nuo 1958 m. iki 1974 m., kol išėjo į pensiją, jis buvo Harvardo universiteto psichologijos profesorius Edgaras Pirsas (Edgar Pierce), o vėliau iki 1990 m. - profesorius emeritas.
Skineris taip pat buvo socialinis filosofas, norėjęs pakeisti visuomenę ir parašęs eutopinį romaną, kuriame žmogaus elgesio mokslas naudojamas skurdui, seksualinei priespaudai, mums žinomai valdžiai panaikinti ir sukurti gyvenimo būdą be karų. Jis rašė poeziją ir tris autobiografijos tomus.
Gyvenimas ir mokslinė karjera
Skineris gimė Susquehanna, Pensilvanijos valstijoje (JAV). Iš pradžių studijavo literatūrą ir humanitarinius mokslus, vėliau persiorientavo į psichologiją ir tęsė studijas Harvarde, kur galiausiai įgijo doktorantūros laipsnį. Per savo ilgą karjerą jis dirbo eksperimentinės psichologijos srityje, daugiausia dėmesio skirdamas elgesio tyrimams ir eksperimentinės analizės plėtojimui.
Operantinis sąlygojimas — pagrindinė sąvoka
Operantinis sąlygojimas, kurį išsamiai išvystė Skinneris, reiškia elgesio formavimą per pasekmes. Pagrindinės idėjos:
- Stiprintojai (reinforcers) — pasekmės, kurios didina tikimybę, kad tam tikras elgesys pasikartos. Stiprintojai gali būti teigiami (pridėti malonus stimulą) arba neigiami (pašalinti nemalonų stimulą), taip pat pirminiai (pvz., maistas) ir antriniai (pvz., pinigai).
- Baudimas (punishment) — pasekmė, mažinanti elgesio tikimybę.
- Formavimas (shaping) — sudėtingo elgesio mokymas mažais žingsniais, skatinant artimesnius norimai elgsenai veiksmus.
- Išnykimas (extinction) — elgesio mažėjimas, kai jis nebesustiprintinas.
Skinneris taip pat aprašė skirtingas sustiprinimo schemas (fixed ratio, variable ratio, fixed interval, variable interval) ir jų įtaką elgesio dažnumui bei pastovumui.
Eksperimentiniai metodai ir prietaisai
Viena žymiausių Skinnerio priemonių — operantinė kamera, dar vadinama Skinnerio dėže (operant chamber), kurioje eksperimentuodamas su gyvūnais (pvz., žiurkėmis, balandžiais) jis stebėjo ir užregistravo atsakymus į paskatinimus. Jis taip pat panaudojo kumulatyvųjį registratorių (cumulative recorder), automatinę priemonę, fiksuojančią elgesio dažnumą laike.
Taikymas: švietimas, terapija ir visuomenė
- Švietimas: Skinnerio idėjos paskatino programinio mokymo ir mokymo mašinų vystymą. Jis siūlė suskirstyti medžiagą mažais, laipsniškais žingsniais ir pateikti grįžtamąjį ryšį bei momentinį stiprinimą, kad mokymasis būtų efektyvesnis.
- Klinikinė ir taikomoji psichologija: Skinnerio principai naudojami elgesio terapijoje, Applied Behavior Analysis (ABA) metodikose, elgesio modifikacijoje ir gyvūnų dresūroje.
- Socialinė filosofija: savo romanų ir populiarių knygų puslapiuose (pvz., Walden Two, Beyond Freedom and Dignity) Skinneris nagrinėjo, kaip elgesio mokslas galėtų būti panaudotas geresnei visuomenės organizacijai, tačiau jo idėjos dėl socialinio inžinerijos sulaukė ir prieštaringų vertinimų.
Pagrindinės knygos ir darbai
- The Behavior of Organisms (1938) — vienas ankstyvųjų eksperimentinių darbų operantinės analizės srityje.
- Science and Human Behavior (1953) — platesnis psichologijos taikymas žmogaus elgesiui aiškinti.
- Verbal Behavior (1957) — bandymas paaiškinti kalbą iš bihevioristinės perspektyvos (sulaukė didelės kritikos).
- Walden Two (1948) ir Beyond Freedom and Dignity (1971) — populiariosios raidos ir socialinės filosofijos tekstai.
Kritika ir palikimas
Skinnerio idėjos sukėlė daug diskusijų. Kritikai (tarp jų ypač garsus Noamas Chomsky, kritikuodamas Verbal Behavior) teigė, kad grynas biheviorizmas ignoruoja vidines psichines struktūras ir kalbos įgūdžių sudėtingumą. Taip pat jam priskirta griežto determinizmo pozicija — idėja, kad elgesį lemia aplinkos pasekmės, o ne laisva valia — buvo ir tebėra prieštaringa.
Tuo tarpu Skinnerio eksperimentiniai metodai ir praktinės taikymo formos (pvz., ABA, programinis mokymasis) turi ilgalaikį poveikį psichologijos mokslui ir praktikai. Jo darbai padėjo suformuoti eksperimentinės elgesio analizės pagrindus ir suteikė priemones efektyviam elgesio keitimui.
Pabaiga
B. F. Skinner liko vienu iš svarbiausių XX a. psichologijos figūrų: nors jo teorijos kėlė ir kelia prieštaravimų, jų indėlis į eksperimentinę psichologiją, švietimą ir taikomąją elgesio modifikaciją yra reikšmingas. Jo darbai ir idėjos tebėra nagrinėjami, taikomi ir kritiškai vertinami iki šiol.
Gyvenimas
Skinneris gimė Susquehannoje, Pensilvanijoje, Grace ir Williamo Skinnerių šeimoje. Jo tėvas buvo teisininkas. Skinneris tapo ateistu po to, kai liberalus krikščionis mokytojas bandė numalšinti jo baimę dėl pragaro, kurį aprašė jo močiutė.
"Po metų nuėjau pas ponią Graves ir pasakiau jai, kad nebetikiu Dievu. "Aš žinau, - atsakė ji, - pati tai išgyvenau". Tačiau jos strategija nepasiteisino: Aš niekada to nepatyriau".
1926 m. įgijęs anglų literatūros bakalauro laipsnį, Skinneris mokėsi Harvardo universitete. Baigęs studijas, metus praleido tėvų namuose Skrantone ir bandė tapti grožinės literatūros rašytoju. Jis bandė tapti rašytoju Grinvičo kaime. Netrukus nusivylė savo literatūriniais įgūdžiais ir padarė išvadą, kad turi mažai pasaulinės patirties ir neturi tvirtos asmeninės perspektyvos, iš kurios galėtų rašyti. Susidūrimas su Džono B. Vatsono (John B. Watson) biheviorizmu paskatino jį baigti psichologijos studijas ir sukurti savo operantinį biheviorizmą.
1931 m. Skinneris gavo Harvardo universiteto daktaro laipsnį ir dirbo mokslinį darbą iki 1936 m. Vėliau dėstė Minesotos universitete Mineapolyje, o vėliau Indianos universitete, kur 1946-1947 m. vadovavo psichologijos katedrai. Į Harvardą grįžo 1948 m. ir liko ten iki pat karjeros pabaigos.
1936 m. Skinneris vedė Yvonne Blue. Pora susilaukė dviejų dukterų: Julie (žmona Vargas) ir Deborah (žmona Buzan). Mirė nuo leukemijos 1990 m. rugpjūčio 18 d. Palaidotas Mount Auburn kapinėse, Kembridže, Masačusetso valstijoje.
Apdovanojimai
- 1968 m. prezidentas Lyndonas B. Johnsonas įteikė Nacionalinį mokslo medalį
- 1971 m. Amerikos psichologijos fondo aukso medalis.
- 1972 m. Metų humanisto apdovanojimas.
- 1990 m. citata už išskirtinį viso gyvenimo indėlį į psichologiją
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Burrhus Frederic Skinner?
A: Burrhus Frederic Skinner buvo žymus amerikiečių psichologas ir rašytojas. Jis buvo pagrindinis psichologijos biheviorizmo tyrinėtojas, rėmėsi Džono Vatsono (John B. Watson) darbais ir papildė juos operantinio sąlygojimo idėja.
K: Kokį poveikį turėjo Skinnerio darbai?
A: Skinnerio darbai turėjo įtakos švietimui (programuotam mokymuisi) ir elgesio terapijai, skirtai įvairioms psichologinėms problemoms spręsti.
K: Kur Skinneris dėstė?
A: Nuo 1958 m. iki 1974 m., kol išėjo į pensiją, Skinneris buvo Harvardo universiteto psichologijos profesorius Edgaras Pierce'as, o vėliau iki 1990 m. - profesorius emeritas.
K: Ką Skinneris norėjo nuveikti su visuomene?
A: Skinneris taip pat buvo socialinis filosofas, kuris norėjo pakeisti visuomenę ir parašė eutopinį romaną, kuriame žmogaus elgesio mokslas naudojamas skurdui, seksualinei priespaudai, tokiai valdžiai, kokią mes pažįstame, panaikinti ir sukurti gyvenimo būdą be karo.
Klausimas: Ką dar, be romano, jis parašė?
A: Be romano, jis parašė poezijos ir tris autobiografijos tomus.
K: Kaip Vatsono darbai paveikė Skinnerio idėjas?
A.: Vatsono darbai turėjo įtakos Skinneriui, nes suteikė jam supratimą apie matomą elgesį, kuriuo jis galėjo remtis kurdamas savo teorijas apie operantinį sąlygojimą.
Ieškoti