Užprogramuotas mokymasis

Vėlesni pokyčiai

Antrojo pasaulinio karo metais, kai kariuomenė buvo daugiausiai šauktinių kariuomenė, mokymams buvo skiriamas didelis dėmesys. Tai, ko buvo išmokta, turėjo įtakos švietimui ir mokymui po karo. Vienas iš pagrindinių metodų buvo filmų, kaip grupinio mokymo metodo, naudojimas. Buvo atlikta daug mokomųjų filmų veiksmingumo tyrimų. Viename aprašyme Lumsdaine'as komentuoja, kad filmų tyrimai vyko "maždaug nuo 1918 m. iki dabar" (turima omenyje 1962 m.).

Atlikus tyrimą buvo padarytos kelios išvados. Viena iš jų buvo ta, kad filmai puikiai padeda apžvelgti situaciją ar operaciją. Tačiau jie buvo mažiau sėkmingi perteikiant detales. Išryškėjo kai kurie bendri filmų (o vėliau ir televizijos) bruožai. Vienas iš jų yra tas, kad filmas vyksta savo tempu. Kitas - iš žiūrovo nereikalaujama jokių konkrečių atsakymų ar veiksmų. Trečiasis - žiūrovai yra įvairūs, kartais labai įvairūs. Tai padeda rasti būdų, kaip tobulinti mokomuosius filmus.

1946 m. Jeilio universitete buvo atliktas eksperimentas, kurio metu klausimai studentams buvo pateikiami tarp filmo apie širdį ir kraujotaką atkarpų, o teisingi atsakymai buvo pateikiami po to, kai studentai į juos atsakydavo (rezultatų žinojimas). Tai gerokai padidino iš filmo išmoktą medžiagą. Lumsdaine'as pastebėjo, kad net du kartus parodyti pagrindinį filmą nebuvo taip veiksminga, kaip parodyti versiją su klausimais ir atsakymais. ⁶¹²

Šio ir Pressey eksperimento sąsajos buvo akivaizdžios. Aktyvi besimokančiųjų reakcija ir naudingas grįžtamasis ryšys apie veiklą dabar buvo laikomi svarbiausiais bet kurios sėkmingos mokymosi sistemos elementais. Pressey darbas buvo pusiau pamirštas, bet dabar jis pripažintas reikšmingu.

Programuotas mokymasis atvyksta

Kas yra užprogramuotas mokymasis?

Jei jau buvo atlikta tiek daug tyrimų apie mokymąsi iš filmų, ką konkrečiai pridėjo programuotas mokymasis? Trumpas atsakymas - "stimulų kontrolė", kuri plačiąja prasme reiškia pačią mokomąją medžiagą. Be to, programuotame mokyme buvo pasiūlyta išbaigta sistema, kurią sudarė šie etapai:

1. Kurso tikslai išdėstyti objektyviais terminais, kuriuos galima išmatuoti.
2. Atliekamas išankstinis testas arba nurodomas pradinis elgesys.
3. Pateikiamas testas po užduoties atlikimo.
4. Medžiaga buvo išbandyta ir, atsižvelgiant į rezultatus, peržiūrėta (plėtros bandymai).
5. Medžiagos konstruojamos pagal iš anksto nustatytą schemą (stimulų kontrolė).
6. Medžiaga išdėstyta atitinkamais etapais.
7. Besimokantysis turi aktyviai reaguoti (nebūtinai atvirai).
8. Pasirūpinama, kad atsakymai būtų patvirtinti (žinios apie rezultatus).
9. Mokymo priemonė yra tinkama dėstomam dalykui ir mokiniams.
10. Medžiaga pateikiama savarankiškai arba mokiniui tinkamu būdu.

Klausas naudingai aptarė skirtingus programavimo metodus.

Dvi pagrindinės sistemos

Nors buvo pasiūlytos dar trys ar keturios sistemos, čia aptariame du geriausiai žinomus metodus.

Vieną iš jų parašė Normanas Crowderis, JAV karinių oro pajėgų psichologas. Jis buvo paprašytas ištirti orlaivių techninės priežiūros specialistų mokymą. N. Crowderio sistema buvo tokia: tekste pateikti klausimus su keliais atsakymų variantais ir pateikti grįžtamąjį ryšį apie kiekvieną alternatyvą. Šio metodo pavyzdžiai rodo, kad klausimų alternatyvos buvo parinktos taip, kad būtų atsižvelgta į klaidas, kurias mokiniai galėjo padaryti.

Daug geriau žinomas kitas užprogramuoto mokymosi stilius, kurį pasiūlė bihevioristas B. F. Skineris. Skinneris labai veiksmingai kritikavo tradicinius mokymo metodus. Jo užprogramuoto mokymo schemoje buvo numatyta pateikti medžiagą kaip "pastiprinimo grafiko" dalį, kaip tai būdinga bihevioristiniam stiliui. Skinnerio biheviorizmo teorijos užprogramuotas tekstas yra išsamiausias jo idėjų įgyvendinimo pavyzdys. Kaip matyti iš šios ištraukos, Skinneris buvo puikus savo idėjų reklamuotojas:

"Reikia atlikti paprastą darbą. Užduotį galima suformuluoti konkrečiai. Reikalingi metodai yra žinomi. Įranga gali būti lengvai pateikta. Niekas netrukdo, išskyrus kultūrinę inerciją... Esame ant jaudinančio ir revoliucinio laikotarpio slenksčio, kai mokslinis žmogaus tyrinėjimas bus panaudotas geriausiems žmogaus interesams. Švietimas turi atlikti savo vaidmenį. Jis turi pripažinti faktą, kad įmanoma ir neišvengiama iš esmės peržiūrėti švietimo praktiką...".

Abu metodai iš pradžių buvo pateikti mašinomis, o vėliau abu buvo pateikti knygose. Abi sistemos tam tikru mastu buvo orientuotos į mokinius. Tai buvo individualių besimokančiųjų, kurie dirbo savo tempu, mokymo būdai. Abiejose sistemose (skirtingais būdais) mokymuisi skatinti buvo naudojamos žinios apie rezultatus. ^p619 Abiejose sistemose turinys buvo iš anksto tikrinamas, kad būtų galima nustatyti problemas ir jas išspręsti. Abiejose sistemose buvo pabrėžiami aiškūs mokymosi tikslai. Mokymosi pažanga buvo vertinama atliekant vienodo sudėtingumo išankstinius ir paskesnius testus. Daug praktinių bandymų parodė šių metodų veiksmingumą.

Daugelis šių idėjų buvo perimtos ir panaudotos kitose švietimo srityse, pavyzdžiui, atvirajame mokyme (žr. Atvirąjį universitetą) ir kompiuterizuotame mokyme.