Žinios apie rezultatus
Rezultatų žinojimas yra mokymosi psichologijos terminas.p619 Psichologijos žodyne jis apibrėžiamas kaip grįžtamasis informacijos ryšys:
"(a) subjektui apie jo atsakymų teisingumą; (b) mokiniui apie sėkmę ar nesėkmę įsisavinant medžiagą, arba (c) psichoterapijos klientui apie pažangą".
Jis apibūdina situaciją, kai subjektas gauna informaciją, kuri padeda jam pakeisti elgesį pageidaujamu būdu arba įgyti supratimą. Primityvus pavyzdys - elgesio vengimas po bausmės. Pažangus pavyzdys - tai, kaip žmogus gali pagerinti supratimą ir elgesį po to, kai mokytojas paaiškina, kas buvo negerai, kai jis anksčiau stengėsi.
Psichologijoje yra nemažai panašių terminų, tačiau visi jie turi tam tikrų problemų.
- KCR: tai reiškia "teisingų rezultatų žinojimą", o tai reiškia, kad visada yra konkretus teisingas rezultatas.
- Operantinis sąlygojimas ir pastiprinimas: tai reiškia bihevioristinį požiūrį, kai elgesiui formuoti naudojami "pastiprinimo grafikai".
- Grįžtamasis ryšys: tai bendresnė sąvoka, galbūt per daug bendra. Jis dažnai vartojamas kalbant apie tai, kaip sistemos prisitaiko prie iš anksto nustatytų ribų. Klasikinis pavyzdys - Watt'o "reguliatorius", kuriuo buvo valdomi garo varikliai.
Taigi, rezultatų žinojimas arba kartais tiesioginis rezultatų žinojimas yra naudinga sąvoka. Jis gali būti vartojamas bet kokiam mokymuisi, kai mokinys (arba bet kuris gyvūnas) gauna informaciją po veiksmo. Ši informacija yra apie tai, kaip patenkinamai atliktas veiksmas.
Eksperimentiniai įrodymai
Ankstyvasis rezultatų žinojimo eksperimentas buvo Sidney Pressey išrastas aparatas, kuriuo buvo ir tikrinama, ir mokoma atsakyti į klausimus su keliais atsakymų variantais. Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metodu naudotojui (pagal išvadą) pasakoma tik tai, ar pasirinkimas buvo teisingas, ar ne. Kadangi medžiaga buvo kelių atsakymų variantų klausimai, jis buvo skirtas tik kaip priedas prie klasės testų rezultatų rinkimo.
Vėlesniuose mokymo tyrimų ir ugdymo darbuose dažnai buvo vartojamas terminas "rezultatų žinojimas".
Svarbus klausimas buvo, ar rezultatai būtų geresni, jei tiesioginis mokymas būtų vykdomas prieš arba po klausimo pateikimo. Atsakymas abiem atvejais buvo (iš esmės) teigiamas. Naudodami mokomuosius filmus Michaelas ir Maccoby padalijo grupes į dvi dalis. Pusei mokinių buvo pateikta medžiaga, į kurią reikėjo aktyviai ir aiškiai atsakyti. Po pauzės jiems buvo pasakomas teisingas atsakymas. Kitai pusei grįžtamojo ryšio nebuvo suteikta. Mokymo laikas buvo vienodas. Rezultatai parodė, kad aktyvių atsakymų procedūra be grįžtamojo ryšio buvo "nedidelė, bet reikšminga", tačiau daugiau naudos buvo gauta, kai buvo suteiktas grįžtamasis ryšys. Vėliau eksperimentatoriai tai apibūdino kaip "KCR", o ne "grįžtamąjį ryšį". Paties aktyvaus reagavimo tyrimai apibendrinti p614. Vėlesnėse diskusijose apie tokius eksperimentus buvo teigiama, kad rezultatus galėjo lemti praktika, o ne grįžtamasis ryšys. Neabejotina, kad pasirengimas suteikė papildomos praktikos, susijusios su klausimais, ir žinių apie rezultatus. Techniniu požiūriu eksperimentuose šie du veiksniai buvo supainioti.
Kitas veiksnys yra tas, kad žinodamas rezultatus dėstytojas gali gauti informacijos apie tai, kaip galima patobulinti medžiagą. Naudodamasis dešimtainės aritmetikos mokymo programa, patyręs mokytojas gali nustatyti mokinių klaidų tipus. Pavyzdžiui, viena klaidų grupė atsiranda dėl to, kad mokiniai nesupranta taško dėjimo taisyklių dauginant iš dešimtainiųjų skaičių. Tai parodo, kur ir kaip reikia patikslinti mokomąją medžiagą.
Sąmoninga mintis ne visada būtina
Sąmoningas mąstymas nėra būtinas, kad žinojimas apie rezultatus darytų poveikį. Implicitinio mokymosi tyrimai rodo, kad sudėtingą informaciją žmonės gali gauti nesuvokdami. Tai rodo ir gyvūnų mokymosi eksperimentai, kurie rodo rezultatų žinojimo poveikį vėlesniam elgesiui. Atrodo, kad nesąmoningas mokymasis pagal rezultatus pirmiausia išsivystė ankstyvuosiuose metazoa, o sąmoningas mąstymas - gerokai vėliau. Tai Reberis vadina "implicitinio mokymosi pirmenybe", t. y. implicitinis (nesąmoningas) mokymasis evoliucijoje atsirado pirmas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra rezultato žinojimas?
A: Rezultatų žinojimas - tai mokymosi psichologijoje vartojamas terminas, reiškiantis grįžtamąjį ryšį, kuris suteikiamas tiriamajam apie informacijos tikslumą arba apie tai, kaip sėkmingai ar nesėkmingai jis įsisavino medžiagą. Jis padeda subjektui pakeisti savo elgesį norimu būdu arba įgyti supratimą.
K: Koks yra rezultatų žinojimo pavyzdys?
A: Pavyzdžiai gali būti elgesio vengimas po bausmės arba supratimo ir elgesio gerinimas po to, kai mokytojas paaiškino, kas buvo ne taip, kaip buvo bandyta anksčiau.
K: Kokie panašūs terminai vartojami psichologijoje?
A: Kai kurie panašūs terminai yra KCR (teisingų rezultatų žinojimas), operantinis sąlygojimas ir pastiprinimas bei grįžtamasis ryšys.
K: Ką reiškia KCR?
A: KCR reiškia "teisingų rezultatų žinojimą", o tai reiškia, kad visada yra tam tikras teisingas rezultatas.
K: Kaip galima panaudoti žinias apie rezultatus?
A: Žinios apie rezultatus gali būti naudojamos bet kokioje mokymosi veikloje, kai besimokantysis (arba bet kuris kitas gyvūnas) po veiklos gauna informaciją apie tai, ar veikla buvo patenkinama.
K: Ką reiškia "grįžtamasis ryšys"?
A: Grįžtamasis ryšys yra bendresnis terminas, dažnai reiškiantis sistemų prisitaikymą prie iš anksto nustatytų ribų, kaip, pavyzdžiui, Watt'o "reguliatorius", kuriuo buvo valdomi garo varikliai.
