Rezultatų žinojimas yra mokymosi psichologijos terminas.p619 Psichologijos žodyne jis apibrėžiamas kaip grįžtamasis informacijos ryšys:

"(a) subjektui apie jo atsakymų teisingumą; (b) mokiniui apie sėkmę ar nesėkmę įsisavinant medžiagą, arba (c) psichoterapijos klientui apie pažangą".

Šiuo terminu apibrėžiama situacija, kai individas gauna informaciją apie savo veiksmus ar rezultatus, ir ta informacija padeda koreguoti elgesį arba gilinti supratimą. Rezultatų žinojimas gali būti tiesioginis (kai aiškiai nurodoma, ar veiksmas buvo teisingas) arba platesnis — apimantis komentarus apie atlikimo kokybę, strategijas ar tolimesnius žingsnius. Pavyzdžiai: primityvus — elgesio vengimas po bausmės; pažangesnis — mokytojo paaiškinimas, kodėl atsakymas buvo neteisingas, ir nurodymai, kaip elgtis ateityje.

Skirtumai tarp panašių sąvokų

Psichologijoje vartojami keli artimi terminai, tačiau jie skiriasi reikšme ir taikymo sritimi:

  • KCR: tai reiškia "teisingų rezultatų žinojimą", o tai reiškia, kad visada yra konkretus teisingas rezultatas. KCR prasmingas užduotyse, kur egzistuoja objektyvus teisingumas (pvz., testų atsakymai, tam tikri motoriniai įgūdžiai), tačiau mažiau tinkamas situacijoms, kur vertinimas yra subjektyvus arba daugiasluoksnis.
  • Operantinis sąlygojimas ir pastiprinimas: tai reiškia bihevioristinį požiūrį, kai elgesiui formuoti naudojami "pastiprinimo grafikai". Ši perspektyva akcentuoja atlygio ar bausmės poveikį elgesiui ir kartais apima kiekybinius grįžtamojo ryšio elementus (pvz., kiek kartų veiksmas buvo apdovanotas).
  • Grįžtamasis ryšys: tai bendresnė sąvoka, galbūt per daug bendra. Jis dažnai vartojamas kalbant apie tai, kaip sistemos prisitaiko prie iš anksto nustatytų ribų. Klasikinis pavyzdys - Watt'o "reguliatorius", kuriuo buvo valdomi garo varikliai. Ši sąvoka apima ir techninius, ir socialinius procesus, kai informacija atgaline eiga veikia sistemos elgseną.

Praktiniai taikymai

Mokymas ir švietimas. Rezultatų žinojimas yra kertinis mokymo elementas: tinkamai pateiktas grįžtamasis ryšys pagreitina įgūdžių įsisavinimą, padeda koreguoti klaidas ir vystyti metakognityvinius sugebėjimus (savarankišką vertinimą, strategijų keitimą). Svarbu:

  • grįžtamasis ryšys būtų konkretus ir aiškus (kas buvo gerai / kas negerai);
  • laikas — kartais geriausia pateikti greitą informaciją (trumpoms motorinėms užduotims), o kartais naudinga šiek tiek delsimas, kad mokinys reflektuotų;
  • pateikti nurodymus, kaip taisyti klaidas, o ne vien konstatuoti trūkumus.

Psichoterapija ir pagalba klientui. Terapijoje rezultatų žinojimas reiškia kliento pažangos stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį apie simptomų pokyčius, elgesio modelius ar terapijos tikslų pasiekimą. Aiškus, empatiškas ir progresą focalizuojantis grįžtamasis ryšys stiprina motyvaciją ir leidžia koreguoti intervencijas.

Gyvūnų mokymas. Gyvūnų mokymosi tyrimai ir praktika taip pat remiasi rezultatų žinojimu — pastiprinimu ir aiškiu apdovanojimo signalu. Tačiau svarbu atsižvelgti į specifinę ugdymo sistemą: kas tinka žmonėms (detalizuotas žodinis grįžtamasis ryšys) nebūtinai tinkamas gyvūnams.

Teorinės įžvalgos ir tyrimų rezultatai

Tyrimai rodo, kad rezultato žinojimo efektyvumas priklauso nuo užduoties pobūdžio, grįžtamojo ryšio specifikos ir mokinio pažengimo lygio. Kai kurios bendros nuostatos:

  • greitas, konkretus grįžtamasis ryšys paprastai gerina pradinį mokymą (acquisition);
  • per dažnas ar pernelyg išsamus grįžtamasis ryšys gali sukurti priklausomybę nuo išorinio vertinimo ir sumažinti savarankišką problemų sprendimą;
  • kompleksinėse užduotyse naudingesnis gali būti procesą apibūdinantis grįžtamasis ryšys (kokia strategija buvo veiksminga), o ne vien tik informacija apie teisingumą;
  • ilgesnės trukmės įsisavinimui ir perdavimui kitoms situacijoms dažnai svarbesnis refleksinis ir konceptualus grįžtamasis ryšys nei vien teisingumo indikatorius.

Praktinės rekomendacijos

  • teikti grįžtamąjį ryšį laiku: nedelsiant tais užduotimis, kur greitas koregavimas būtinas; vėliau — skatinti refleksiją;
  • būkite konkretūs ir konstruktyvūs: nurodykite, kas konkrečiai buvo teisinga arba klaidinga ir kodėl;
  • derinkite rezultato žinojimą su klausimais, skatinančiais savianalizę (pvz., "ką galėtum pakeisti kitą kartą?");
  • laipsniškas grįžtamojo ryšio mažinimas skatina savarankiškumą ir ilgesnį įgūdžių išsaugojimą;
  • terapijoje ir sudėtingose mokymo situacijose derinkite kiekybinį progresą (pvz., rezultatų matavimus) su kokybiniu komentaru ir palaikymu.

Rizikos ir ribojimai

Nors rezultato žinojimas paprastai padeda mokytis, jis turi trūkumų: per daug fokusavimosi į greitą rezultatą gali slopinti kūrybiškumą, perdažnas grįžtamasis ryšys — priklausomybę, o nekorektiškas ar destruktyvus komentaras — motyvacijos sumažėjimą. Taip pat yra sudėtingų situacijų, kur nėra aiškaus "teisingo" rezultato, todėl KCR tipo grįžtamasis ryšys nėra taikomas.

Išvados

Rezultatų žinojimas (kartais vadinamas tiesioginiu rezultatų žinojimu) yra naudinga ir plačiai taikoma sąvoka mokymosi ir psichologijos praktikoje. Ją galima taikyti tiek formaliame švietime, tiek terapijoje, tiek gyvūnų mokyme ar technologinėse sistemose. Svarbiausia — grįžtamojo ryšio kokybė: aiškumas, laiku pateikimas ir orientacija į tolesnį tobulėjimą leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir palaikyti ilgalaikį gebėjimų vystymąsi.