Operantinis sąlygojimas: kas tai? Apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra operantinis sąlygojimas, jo tipai (pastiprinimas, bausmė, išnykimas) ir praktiniai pavyzdžiai — teorija ir taikymas aiškiai ir suprantamai.

Operantinis sąlygojimas yra mokymosi forma, kurios metu individas keičia savo elgesį pagal to elgesio pasekmes. Operantinio sąlygojimo esmė – elgesio dažnumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, ar po elgesio atsiranda malonių ar nemalonių pasekmių.

Kaip veikia pasekmės

Kai asmuo ar gyvūnas atlieka tam tikrą veiksmą, jis patiria paskatinimą arba bausmę, arba jokios pasekmės (išnykimas). Pagrindiniai variantai yra:

1. Pastiprinimas (pasipildymas): teigiamas arba apdovanojantis įvykis, po kurio elgesys tikėtina pasireikš dažniau.
2. Bausmė: neigiamas arba baudžiantis įvykis, po kurio elgesys tikėtina pasireikš rečiau.
3. Išnykimas: po elgesio nieko neįvyksta, tad elgesys palaipsniui nyksta, nes neturi pasekmių.

Keturi operantinio sąlygojimo tipai

Terminais „teigiamas“ ir „neigiamas“ čia žymima ne moralė, o tai, kad kažkas yra pridedama arba atimama:

1. Teigiamas pastiprinimas (dažnai tiesiog „pastiprinimas“) – už tam tikrą elgesį pridedamas atlygis, todėl elgesys dažnėja. Pavyzdys: Skinnerio dėžutės eksperimente atlygis buvo maistas, kai žiurkė paspausdavo svirtį.
2. Neigiamas pastiprinimas (kartais vadinamas „pabėgimu“ arba „išvengimu“) – pašalinamas nemalonus dirgiklis, dėl ko elgesys taip pat dažnėja. Skinnerio eksperimentuose garsus triukšmas buvo nutildomas, kai žiurkė paspausdavo svirtį, todėl žiurkė išmokdavo paspausti, kad išvengtų triukšmo.
3. Teigiama bausmė – pridedamas nemalonus stimulus, dėl kurio elgesys pasireiškia rečiau. Pavyzdžiai: garsus triukšmas, elektros impulsas (eksperimentuose su gyvūnais) arba pliaukštelėjimas (vaikui) — tačiau pastarojo taikymas žmonių auklėjime kelia etinių ir ilgesnio termino nepageidaujamų pasekmių klausimų.
4. Neigiama bausmė – atimamas malonus stimulus, dėl kurio elgesys pasireiškia rečiau. Pavyzdys: vaiko žaislas atimamas po nepageidaujamo elgesio.

Svarbūs principai ir papildomos sąvokos

• Paskatinimo tipai: yra pirminiai (pirminiai) pastiprinimai, tokie kaip maistas, vanduo ar saugumas, ir antriniai (sekundiniai), pavyzdžiui, pinigai, pagyrimai ar balai, kurie įgyja vertę per sąsajas su pirminiais pastiprinimais.
• Shaping (formavimas): sudėtingo elgesio mokymas po žingsnelį – pradedama apdovanoti už artimą elgesį ir palaipsniui keliami reikalavimai, kol atsiranda norimas veiksmas.
• Išnykimas: jei elgesys nebėra pastiprinamas, jis palaipsniui mažėja. Kartais prieš visišką išnykimą gali atsirasti trumpalaikis elgesio padidėjimas (atsinaujinimas).
• Diskriminacija ir generalizacija: individas išmoksta elgtis skirtingai priklausomai nuo situacijos (signalų), arba elgesys gali plisti į panašias situacijas.

Pastiprinimo grafikai (svarbu praktikoje)

Kai kurie pastiprinimo grafikai lemia skirtingą mokymosi greitį ir atsparumą išnykimui:

• Nuolatinis pastiprinimas: kiekvienas pageidaujamas elgesys yra apdovanojamas – greitas išmokimas, bet ir greitas išnykimas, kai sustoja atlygis.
• Dalinis (ne nuolatinis) pastiprinimas: apdovanojimai skiriami retkarčiais pagal taisykles:
  • fiksuotas santykis (pvz., po kiekvienų 5 veiksmų),
  • kintamas santykis (pvz., vidutiniškai po 5 veiksmų, bet ne visada; toks grafikas yra labai atsparus išnykimui — pavyzdys: lošimo automatai),
  • fiksuotas intervalas (pirmas elgesys po fiksuoto laiko tarpo),
  • kintamas intervalas (elgesys apdovanojamas po skirtingų laiko tarpų).

Istorija ir pagrindiniai tyrėjai

Operantinio sąlygojimo idėją pirmasis aprašė Edvardas Torndikas (Edward Thorndike), kuris savo „efekto dėsnio“ (law of effect) tyrimuose rodė, kad elgesys, kurį seka maloni patirtis, linkęs būti pakartotas. Vėliau šią idėją išplėtojo ir eksperimentuose sistemingai tyrinėjo B. F. Skinner, pateikdamas eksperimentinę bazę ir terminologiją (pvz., Skinnerio dėžutė).

Operantinis vs klasikinis sąlygojimas

Operantinis sąlygojimas skiriasi nuo Pavlovo klasikinio sąlygojimo: operantinis yra susijęs su savanorišku elgesiu, kurį keičia pasekmės, o klasikinis – su reflekso (nevalingu atsaku) susiejimu su neutraliu dirgikliu. Abu mechanizmai gali veikti kartu, bet jie paaiškina skirtingus mokymosi aspektus.

Praktiniai taikymai ir etika

• Švietimas ir auklėjimas: pastiprinimai (pagyrimai, ženkleliai, privilegijos) efektyviai skatina pageidaujamą elgesį. Tačiau per didelis arba netinkamas baudimas gali sukelti baimę, vengimą ir kitus nepageidaujamus efektus.
• Psichoterapija ir elgesio terapija: operantinės technikos naudojamos priklausomybių, impulsų valdymo ir elgesio problemų korekcijai.
• Gyvūnų mokymas: dresūroje dažnai naudojamas pastiprinimas (maistas, pagyrimas) ir formavimas, vengiant žalingo elgesio skatinimo per smurtą.
• Darbo vieta ir organizacijų valdymas: paskatos, atlyginimas ir pripažinimas skatina produktyvumą, bet svarbu aiškūs kriterijai ir nuoseklumas.

Geriausios praktikos gairės

• Naudoti teigiamus pastiprinimus kiek įmanoma dažniau, nes jie paprastai skatina norimą elgesį be ilgalaikių neigiamų pasekmių.
• Būti nuosekliems – pastiprinimo ir baudimo taikymas turi būti susietas su konkrečiu elgesiu ir vykdomas laiku (kiti atidėjimai mažina poveikį).
• Apsvarstyti grafikus – dalinis pastiprinimas dažnai geriau užtikrina elgesio tęstinumą nei nuolatinis.
• Vengti žalingų arba pavojingų bausmių ir įvertinti etinius aspektus, ypač dirbant su vaikais ir gyvūnais.

Apibendrinant: operantinis sąlygojimas paaiškina, kaip pasekmės formuoja elgesį. Tai universali mokymosi rūšis, kuri turi plačias taikymo galimybes, tačiau sėkmė priklauso nuo to, kaip taisyklingai, laiku ir etiškai naudojami pastiprinimai bei bausmės.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra operantinis sąlygojimas?

K: Kokie yra keturi operantinio sąlygojimo kontekstai?

K: Kaip veikia teigiamas pastiprinimas?

K: Kaip veikia neigiamas pastiprinimas?

K: Kaip veikia teigiama bausmė?

K: Kas pirmasis atrado operantinį sąlygojimą?

Paieška pagal raidę