Operantinis sąlygojimas

Operantinis sąlygojimas yra mokymosi forma. Jo metu individas keičia savo elgesį dėl elgesio pasekmių (rezultatų).

Asmuo ar gyvūnas sužino, kad jo elgesys turi pasekmių. Ši pasekmė gali būti

Pasipildymas: teigiamas arba apdovanojantis įvykis. Dėl to elgesys pasireiškia dažniau.
Bausmė: neigiamas arba baudžiantis įvykis. Dėl to elgesys pasireiškia rečiau
Išnykimas: po to neatsiranda jokio įvykio, todėl elgesys neturi jokių pasekmių. Kai elgesys neturi pasekmių, jis pasireiškia rečiau.

Yra keturi skirtingi operantinio sąlygojimo kontekstai. Čia terminai "teigiamas" ir "neigiamas" vartojami ne pagrindine prasme; teigiamas reiškia, kad kažkas pridedama, o neigiamas - kad kažkas atimama:

Teigiamas pastiprinimas (dažnai tiesiog "pastiprinimas") pasireiškia tada, kai už tam tikrą elgesio formą gaunamas atlygis. Tai padidina elgesio dažnumą. Skinerio dėžės eksperimente atlygis yra maistas, kai žiurkė paspaudžia svirtį.
Neigiamas pastiprinimas (kartais "pabėgimas") atsiranda tada, kai pašalinamas nemalonus dirgiklis. Dėl to padidėja elgesio dažnumas. Atliekant eksperimentą su Skinnerio dėžute, buvo skleidžiamas garsus triukšmas, kuris buvo pašalinamas, kai žiurkė paspausdavo svirtį.
Teigiama bausmė taikoma tada, kai pridedamas stimulas, dėl kurio elgesys kartojasi rečiau. Pavyzdžiui, gali būti garsus triukšmas, elektros šokas (žiurkė) arba pliaukštelėjimas (vaikui).
Neigiama bausmė taikoma tada, kai atimamas stimulas, todėl elgesys kartojasi rečiau. Pavyzdys gali būti vaiko žaislas, atimtas po to, kai vaikas atlieka nepageidaujamą veiksmą.

Operantinio sąlygojimo idėją pirmasis atrado Edvardas Torndikas (Edward Thorndike), o analizavo B. F. Skineris (B. F. Skinner).

Operantinis sąlygojimas skiriasi nuo Pavlovo klasikinio sąlygojimo. Operantinis sąlygojimas susijęs su savanorišku elgesio keitimu, o klasikinis - su reflekso lavinimu.

Thorndike'o poveikio dėsnis

Operantinį sąlygojimą, kartais vadinamą instrumentiniu mokymusi, pirmasis ištyrė Edwardas L. Thorndike'as (1874-1949). Jis stebėjo kačių, bandančių pabėgti iš namuose pagamintų dėlionių, elgesį. Pirmą kartą įkištos į dėžes, katės ilgai negalėjo pabėgti. Įgijus patirties, sėkmingi atsakymai pasitaikydavo dažniau, todėl katės pabėgdavo per trumpesnį laiką. Savo poveikio dėsnyje Torndike'as teigė, kad elgesys, po kurio atsiranda patenkinamos pasekmės, yra linkęs kartotis, o elgesys, kuris sukelia nemalonias pasekmes, yra mažiau tikėtinas. Trumpai tariant, kai kurios pasekmės stiprino elgesį, o kai kurios - silpnino. Thorndike'as pagal šią procedūrą sukūrė pirmąsias žinomas mokymosi kreives.

B. F. Skinneris (1904-1990) atliko išsamesnę operantinio sąlygojimo analizę. Skinneris išrado operantinio sąlygojimo kamerą, kuri leido jam išmatuoti atsako greitį kaip pagrindinį priklausomą kintamąjį. Jis naudojo svirties paspaudimų arba klavišų paspaudimų įrašus.

Operantinio sąlygojimo principai:

Diskriminacija, apibendrinimas ir konteksto svarba.

Mokymasis vyksta tam tikrame kontekste.
Dauguma elgsenos rūšių yra kontroliuojamos stimulų: tam tikra reakcija pasireiškia tik tada, kai yra atitinkamas stimulas.
Stimulų kontrolė yra veiksminga net ir tuo atveju, jei stimulas respondentui neturi jokios reikšmės.

Išnykimas: operantinis elgesys išnyksta, kai nutraukiamas pastiprinimas.

Sustiprinimas atsiranda tik tada, kai tinkamai sureaguojama, ir net tada jis gali neįvykti. Elgesys dėl to nesusilpnėja ir neišnyksta.
Rezultatai iš dalies priklauso nuo to, kaip dažnai gaunamas pastiprinimas.

Stiprinimo grafikai: labai svarbu, kada pastiprinimas yra atliekamas.

Fiksuoto intervalo grafikas: pastiprinančios medžiagos pateikiamos fiksuotais laiko tarpais, jei reaguojama tinkamai.
Kintamo intervalo grafikas: elgesys pastiprinamas atsižvelgiant į vidutinį laiką, praėjusį nuo paskutinio pastiprinimo. Santykio grafikai: grindžiami reakcijų į pastiprinimą santykiu.
Fiksuoto intervalo grafikas: pastiprinimas suteikiamas po tam tikro skaičiaus atsakymų. Ypatingas atvejis, kai pastiprinimas pateikiamas po kiekvieno atsakymo, vadinamas nuolatiniu pastiprinimu.
Kintamo intervalo grafikas: pastiprinimas pristatomas atsižvelgiant į tam tikrą vidutinį atsakymų skaičių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra operantinis sąlygojimas?

A: Operantinis sąlygojimas - tai mokymosi forma, kai individas keičia savo elgesį dėl elgesio pasekmių (rezultatų).

K: Kokie yra keturi operantinio sąlygojimo kontekstai?

A: Keturi operantinio sąlygojimo kontekstai yra teigiamas pastiprinimas, neigiamas pastiprinimas, teigiama bausmė ir neigiama bausmė.

K: Kaip veikia teigiamas pastiprinimas?

A: Teigiamas pastiprinimas atsiranda tada, kai už tam tikrą elgesį gaunamas atlygis, kuris padidina elgesio dažnumą.

K: Kaip veikia neigiamas pastiprinimas?

Atsakymas: Neigiamas pastiprinimas atsiranda, kai pašalinamas nemalonus stimulas, dėl to padidėja elgesio dažnumas.

K: Kaip veikia teigiama bausmė?

A: Teigiama bausmė taikoma tada, kai pridedamas stimulas, dėl kurio elgesys pasireiškia rečiau.
K: Kaip veikia neigiama bausmė? A: Neigiama bausmė taikoma tada, kai atimamas stimulas, todėl elgesys pasireiškia rečiau.

K: Kas pirmasis atrado operantinį sąlygojimą?

A: Pirmasis operantinį sąlygojimą atrado Edwardas Thorndike'as, o vėliau jį analizavo B. F. Skinneris.