Sidney L. Pressey
Sidney L. Pressey (Bruklinas, Niujorkas, 1888-1979) daug metų buvo Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorius. Jis išgarsėjo tuo, kad išrado mokymo mašiną daug metų prieš tai, kai ši idėja tapo populiari.
"Pirmasis.. [mokymo mašiną] sukūrė Sidney L. Pressey... Nors iš pradžių buvo sukurta kaip savaiminio vertinimo mašina... [ji] pademonstravo savo gebėjimą iš tikrųjų mokyti".
1921 m. Pressey pradėjo dirbti Ohajo valstijoje ir dirbo ten iki 1959 m., kol išėjo į pensiją. Išėjęs į pensiją, jis toliau leido publikacijas. 1959-1967 m. jis paskelbė 18 straipsnių. Jis buvo kognityvinis psichologas, kuris "atmetė požiūrį į mokymąsi kaip aplinkos dirgiklių valdomų reakcijų kaupimąsi, o pirmenybę teikė požiūriui į mokymąsi, valdomą prasmės, ketinimų ir tikslo". Iš tikrųjų jis visą gyvenimą buvo kognityvinis psichologas, gerokai prieš "mitinį kognityvinės revoliucijos psichologijoje gimtadienį".
1964 m. Pressey tapo pirmuoju E. L. Thorndike'o apdovanojimo už pasiekimus švietimo technologijų srityje laureatu. Tai Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimas.
Ankstyvojo skaitymo formulė
1923 m. Pressey su bendradarbiu paskelbė pirmąją skaitymo lengvumo formulę. Jie buvo susirūpinę, kad gamtos mokslų vadovėliuose, skirtuose vidurinėms mokykloms, yra labai daug techninių žodžių. Jie manė, kad mokytojai visą pamokų laiką praleidžia aiškindami jų reikšmę. Jie teigė, kad jų formulė padės įvertinti ir sumažinti vadovėlių "žodyno naštą". Jų formulė, pagrįsta Thorndike žodžių sąrašu, užtruko tris valandas, kol buvo pritaikyta vienam vadovėliui. Tai buvo žodyno sudėtingumo matas. Daugelyje vėlesnių formulių buvo naudojamas ne tik žodynas, bet ir tam tikras sakinių sudėtingumo matas. Tai dvi pagrindinės teksto sudėtingumo arba "skaitomumo" priežastys.
"Mokymo mašina
Pressey idėja prasidėjo nuo mašinos, skirtos mokiniams pateikti klausimus su keliais atsakymų variantais. Tai buvo (ir tebėra) pagrindinis mokinių testavimo metodas JAV. Mašinoje buvo langelis su klausimu ir keturiais atsakymais. Mokinys paspausdavo pasirinkto atsakymo klavišą. Mašina įrašydavo atsakymą į skaitiklį mašinos gale ir parodydavo kitą klausimą.
Puiki idėja buvo sutvarkyti mašiną taip, kad ji nepajudėtų iš vietos, kol mokinys nepasirinks teisingo atsakymo. Tuomet buvo lengva parodyti, kad antrasis įrenginys mokinius išmokė, kokie buvo teisingi atsakymai. Tai buvo pirmasis įrodymas, kad mašina gali mokyti, taip pat įrodymas, kad rezultatų žinojimas buvo mokymosi priežastis.
Daugelyje apžvalgų Pressey laikomas programuojamų mokymosi ir mokymo mašinų kūrėju, gerokai anksčiau nei geriau žinomas B. F. Skinneris. Tačiau būtent Skinneris buvo atsakingas už tai, kad visa ši tema tapo populiari, o jo kritika dėl tradicinio mokymo klasėje ribotumo yra klasikinis darbas.
Pressey knygos
- Pressey S.L. & Pressey L.C. 1923. Įvadas į standartinių testų naudojimą. Harrap.
- Pressey S.L. & Pressey L.C. 1927. Psichikos anomalijos ir trūkumai. Macmillan.
- Pressey S.L. 1933. Psichologija ir naujasis ugdymas. Harper.
- Pressey S.L. & Robinson F.P. 1944. Psichologija ir naujasis ugdymas. Peržiūrėtas leidimas, Harper.
- Pressey S.L. & Janney J.E. 1937. Casebook of research in education. Harper.
- Pressey S.L; Janney J.E. & Kuhlen R.G. 1939. Gyvenimas: psichologinė apžvalga. Harper.
- Pressey S.L. & Kuhlen R.G. 1957. Psichologinė raida per visą gyvenimą. Harper & Row.
- Pressey S.L; Robinson F.P & Horrocks J.E. 1959. Psichologija švietime. Harper.
Autobiografijos
- Pressey, Sidney L. 1967. Autobiografija. In A history of psychology in autobiography, vol. 5. eds Edward G. Boring and Gardner Lindzey. New York: Appleton-Century-Croft.
- Pressey, Sidney L. 1971 m. Sidney Leavitt Pressey, I dalis: autobiografija. In Amerikos švietimo lyderiai, red. Robert J. Havighurst. Chicago: University of Chicago Press.
