Sidney L. Pressey (Bruklinas, Niujorkas, 1888–1979) daug metų buvo Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorius. Jis išgarsėjo tuo, kad išrado mokymo mašiną daug metų prieš tai, kai ši idėja tapo populiari.
"Pirmasis.. [mokymo mašiną] sukūrė Sidney L. Pressey... Nors iš pradžių buvo sukurta kaip savaiminio vertinimo mašina... [ji] pademonstravo savo gebėjimą iš tikrųjų mokyti".
Karjera ir mokslinė veikla
1921 m. Pressey pradėjo dirbti Ohajo valstijos universitete ir liko ten iki 1959 m., kai išėjo į pensiją. Išėjęs į pensiją, jis aktyviai tęsė mokslinę veiklą ir publikacijas: 1959–1967 m. paskelbė apie 18 straipsnių. Jo darbai apėmė testavimo metodus, mokymosi teorijas ir švietimo technologijų galimybes.
Mokymo mašina – idėja ir praktika
Pirmoji Pressey sukurta „mokymo mašina“ buvo mechaninis prietaisas, skirtas administruoti klausimus ir registruoti atsakymus. Jos pagrindinė idėja buvo pateikti klausimą ir leisti mokiniui pasirinkti atsakymą; prietaisas pažymėdavo teisingą arba klaidingą pasirinkimą ir tik teisingai atsakčius leisdavo pereiti prie kito užduoties. Tokiu būdu buvo suteikiamas momentinis grįžtamasis ryšys ir reikalaujama pasiekti teisingą atsakymą prieš einant toliau.
Visuomenėje Pressey mašina iš pradžių buvo suvokiama kaip savitikros arba testavimo priemonė, tačiau praktiniai bandymai parodė, kad ji gali ne tik vertinti, bet ir padėti mokytis — ypač kartojant, praktikuojant ir gaunant greitą atsakymų grįžtamąjį ryšį. Tai tapo svarbiu pirmuoju žingsniu švietimo technologijų plėtroje.
Kognityvinis požiūris ir teorinė įtaka
Pressey buvo kognityvinis psichologas, kuris atmetė mokymąsi vien kaip aplinkos dirgiklių valdomų reakcijų kaupimąsi. Jis akcentavo prasmę, ketinimus ir tikslą mokymosi procese. Kitaip nei griežtai elgesioistinis požiūris, Pressey domėjosi, kaip žmogaus suvokimas, aiškinimas ir ketinimai lemia mokymąsi — tai reiškė, kad jis iš esmės buvo kognityvinės perspektyvos šalininkas dar prieš plačiau minimą kognityvinės „revoliucijos“ laikotarpį psichologijoje.
Įtaka ir paveldas
Pressey darbo idėjos turėjo įtakos vėlesnėms programavimo instrukcijų ir mokymo mašinų bangoms — įskaitant B. F. Skinnerio ir kitų tyrėjų suformuluotas mokymo mašinų bei programavimo principus XX a. viduryje. Nors Pressey mašina buvo santykinai paprasta ir orientuota daugiausia į sprestinio tipo užduotis, jos esmė — automatizuota užduočių pateikimas, momentinis grįžtamasis ryšys ir reikalavimas teisingai atsakyti — išliko kertinė daugelio vėlesnių technologijų dalis.
Šiandien Pressey laikomas vienu iš ankstyvųjų švietimo technologijų pionierių: jo idėjos matomos šiuolaikinėse adaptacinėse mokymo sistemose, kompiuterizuotoje testavimo praktikoje ir formuojamojo vertinimo (formative assessment) priemonėse.
Pripažinimas
1964 m. Pressey tapo pirmuoju E. L. Thorndike'o apdovanojimo už pasiekimus švietimo technologijų srityje laureatu. Tai prestižinis Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimas, pripažįstantis reikšmingą indėlį į edukacinių metodų ir technologijų plėtrą.
Trumpa santrauka
- Inovacija: anksčiausia žinoma mokymo mašina, skirta testavimui ir savarankiškam mokymuisi.
- Teorija: kognityvinis požiūris, kuriame pabrėžiama prasmė, ketinimas ir tikslai mokymesi.
- Paveldas: įtaka vėlesnėms programavimo instrukcijoms, švietimo technologijoms ir formuojamajam vertinimui.
Pressey darbai primena, kad technologija švietime turi būti derinama su aiškia teorija apie tai, kaip žmonės išmoksta — ne tik kaip įrankis testavimui, bet ir kaip priemonė realiam mokymuisi skatinti.