Kraujo grupė arba kraujo grupė yra medicininis terminas. Jis apibūdina žmogaus kraujo grupę. Tai kraujo klasifikacija, pagrįsta paveldimų antigeninių medžiagų buvimu arba nebuvimu raudonųjų kraujo kūnelių (RKK) paviršiuje.
Pagal kraujo grupes galima nuspėti, ar įvyks sunki reakcija perpilant kraują. Ši reakcija vadinama "hemolizine reakcija". Ji gali sunaikinti raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti inkstų nepakankamumą. Tikėtina, kad gali ištikti šokas, ir gali ištikti mirtis.
Perpilant kraują arba persodinant organus labai svarbu žinoti donoro (kuris duoda kraujo) ir recipiento (kuriam reikia kraujo) kraujo grupes.
Yra keletas žmogaus kraujo grupių sistemų. Iš jų svarbiausios yra ABO kraujo grupių sistema ir rezus kraujo grupių sistema. Šioje sistemoje nustatomas A, B ir RhD antigenų buvimas arba nebuvimas.
Kas yra ABO kraujo grupių sistema?
ABO sistema skirsto kraują į keturias pagrindines grupes pagal A ir B antigenų buvimą raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje ir atitinkamų antikūnų (serume) buvimą:
- Grupė A: ant RKK yra A antigenas; kraujo serume yra anti‑B antikūnai.
- Grupė B: ant RKK yra B antigenas; kraujo serume yra anti‑A antikūnai.
- Grupė AB: ant RKK yra tiek A, tiek B antigenai; serume nėra anti‑A arba anti‑B antikūnų. AB dažnai vadinama universalus recipiento tipu kraujo perpylimui (priima A, B, AB ir O).
- Grupė O: ant RKK nėra A ar B antigenų; serume yra ir anti‑A, ir anti‑B antikūnai. O dažnai vadinama universalus donoras raudonųjų kraujo kūneliams (gali duoti A, B, AB ir O), tačiau tai nėra absoliuti taisyklė.
Kas yra RhD (rezus) sistema?
Rh sistema, dažniausiai tiriamas RhD antigenas, nurodo, ar raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje yra RhD antigenas:
- RhD teigiamas (Rh+): turi RhD antigeną.
- RhD neigiamas (Rh−): neturi RhD antigeno ir gali išsivystyti anti‑RhD antikūnai, jeigu žmogus bus ekspozicijoje RhD+ kraujui.
Kraujas dažnai žymimas kombinacija, pvz., A RhD+, O RhD−, AB RhD+ ir pan.
Kraujo suderinamumas ir perpilimų svarba
Perpiliant kraują, neatitikimai tarp donoro ir recipiento antigenų bei antikūnų gali lemti hemolizinę reakciją — imuninį atsaką, kuriame sunaikinami transfuzuoti RKK. Dėl to būtina atlikti:
- kraujo grupių tipizavimą (ABO ir RhD);
- antikūnų ekraną ir identifikavimą (įvertinti, ar pacientas turi neįprastų antikūnų prieš transfuziją);
- kryžminį suderinamumo (crossmatch) tyrimą tarp donoro ir recipiento kraujo.
Paprastos suderinamumo gairės
- Raudonųjų kraujo kūneliams: O− dažnai laikomas „universalus donoru“; AB+ — „universalus recipiento“ tipas. Tačiau praktikoje būtina atsižvelgti ir į Rh bei kitus antikūnus.
- Plazmai perpylimas: AB plazma yra universali plazmos donora (neturi anti‑A ir anti‑B), o O plazma turi anti‑A ir anti‑B, todėl plazmos naudojimas skiriasi nuo RKK perpylimo.
Hemolizinė reakcija ir kitos komplikacijos
Priėmus nesuderinamą kraują, imuninė sistema gali greitai sunaikinti transfuzuotus RKK. Tai sukelia:
- karščiavimą, drebulį, nugaros arba juosmens skausmą;
- hemoglobinuriją (hemoglobinas šlapime);
- inkstų funkcijos sutrikimą ar nepakankamumą;
- kraujavimo sutrikimus, šoką, retai — mirtį.
Yra ir lėtesnių immūninių reakcijų bei kitų transfuzinių komplikacijų: alerginės reakcijos, TRALI (transfusion‑related acute lung injury), infekcijų perdavimo rizika (labai sumažinta šiuolaikinėmis atrankos priemonėmis) ir kt.
Rh konflikto reikšmė nėštumo metu
Jeigu RhD‑moteris yra RhD− ir jos vaisius RhD+, gali susidaryti anti‑RhD antikūnai motinos organizme po pirmojo nėštumo ar po ekspozicijos RhD+ kraujui (pavyzdžiui, per traumas, persileidimą ar transfuziją). Šie antikūnai kitų nėštumų metu gali pereiti per placentą ir pažeisti vaisiaus RKK, sukeldami hemolizinę ligą naujagimiui. Siekiant to išvengti, naudojamas profilaktinis anti‑D (Rho(D) immunoglobulinas) gydymas nėštumo metu ir po gimdymo, kai reikia.
Tyrimai ir saugumas prieš perpildymą
- Kraujo tipizavimas (ABO ir RhD) ir autologinis/alloantikorų tyrimas.
- Antikūnų ekranas: nustato netipinius antikūnus, kurie galėtų sukelti problemas.
- Kryžminis tyrimas (crossmatch): tiesioginis suderinamumo patikrinimas prieš perpylimą.
- Specialios priemonės: leukoredukcija, irradiacija ar specialus filtravimas taikomas tam tikriems pacientams (imunosupresuoti, naujagimiai ir kt.).
Kraujas kaip komponentas ir papildoma informacija
Kraujo perpylimai dažnai atliekami ne viso kraujo, o atskirų komponentų pavidalu:
- raumenys raudonieji kraujo kūneliai (RKK) — anemijų gydymui;
- plazma — koaguliacijos sutrikimų gydymui;
- trombocitinė masė — kraujavimams ar trombocitopenijai;
- krešėjimo faktorių koncentratai ir kt.
Kraujo grupių paplitimas ir donorystė
Kraujo grupių pasiskirstymas skiriasi pagal populiacijas ir etnines grupes. Svarbu raginimas: kraujo donorystė yra gyvybės gelbėjimo veiksmas — ypač reikalingi yra O ir RhD− donorai bei tam tikri retų antigenų turintys kraujo tipai. Kraujo bankai reguliariai kviečia donorų, o prieš donorystę atliekami tyrimai, kad būtų užtikrintas saugumas ir donorui, ir recipiento.
Praktiniai patarimai pacientams ir donorams
- Visada informuokite gydytoją apie ankstesnes transfuzijas, nėštumus ar alergines reakcijas.
- Jei jums planuojamas operacinis gydymas ar procedūra, turėkite savo kraujo grupės kortelę ar pažymą.
- Jei planuojate tapti donoriumi, prieš tai pasitarkite su skyriaus personalu ir laikykitės donorystės reikalavimų.
- Nėščiosios turėtų žinoti savo Rh statusą ir, jei reikia, gauti profilaktinį gydymą.
Apibendrinant: kraujo grupių žinojimas (ABO ir RhD) yra esminis saugios medicinos praktikos elementas — ypač atliekant perpilant kraują ar persodinant organus. Tinkamas tipizavimas, antikūnų tyrimai ir kryžminis suderinamumas ženkliai sumažina riziką ir užtikrina pacientų saugumą.
