Tetraciklinas — plataus spektro antibiotikas: apibrėžimas, istorija, naudojimas

Tetraciklinas yra 1945 m. atrastas kaip natūralus produktas. Tai plataus veikimo spektro antibiotikas, nes jis veikia įvairias bakterijas.

Tetraciklinai pirmą kartą buvo paskirti 1948 m. Jį natūraliai gamina Streptomyces genties aktinobakterijos. Tai baltymų sintezės inhibitorius.

1950 m. Harvardo universiteto profesorius Robertas Burnsas Woodwardas nustatė giminingo oksitetraciklino (terramicino) cheminę struktūrą. Jo gamybos patentinė apsauga taip pat pirmą kartą buvo išduota 1950 m.

Tetraciklinas yra antibiotikas, vartojamas įvairioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Jis paprastai vartojamas spuogams ir rožinei gydyti. Istoriškai jis buvo svarbus mažinant mirčių nuo choleros skaičių. Jis įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtiniausių vaistų sąrašą.

Veikimo mechanizmas

Tetraciklinai slopina bakterijų baltymų sintezę prisijungdami prie 30S ribosomos subvieneto ir užkertant kelią aminoacil-tRNR prisijungimui. Dėl to bakterijų augimas sulėtėja arba sustoja — dažniausiai tetraciklinai veikia bakteriostatiškai. Jie turi platų veikimo spektrą: veiksmingi prieš daugelį gramteigiamųjų ir gramneigiamųjų bakterijų bei prieš tam tikrus „neįprastus“ sukėlėjus, pvz., Chlamydia, Mycoplasma ir riketsijas.

Dažniausios indikacijos

  • Spuogai (acne) ir rožinė — tetraciklinai dažnai naudojami dėl jų priešuždegiminio poveikio.
  • Kvėpavimo takų infekcijos, ypač jei įtariami „neįprasti“ sukėlėjai (pvz., Mycoplasma pneumoniae).
  • Lytiškai plintančios infekcijos, pvz., Chlamydia trachomatis.
  • Tikų pernešamos ligos ir riketsialinės infekcijos (pvz., riketsiozės), kur tetraciklinai, ypač doksiciklinas, yra gydymo pasirinkimas.
  • Kai kurioms odos ir minkštųjų audinių infekcijoms bei kai kuriems kompleksiniams atvejams kaip kombinacinis gydymas.

Farmakologinės formos ir pavyzdžiai

„Tetraciklinai“ yra grupė, kuriai priklauso natūralūs ir pusiau sintetiniai dariniai: tetraciklinas (pirmasis), oksitetraciklinas, chlortetraciklinas, taip pat plačiai vartojami pusiau sintetinių atstovų doksiciklinas ir minociklinas. Doksiciklinas dažnai pasirenkamas dėl geresnio absorbcijos profilio ir ilgesnio pusperiodžio, o minociklinas – dėl geresnės audinių penetracijos kai kuriems odos susirgimams.

Dozavimas ir vartojimo ypatumai

Dozavimas priklauso nuo konkretaus preparato, indikacijos ir paciento būklės. Doksiciklinas dažnai skiriamas 100 mg du kartus per parą arba 100 mg kasdien (priklausomai nuo ligos), tačiau tikslią dozę ir gydymo trukmę turi nustatyti gydytojas. Tetraciklinų absorbciją slopina maistas, ypač produktai, turintys kalcio, geležies, magnio ar aliuminio (pvz., pieno produktai, geležies papildai, antacidai) — juos vartoti kartu nerekomenduojama.

Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos

  • Dažniausios reakcijos: virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), pilvo skausmas.
  • Dantų ir kaulelių vystymosi sutrikimai: tetraciklinai kaupiasi dantų emalyje ir gali sukelti nuolatinį dantų spalvos pokytį, todėl jų vartojimas kontraindikuotinas nėštumo metu ir vaikams iki maždaug 8 metų amžiaus.
  • Fotosensibilizacija: padidėjęs jautrumas saulei — reikia vengti tiesioginės saulės ir naudoti apsaugą.
  • Hepatotoksiškumas ir kepenų funkcijos pažeidimas (retai), ypač didelėmis dozėmis arba sergant kepenų liga.
  • Inkstų funkcijos sutrikimai: kai kurie tetraciklinai gali kauptis esant inkstų nepakankamumui — reikia koreguoti dozę arba vengti.
  • Retas, bet rimtas: idiopatinė intrakranijinė hipertenzija (pseudotumor cerebri) — atsargiai, ypač derinant su kitais medikamentais, galinčiais didinti intrakranijinį spaudimą.

Atsparumas

Bakterijų atsparumas tetraciklinams dažniausiai atsiranda dėl:

  • aktyvaus išvežimo iš ląstelės per efflux pump sistemas,
  • ribosominės apsaugos baltymų, kurie blokuoja tetraciklinų prisijungimą,
  • fermentinės inaktyvacijos (rečiau).

Atsparumo paplitimas paveikia klinikinius pasirinkimus—dažnai renkama alternatyva arba atliekamas jautrumo tyrimas. Atsparumo prevencijai svarbi antibiotikų vartojimo priežiūra ir atsakinga skyrimo praktika.

Saugumo rekomendacijos

  • Nenaudokite tetraciklinų nėštumo metu ir vaikams iki ~8 metų dėl odontologinių ir skeletinių pasekmių.
  • Venkite vartoti kartu su pieno produktais, geležies ar kalcio preparatais bei antacidais, nes tai mažina absorbciją.
  • Praneškite gydytojui apie kepenų ar inkstų ligas, bei apie vartojamus vaistus (pvz., izotretinoiną), nes gali padidėti šalutinių poveikių rizika.
  • Laikykitės paskirtos dozės ir gydymo trukmės — nutraukimas anksčiau laiko gali skatinti atsparumo išsivystymą.

Farmakokinetika ir sąveikos

Tetraciklinai skiriasi pagal absorbciją, pusperiodį ir eliminaciją. Doksiciklinas turi geresnę absorbciją ir ilgesnį pusperiodį nei klasikinis tetraciklinas, todėl vartojimo režimas paprastai yra patogesnis. Svarbios sąveikos: sumažėjęs absorbcijos kiekis su metalais (Ca, Fe, Mg, Al), sąveika su antikoaguliantais ir kai kuriais antiaritminiais vaistais — apie galimas sąveikas visada informuokite gydytoją arba vaistininką.

Klininės pastabos

Tetraciklinai išlieka svarbūs daugeliui indikacijų, ypač kai reikia plataus spektro ar kai įtariami specifiniai mikroorganizmai (pvz., riketsijos ar chlamidijos). Tačiau dėl atsparumo problemos ir specifinių kontraindikacijų jų skyrimas turi būti gerai įvertintas. Visada laikykitės gydytojo nurodymų ir perskaitykite vaisto informacinį lapelį.

Santrauka: tetraciklinai — senoji, bet dar plačiai naudojama antibiotikų grupė, turinti platų veikimo spektrą ir svarbių klinikinių indikacijų. Jie veikia slopindami baltymų sintezę, tačiau turi specifinių saugumo apribojimų (nėštumas, vaikystė), sąveikų ir atsparumo problemų, todėl vartojami atsakingai ir gydytojo priežiūroje.

Tetraciklino struktūraZoom
Tetraciklino struktūra

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra tetraciklinas?


A: Tetraciklinas - tai antibiotikų grupė, atrasta 1945 m. kaip natūralūs produktai.

K: Kaip veikia tetraciklinas?


A: Tetraciklinas yra baltymų sintezės inhibitorius ir veikia įvairias bakterijas.

K: Kada pirmą kartą buvo paskirtas tetraciklinas?


A: Tetraciklinai pirmą kartą buvo paskirti 1948 m.

K: Kas atrado oksitetraciklino cheminę struktūrą?


A: Harvardo universiteto profesorius Robertas Burnsas Woodwardas 1950 m. nustatė giminingo oksitetraciklino cheminę struktūrą.

K: Kam dažniausiai vartojamas tetraciklinas?


A: Tetraciklinas dažniausiai vartojamas spuogams ir rožinei gydyti.

K: Kiek istoriškai tetraciklinas buvo svarbus mažinant mirčių nuo choleros skaičių?


A: Istoriškai tetraciklinas buvo svarbus mažinant mirčių nuo choleros skaičių.

K: Ar tetraciklinas yra įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtiniausių vaistų sąrašą?


A: Taip, tetraciklinas yra įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtiniausių vaistų sąrašą.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3