Hipertrofija: organų ir audinių padidėjimas dėl ląstelių augimo

Sužinokite, kas yra hipertrofija — organų ir audinių padidėjimas dėl ląstelių augimo: mechanizmai, skirtumai nuo hiperplazijos ir poveikis sveikatai.

Autorius: Leandro Alegsa

Hipertrofija biologijoje reiškia organo ar audinio padidėjimą, kuris įvyksta dėl atskirų ląstelių tūrio padidėjimo, o ne dėl jų skaičiaus didėjimo. Paprasta formuluotė: organas padidėja, nes jo ląstelės išsiplečia. Priešingas procesas — kai organas didėja dėl ląstelių skaičiaus augimo — vadinamas hiperplazija (žr. žemiau).

Kaip vyksta ląstelių hipertrofija

Hipertrofijai būdingi biologiniai pokyčiai ląstelėje, kurių rezultatas — padidėjęs citoplazmos tūris, daugiau baltymų ir organelių. Mechanizmai apima:

  • padidėjusią baltymų sintezę ir sumažėjusią jų skaidymą;
  • keletą signalinių kelių aktyvaciją (pvz., IGF-1 / mTOR kelią raumenų ląstelėse);
  • padidėjusį energijos tiekimą ir mitochondrijų prisitaikymą;
  • ląstelių sinergiją — kai tam tikros ląstelės (pvz., raumenų) dalijasi arba susijungia, formuodamos didesnes struktūras.

Tipai ir pavyzdžiai

Hipertrofija gali būti fiziologinė (normalus prisitaikymas) arba patologinė (ligos metu). Keletas dažnų pavyzdžių:

  • Fiziologinė hipertrofija: skeleto raumenų padidėjimas reaguojant į jėgos treniruotes arba kultūrizmą. Tokiu atveju miocitai turi didesnį baltymų kiekį ir didesnį galingumą.
  • Kompenusinė hipertrofija: kai vienas organas padidėja kompensuodamas prarastą funkciją kitur — pvz., likusiam inkstui padidėjus po kito pašalinimo.
  • Patologinė hipertrofija: širdies raumens (miokardo) išsiplėtimas dėl ilgalaikio padidėjusio kraujospūdžio ar vožtuvų ligų — toks padidėjimas dažnai sutrikdo organo funkciją.
  • Adipocitų hipertrofija: kai adipocitai (riebalų ląstelės) didėja, išsiplėsdamos ir prisipildydamos daugiau lipidų, tai yra svarbus nutukimo komponentas.
  • Miocitų pokyčiai: dalis raumenų ląstelių — miocitai — gali iš dalies susijungti arba adaptuotis, formuodami didesnes funkcinės galios ląsteles (pvz., į miotubas).

Hipertrofija ir hiperplazija — skirtumai ir sąveika

Dažnai audinio ar organo padidėjimas yra derinys: vienos ląstelės padidėja (hipertrofija), kitos dauginasi (hiperplazija). Pvz., Hormonų sukeltas gimdos ląstelių dauginimasis ir didėjimas nėštumo metu apima tiek ląstelių skaičiaus augimą, tiek jų hipertrofiją. Kartais navikuose pastebimi ir padidėjęs ląstelių skaičius, ir kai kurių neįprastai didelių ląstelių atsiradimas.

Diagnostika ir reikšmė klinikoje

Hipertrofiją nustatyti galima įvairiais metodais, priklausomai nuo organo:

  • vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) — parodo organo dydį ir struktūrą;
  • funkciniai testai — vertina organo veiklą (pvz., širdies echoskopija, plaučių funkcijos testai);
  • histologinis tyrimas (biopsija) — leidžia pamatyti ląstelių dydžio pokyčius ir atskirti hipertrofiją nuo hiperplazijos ar kitų patologijų.

Klinikinė reikšmė priklauso nuo priežasties: fiziologinė hipertrofija gali būti pageidautina (stipresni raumenys), o patologinė — žymiai bloginti funkciją (pvz., širdies nepakankamumas).

Gydymas ir prevencija

Gydymo tikslas — pašalinti arba sumažinti priežastį ir, jei įmanoma, atstatyti normalią organo struktūrą bei funkciją. Pavyzdžiai:

  • hipertrofinei širdies būklei — kraujospūdžio kontrolė, vaistai, kartais chirurgija (pvz., vožtuvų korekcija);
  • raumenų hipertrofijai — treniruočių režimo ir mitybos korekcijos (kai pageidaujama) arba poilsis ir fizioterapija (jei hipertrofija sukelia skausmą ar diskomfortą);
  • adipocitų hipertrofijai — gyvenimo būdo keitimas, mitybos korekcijos, fizinis aktyvumas ir medicininės intervencijos nutukimo atvejais.

Ar hipertrofija yra grįžtama?

Dažnu atveju hipertrofija yra grįžtama: sumažėjus dirgikliui (pvz., nutraukus intensyvias treniruotes arba sumažinus kraujospūdį), ląstelės dalinasi ar mažina savo dydį ir audinys grįžta prie normalaus tūrio. Tačiau ilgalaikė patologinė hipertrofija gali sukelti nuolatinius struktūrinius pokyčius ir funkcijos praradimą, kurių visiškai atstatyti gali nebepavykti.

Apibendrinant: hipertrofija — tai organo ar audinio padidėjimas dėl ląstelių didėjimo. Ji gali būti adaptacinė ir naudinga arba patologinė ir pavojinga, priklausomai nuo priežasčių ir trukmės. Organai ar audiniai gali padidėti dėl juos sudarančių ląstelių išsiplėtimo, o kartais hipertrofija vyksta kartu su hiperplazija — kai didėja skaičius ląstelių.

Žmogaus krūties hipertrofija, 1848/49 m. paveikslasZoom
Žmogaus krūties hipertrofija, 1848/49 m. paveikslas

Normalios ląstelės (A), hipertrofija (B), hiperplazija (C) ir derinys (D).Zoom
Normalios ląstelės (A), hipertrofija (B), hiperplazija (C) ir derinys (D).

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra hipertrofija biologijoje?


A: Hipertrofija - tai organo dydžio padidėjimas, viršijantis normalų augimą, kurį sukelia padidėjusios ląstelės.

K: Kas yra hiperplazija?


A: Hiperplazija - tai būklė, kai organas yra didesnis, nes jame yra daugiau ląstelių.

K: Kaip adipocitai padidėja?


A: Adipocitai didėja plėsdamiesi į išorę ir prisipildydami daugiau lipidų.

K: Kaip didėja miocitai?


A: Miocitai gali susijungti su kitais miocitais ir sudaryti didžiules miotubines ląsteles.

K: Kuo skiriasi hipertrofija nuo hiperplazijos?


A: Hipertrofija reiškia organo dydžio padidėjimą dėl jį sudarančių ląstelių išsiplėtimo, o hiperplazija - ląstelių skaičiaus padidėjimą.

K: Ar hipertrofija ir hiperplazija gali pasireikšti kartu?


A: Taip, hipertrofija ir hiperplazija gali pasireikšti kartu.

K: Koks yra hipertrofijos ir hiperplazijos kartu pasireiškimo pavyzdys?


Atsakymas: Hormonų sukeltas gimdos ląstelių dauginimasis ir didėjimas nėštumo metu yra kartu vykstančios hipertrofijos ir hiperplazijos pavyzdys.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3