Acefalginė (tylioji) migrena: simptomai, priežastys, eiga

Acefalginė (tylioji) migrena: sužinokite simptomus, priežastis ir ligos eigą — aura, neurologiniai požymiai, diagnostika, gydymas ir prevencija.

Acefalginė migrena (dar vadinama "tyliąja migrena") – tai migrena be galvos skausmo. Acefalginė migrena lotyniškai reiškia "be galvos skausmo". Dauguma migrenos rūšių prasideda iki 30-ies metų amžiaus, tačiau acefalginė migrena paprastai prasideda vėliau (dažniau po 40-ies metų) ir gali tapti dažnesnė su amžiumi. Skirtingai nuo daugelio kitų migrenos formų, acefalginė migrena dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.

Kai kuriems žmonėms acefalginė migrena gali sukelti neurologinių sutrikimų, t. y. kai smegenų dalys neveikia tinkamai ir atsiranda įvairių laikinų pojūčių, pavyzdžiui, mirksinčių šviesų matymas arba aklosios dėmės, kuriose nematoma. Tokie neurologiniai sutrikimai vadinami aura.

Simptomai

• Vizualinė aura: mirgantys šviesos blyksniai, zigzaginės linijos, dalinis ar visiškas regos lauko praradimas (aklosios dėmės).
• Sensorinė aura: dilgčiojimas, parestezijos (tirpimas) vienoje kūno pusėje arba rankoje/veide.
• Motoriniai sutrikimai: laikinai sumažėjusi raumenų jėga ar koordinacija (rečiau).
• Kalbos sutrikimai: sunkumas rasti žodžius arba suprasti kalbą (afazija) epizodo metu.
• Vertigo arba pusiausvyros sutrikimai.
• Dažnai nėra stipraus galvos skausmo; jeigu galvos skausmas atsiranda, jis nebūtinai būna tipiškas migreninis.
• Aura paprastai trunka nuo kelių minučių iki valandos; simptomai dažniausiai praeina visiškai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

• Tiksli priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka smegenų elektrinio aktyvumo ir kraujagyslių funkcijos pokyčiai, sukeliantys laikiną smegenų funkcijos sutrikimą.
• Genetinė polinkis: migrena dažnai paveldima, todėl šeimos anamnezė gali didinti riziką.
• Galimi provokatoriai: stresas, miego trūkumas, tam tikri maisto produktai, alkoholio vartojimas, hormoniniai pokyčiai (nors acefalginė forma yra mažiau susijusi su hormonais nei tipinė migrena), ryškus apšvietimas arba sensorinė perteklius.
• Didėjančio amžiaus ryšys: acefalginė forma dažnesnė viduriniame amžiuje ir vyresniems žmonėms.

Eiga

Aura paprastai prasideda staiga ir palaipsniui intensyvėja per kelias minutes, dažniausiai trunka 5–60 minučių, kartais ilgiau. Po aura simptomų gali sekti arba ne sekti galvos skausmas. Daugeliui pacientų simptomai visiškai praeina be ilgalaikės žalos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aura yra ilgesnė arba pasikartojanti, todėl būtina išsitirti dėl kitų rimtesnių priežasčių.

Diferencinė diagnostika (ką svarbu atmesti)

• Transitinių išeminės atakos (TIA) ir insultas — aura be galvos skausmo gali imituoti smegenų išemiją; ypač svarbu ištirti, jei simptomai yra ūmūs, vienpusiai arba trunka ilgiau nei valandą.
• Smegenų augliai ar uždegimai (meningitas, encefalitas) — jei simptomams lydi karščiavimas, nuolatinis silpnumas ar neurologiniai deficitas.
• Epilepsija (savinės traukuliai ar fokalinės priepuoliai) — kai kurie regos ar jutiminiai simptomai gali priminti epilepsiją.
• Akių ligos ar tinklainės būklės (pvz., tinklainės atšoka, amaurozė) — jeigu dominavo tik regos simptomai.

Diagnozė

Diagnozę nustato gydytojas, dažniausiai neurologas, remdamasis ligos istorija ir simptomų aprašymu. Svarbu tiksliai apibūdinti:

• kaip prasidėjo simptomai, kiek truko ir kaip keitėsi;
• ar būdavo panašių epizodų anksčiau;
• šeimos anamnezę dėl migrenos;
• kartu pasireiškiančius požymius (pvz., galvos skausmą, pykinimą, silpnumą).

Jeigu kyla įtarimas dėl kitų rimtų priežasčių (pvz., insulto), atliekami papildomi tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kartais kraujo tyrimai ar angiografija.

Gydymas

Nors acefalginėje migrenoje nėra tipiško galvos skausmo, gydymo tikslas — sutrumpinti aura trukmę, sumažinti recidyvų dažnį ir atmesti bei gydyti kitas priežastis. Gydymo planas įprastai pritaikomas individualiai ir gali apimti:

• Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus miegas, streso valdymas, tinkama mityba, hidracija ir vengimas žinomų provokatorių.
• Profilaktinė (prevencinė) terapija: gydymas skiriamas, jei aura pasikartoja dažnai arba labai trikdo kasdienį gyvenimą. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, antiepilepsiniai vaistai (pvz., topiramatas), antidepresantai (tricikliai arba SNRIs) arba naujesnės profilaktikos priemonės, tokios kaip CGRP inhibitorių grupės vaistai — sprendimas priimamas atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir kontraindikacijas.
• Ūminis gydymas: kadangi nėra intensyvaus skausmo, standartiniai vaistai nuo migrenos (pvz., triptanai) nėra visada reikalingi; tačiau neurologas gali pasiūlyti pagal simptomus pritaikytus sprendimus. Kai kuriems pacientams padeda magnio papildai arba vaistai, skirti sumažinti neurologinius simptomus.
• Reabilitacija ir simptomų palengvinimas: jei aura sukelia trumpalaikį kalbos ar koordinacijos sutrikimą, gali būti rekomenduojama kognityvinė reabilitacija arba laikinas poilsis bei stebėjimas.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją

• jei neurologiniai simptomai pasireiškė pirmą kartą vyresniame nei 50 m. amžiuje;
• jei simptomai prasidėjo ūmiai ir stipriai arba nepraeina per valandas;
• jei prie simptomų prisijungė veido ar kūno silpnumas, balso sutrikimai, sąmonės netekimas ar stiprus galvos skausmas;
• jei yra žinoma insulto arba TIA rizika (pvz., aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkantis pacientas).

Skubiai kreipkitės į greitosios medicinos pagalbos tarnybą, jeigu kyla įtarimas dėl insulto arba jeigu neurologiniai simptomai staiga pablogėja.

Prevencija ir kasdienė priežiūra

• vedant simptomų dienoraštį lengviau surasti provokatorius ir laiku koreguoti elgesį;
• reguliarus miegas ir mityba, fizinis aktyvumas bei streso valdymas gali sumažinti epizodų dažnį;
• jeigu gydytojas skiria prevencinę medikamentinę terapiją, svarbu vartoti ją pagal nurodymus ir reguliariai aptarti rezultatus su specialistu.

Prognozė

Daugeliui žmonių acefalginė migrena yra laikina ir nepaliekanti ilgalaikių pažeidimų. Epizodai dažniausiai praeina savaime. Tačiau dėl simptomų panašumo su TIA ar insultu svarbu išsitirti ir užtikrinti, kad nėra rimtesnės priežasties. Dėl pasikartojančių epizodų gali būti reikalinga ilgalaikė prevencinė strategija.

Jeigu manote, kad patiriate acefalginės migrenos epizodų arba jūsų neurologiniai simptomai pasikeitė, kreipkitės į gydytoją ar neurologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra acefalginė migrena?

K: Kada paprastai prasideda acefalginė migrena?

K: Ar acefalginė migrena dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje?

K: Ar acefalginė migrena dažniau pasireiškia vyrams, ar moterims?

K: Kas yra neurologinė disfunkcija?

K: Kas yra aura?

K: Ar kai kuriems žmonėms acefalginė migrena gali sukelti aurą?

Paieška pagal raidę