Menstruacinė migrena: apibrėžimas, simptomai ir gydymas
Menstruacinė migrena: sužinokite priežastis, būdingus simptomus, diferenciaciją nuo kitų migrenų ir efektyvias gydymo bei prevencijos strategijas.
Menstruacinė migrena (kartais vadinama katamenialine migrena) – tai terminas, apimantis tiek tikrąją menstruacinę migreną (kai priepuoliai pasireiškia tik menstruacijų metu), tiek su menstruacijomis susijusią migreną (kai priepuolių būna per visą ciklą, bet jie paaštrėja perimenstruaciniu laikotarpiu). Maždaug 7–14 % moterų migrena pasireiškia tik menstruacijų metu (tai ir yra tikroji menstruacinė migrena), o daugiau nei pusei moterų, turinčių migreninius galvos skausmus, priepuoliai sustiprėja susijusiais su menstruacijomis laikotarpiais.
Epidemiologija ir kodavimas
Apie 40 % moterų ir 20 % vyrų kada nors gyvenime patiria migrena; dauguma pirmą kartą suserga iki 35 metų. Kadangi menstruacinė migrena sunkiau gydoma nei migrena, ji pripažinta atskira būkle: 2008 m. menstruacinei migrenai buvo suteikti atskiri ICD-9 kodai (346.4–346.43), atskiriantys ją nuo kitų migrenos tipų. Dėl gydymo skirtumų menstruacinė migrena dažnai laikoma atskiru medicininiu sutrikimu.
Kaip ją atpažinti — simptomai ir eiga
- Priepuoliai dažniausiai prasideda per dienas prieš menstruacijas arba jų metu (dažnai 2 dienos prieš ir 3 dienos po ciklo pradžios).
- Menstruacinės migrenos priepuoliai paprastai trunka ilgiau ir būna sunkesni nei netaisyklingų ciklų metu patiriami priepuoliai.
- Dažniausiai tai yra migrena be auros, tačiau pavieniais atvejais gali pasireikšti ir aura (2008–2012 m. buvo aprašyti tokie atvejai).
- Simptomai: intensyvus, pulsuojantis arba spaudžiantis galvos skausmas, dažnai vienos galvos pusės; pykinimas, vėmimas; jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija).
- Aura gali apimti regos sutrikimus, tirpimą arba jutimo sutrikimus (lytėjimą), motorinius sutrikimus ir kalbos sutrikimus (kalbą).
Priežastys ir ligos mechanizmai
Svarbiausias menstruacinės migrenos mechanizmas yra hormonų (ypač estrogenų) svyravimai: estrogenų lygio kritimas prieš menstruacijas gali skatinti migrenos priepuolius. Taip pat svarbūs yra nervų ir kraujagyslių pokyčiai smegenyse, uždegiminiai mediatoriai ir genetiniai veiksniai. Kiti priepuolius provokuojantys faktoriai (stresas, miego trūkumas, alkoholio vartojimas, tam tikri maisto produktai) gali papildomai didinti priepuolių dažnį arba intensyvumą.
Diagnozė
Diagnozė remiasi ligos istorija ir simptomų sąsaja su menstruacijų metu. Gydytojui svarbu išsiaiškinti, kada tiksliai prasideda skausmai, kaip dažnai pasikartoja, ar yra aura, kokie vartojami vaistai ir ar yra kitų rizikos veiksnių. Kartais rekomenduojama vesti skausmų ir menstruacijų dienoraštį (2–3 ciklus), kad būtų aiškiai dokumentuota sąsaja.
Gydymas
Gydymas skirstomas į trumpalaikį (įvykio metu) ir profilaktinį (nuolatinį arba perimenstruacinį). Gydymas turi būti pritaikytas individualiai.
Trumpalaikis (pagalbinis) gydymas
- Analgetikai ir NVNU: ibuprofenas, naproksenas — gali padėti, ypač jei pradedami anksti. Kai kurie pacientai naudoja NVNU profilaktiškai prieš menstruacijas.
- Triptanai: sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas, naratriptanas, frovatriptanas ir kt. Triptanai yra efektyvūs, tačiau menstruacinėms atakoms gali prireikti skirtingos dozavimo strategijos (pvz., frovatriptanas dėl ilgesnės pusinės eliminacijos gali būti naudingas perimenstruacinei profilaktikai arba skiriamas ilgesnį kursą). Triptanai turi kontraindikacijų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligos) — aptarkite su gydytoju.
- Antiemetikai (pvz., metoklopramidas) — vartojami kartu su analgetikais, jei yra pykinimas ar vėmimas.
Profilaktinis gydymas
Jei priepuoliai yra dažni, sunkūs arba nepakankamai kontroliuojami trumpalaikiais vaistais, gydytojas gali rekomenduoti:
- Perimenstruacinė profilaktika trumpu kursu: NVNU (pvz., naproksenas) arba triptanai (pvz., frovatriptanas arba naratriptanas), skiriami kelias dienas prieš menstruacijų pradžią ir po jos (paprastai 5–7 dienos).
- Nuolatinė (kasdienė) profilaktika: beta adrenoblokatoriai (pvz., propranololis), antiepileptikai (pvz., topiramatas), amitryptilinas ar kiti – jei priepuoliai yra dažni per visą ciklą ir ne tik per metus. Šis pasirinkimas priklauso nuo bendros migrenos sudėties bei šalutinių poveikių.
- Hormoninė terapija: kai kurioms moterims padeda pastovi hormonų terapija (pvz., kontinualinės arba pratęstos ciklo kontraceptinės tabletės, hormoninė IUD retai), nes jos mažina estrogeno svyravimus. Tačiau moterims, turinčioms migreną su aura, estrogenų vartojimas gali padidinti insulto riziką — tokiais atvejais rekomenduojama aptarti riziką su gydytoju.
- Perimenstruacinis estrogeno „tiltas“: trumpalaikiai estrogenų preparatai (pvz., pleistrai ar geliai) gali būti vartojami menstruacijų periodo metu, kad būtų išvengta staigaus estrogeno kritimo.
Gyvenimo būdas ir papildomos priemonės
- Reguliarus miegas, streso valdymas, tinkama mityba ir hidratacija gali sumažinti priepuolių dažnį.
- Fizinė veikla ir atsipalaidavimo technikos (pvz., tempimo pratimai, meditacija) gali padėti valdyti simptomus.
- Atsargiai su alkoholiu, kofeinu ir tam tikrais maisto produktais, kurie gali provokuoti skausmą.
- Vesti skausmų ir menstruacijų žurnalą — tai padeda planuoti gydymą ir atpažinti provokatorius.
Specialios situacijos ir atsargumo priemonės
- Moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes ar planuojančioms nėštumą, reikia aptarti gydymo galimybes su gydytoju: kai kurie hormoniniai metodai gali sumažinti arba padidinti migrenos riziką.
- Jei migrenai būdinga aura, reikalingas papildomas atsargumas skiriant estrogenus ar kombinuotus hormoninius kontraceptikus dėl padidėjusios kraujagyslių komplikacijų rizikos.
- Nėštumo ir žindymo metu gydymo pasirinkimas turi atsižvelgti į vaistų saugumą nėštumo metu; daugelis triptanų ar tam tikrų profilaktinių vaistų nėra pirmo pasirinkimo nėštumo metu.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
- priepuoliai yra nauji, labai sunkūs arba keičia įprastą pobūdį;
- tradicinis trumpalaikis gydymas nepadeda;
- migrena sutrikdo kasdienį gyvenimą, darbą ar miegą;
- priepuoliams lydi neurologiniai simptomai, kurių anksčiau nebuvo (pvz., sunkumai kalbant, stiprus silpnumas ar išlikę sensoriniai sutrikimai) — tai reikalauja skubaus ištyrimo.
Išvados
Menstruacinė migrena yra dažna ir dažnai sunkiau gydoma migrenos forma, susijusi su hormonų svyravimais. Nors trumpalaikis gydymas dažnai yra mažiau efektyvus, yra keli patikrinti terapiniai variantai — nuo NVNU ir triptanų iki trumpalaikės perimenstruacinės profilaktikos ar nuolatinės prevencijos bei hormoninių sprendimų. Gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, pacientės pageidavimus, bendrą sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas. Jei kyla abejonių arba būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją.
Simptomai
Įspėjamieji simptomai
Įspėjamieji simptomai, dar vadinami prodromo simptomais, dažnai pasireiškia prieš migrenos priepuolį.
- Miegamumas
- Nuovargis
- Depresija (liūdesys), euforija (didelis džiaugsmas) arba dirglumas
- Neramumas
- Pernelyg didelis (per stiprus) žiovulys
- Potraukis maistui, ypač saldžiam ar sūriam, arba apetito praradimas
- Padidėjęs troškulys
- Viduriavimas
- Pykinimas
- Pilvo pūtimas: organizmas sulaiko (saugo) per daug vandens
- Kaklo sustingimas
- Kalbumas (kalbėjimas per daug)
- Lengvabūdiškumas
- Gimdos skausmas ir mėšlungis
Galvos skausmo simptomai
Smarkus pulsuojantis galvos skausmas, kai skauda vieną galvos pusę (vienpusis). Kiekvieną kartą galvos skausmas keičiasi.
Tai Levlen®ED kontraceptinių tablečių lizdinė plokštelė. Šiose tabletėse yra etinilestradiolio, vienos iš trijų hormono estrogeno rūšių. Nutraukus tablečių vartojimą, moters estrogenų kiekis sumažėja; tai kai kurioms moterims gali sukelti menstruacinę migreną.
Gretutinės ligos
Dažnai dėl vieno sveikatos sutrikimo yra didesnė tikimybė, kad asmuo turės ir vieną ar daugiau kitų sveikatos ar psichikos sutrikimų. Šie kiti sutrikimai vadinami "gretutiniais sutrikimais" arba "gretutinėmis ligomis". Su migrena susiję įvairūs gretutiniai medicininiai ir psichiatriniai sutrikimai. Migrenos gydymui ir prognozei (ar liga laikui bėgant gerėja, blogėja, ar išlieka tokia pati) įtakos turi galimi gretutiniai sutrikimai ir (arba) tikimybė susirgti gretutiniais sutrikimais.
Priešmenstruacinė astma (PMA): kai astmos simptomai sustiprėja priešmenstruaciniu laikotarpiu. Ši būklė gali pasireikšti iki 40 % astma sergančių moterų. Norint nustatyti PMA diagnozę, būtina turėti išsamią menstruacinių ciklų laiko anamnezę kartu su patiriamais astmos simptomais ir didžiausiu iškvėpimo srauto greičiu (dėl PMA priešmenstruaciniu laikotarpiu PEF gali būti sumažėjęs). Diagnozei nustatyti naudinga vesti simptomų ir didžiausio iškvėpimo srauto (PEF) greičio dienoraštį.
Reino liga - tai kraujotakos sutrikimas, kai mažesnės arterijos, aprūpinančios krauju galūnes - dažniausiai rankas, bet gali būti pažeidžiami ir kojų pirštai, nosies galiukas ir ausys - susiaurėja ir sumažėja kraujotaka. Dėl to galūnės tampa nejautrios ir vėsesnės už pagrindinę kūno temperatūrą. Tai gali sukelti stresas ir šaltis.
Fibromialgija
gretutinės psichiatrinės ligos
Migrena sergančiam asmeniui yra didesnė rizika turėti vieną ar daugiau kitų medicininių ir (arba) psichikos sutrikimų; šie sutrikimai yra gretutiniai migrenai. Schemoje pavaizduoti kai kurie pagrindiniai gretutiniai susirgimai.
Prevencija
Nuo menstruacinės migrenos taikomos gydymo priemonės, kurios tam tikrais atvejais gali sumažinti jos dažnumą ir stiprumą. Toks gydymas vadinamas profilaktiniu gydymu ir taikomas perimenstruaciniu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu tarp mėnesinių.
Profilaktinį menstruacinės migrenos gydymą reikėtų išbandyti bent 3 menstruacijų ciklus, kad prieš nutraukiant gydymą būtų galima patikrinti, ar jis veiksmingas. Gali būti vartojami šie vaistai:
- NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo):
1. Naprakseno natrio druska, pvz., Aleve
- Beta adrenoblokatoriai, tokie kaip propranololis, nadololis, atenololis ir metoprololis.
- Migrenos profilaktikai dažnai vartojami tricikliai antidepresantai (TCA) ir kiti antidepresantai. Tai amitriptilinas, nortriptilinas ir doksepinas.
Estradiolio trasderminis pleistras. Estradiolis yra viena iš trijų estrogenų rūšių. Šis pleistras nešiojamas ant odos ir estradiolis į organizmą patenka per odą.
Gydymas
Ūminiam (trumpalaikiam) gydymui priskiriami vaistai, vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) (vaistai, padedantys sustabdyti uždegimą, kuris pasireiškia kūno dalių paraudimu, patinimu, skausmu, jautrumu, karščiu), triptanai, pavyzdžiui, frovatriptanas, ergotominai, kurie yra tam tikros rūšies vaistas, gaminamas iš grybelio, vadinamo ergota, ir estrogenų transderminiai pleistrai, t. y. ant odos nešiojami pleistrai su estrogenais, kurie per odą patenka į organizmą, o vėliau - į kraują.
Priežastys
Tikslios menstruacinės migrenos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau yra ryšys tarp sumažėjusio moteriško hormono estrogeno kiekio ir migrenos priepuolio atsiradimo. Estrogenų kiekis gali sumažėti po kraujavimo menstruacijų ciklo metu arba nustojus vartoti išorinius estrogenų šaltinius, pavyzdžiui, kai moteris nustoja vartoti kontraceptines tabletes arba pakaitinės hormonų terapijos hormonų tabletes.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra menstruacinė migrena?
A: Menstruacinė migrena (dar vadinama katamenialine migrena) - tai terminas, vartojamas tikrajai menstruacinei migrenai ir su menstruacijomis susijusiai migrenai apibūdinti. Tikroji menstruacinė migrena pasireiškia maždaug 7-14 % moterų, o dauguma moterų migrančių patiria didesnį migrenos priepuolių skaičių per menstruacijų ciklą, vadinamą su menstruacijomis susijusia arba menstruacijų sukelta migrena.
K: Kuo menstruacinė migrena skiriasi nuo kitų migrenos rūšių?
A: Menstruacinė migrena dabar laikoma atskiru medicininiu sutrikimu nuo kitų migrenos rūšių, nes įprastinės migrenos gydymas menstruacinės migrenos atveju neveikia taip gerai. 2008 m. menstruacinei migrenai suteikti specialūs ICD-9 kodai (346.4-346.43), kurie ją atskiria nuo kitų galvos skausmo rūšių.
Klausimas: Kaip dažnai pasitaiko su menstruacijomis susijusi migrena?
A: Su mėnesinėmis susijusi migrena pasireiškia daugiau nei 50 proc. moterų, kurioms pasireiškia migreniniai galvos skausmai.
K: Ar yra kokių nors skirtumų tarp įprastos ir menstruacinės migrenos priepuolių?
A: Menstruacinės migrenos priepuoliai paprastai trunka ilgiau nei įprastos migrenos priepuoliai, todėl trumpalaikis gydymas jų atveju neveikia taip gerai, kaip kitų rūšių migrenos atveju. Paprastai jie būna be auros, tačiau 2012 m. buvo užregistruotas menstruacinės migrenos su aura atvejis, taigi jie gali pasireikšti ir su aura. Aura veikia tam tikras smegenų dalis, pavyzdžiui, regėjimą ir motorinę kontrolę (kūno dalių judėjimą).
Klausimas: Kiek žmonių kada nors gyvenime suserga migrena?
Atsakymas: Migrena kada nors gyvenime suserga apie 40 proc. moterų ir 20 proc. vyrų; dauguma jų pirmą kartą suserga iki 35 metų.
K: Kas sukelia menstruacinę migreną?
A.: Tiksli mėnesinių migrenos priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ji susijusi su hormoniniais pokyčiais priešmenstruaciniu laikotarpiu, kai prieš pat ovuliaciją labai sumažėja estrogenų kiekis.
Ieškoti