Menstruacinė migrena (kartais vadinama katamenialine migrena) – tai terminas, apimantis tiek tikrąją menstruacinę migreną (kai priepuoliai pasireiškia tik menstruacijų metu), tiek su menstruacijomis susijusią migreną (kai priepuolių būna per visą ciklą, bet jie paaštrėja perimenstruaciniu laikotarpiu). Maždaug 7–14 % moterų migrena pasireiškia tik menstruacijų metu (tai ir yra tikroji menstruacinė migrena), o daugiau nei pusei moterų, turinčių migreninius galvos skausmus, priepuoliai sustiprėja susijusiais su menstruacijomis laikotarpiais.

Epidemiologija ir kodavimas

Apie 40 % moterų ir 20 % vyrų kada nors gyvenime patiria migrena; dauguma pirmą kartą suserga iki 35 metų. Kadangi menstruacinė migrena sunkiau gydoma nei migrena, ji pripažinta atskira būkle: 2008 m. menstruacinei migrenai buvo suteikti atskiri ICD-9 kodai (346.4–346.43), atskiriantys ją nuo kitų migrenos tipų. Dėl gydymo skirtumų menstruacinė migrena dažnai laikoma atskiru medicininiu sutrikimu.

Kaip ją atpažinti — simptomai ir eiga

  • Priepuoliai dažniausiai prasideda per dienas prieš menstruacijas arba jų metu (dažnai 2 dienos prieš ir 3 dienos po ciklo pradžios).
  • Menstruacinės migrenos priepuoliai paprastai trunka ilgiau ir būna sunkesni nei netaisyklingų ciklų metu patiriami priepuoliai.
  • Dažniausiai tai yra migrena be auros, tačiau pavieniais atvejais gali pasireikšti ir aura (2008–2012 m. buvo aprašyti tokie atvejai).
  • Simptomai: intensyvus, pulsuojantis arba spaudžiantis galvos skausmas, dažnai vienos galvos pusės; pykinimas, vėmimas; jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija).
  • Aura gali apimti regos sutrikimus, tirpimą arba jutimo sutrikimus (lytėjimą), motorinius sutrikimus ir kalbos sutrikimus (kalbą).

Priežastys ir ligos mechanizmai

Svarbiausias menstruacinės migrenos mechanizmas yra hormonų (ypač estrogenų) svyravimai: estrogenų lygio kritimas prieš menstruacijas gali skatinti migrenos priepuolius. Taip pat svarbūs yra nervų ir kraujagyslių pokyčiai smegenyse, uždegiminiai mediatoriai ir genetiniai veiksniai. Kiti priepuolius provokuojantys faktoriai (stresas, miego trūkumas, alkoholio vartojimas, tam tikri maisto produktai) gali papildomai didinti priepuolių dažnį arba intensyvumą.

Diagnozė

Diagnozė remiasi ligos istorija ir simptomų sąsaja su menstruacijų metu. Gydytojui svarbu išsiaiškinti, kada tiksliai prasideda skausmai, kaip dažnai pasikartoja, ar yra aura, kokie vartojami vaistai ir ar yra kitų rizikos veiksnių. Kartais rekomenduojama vesti skausmų ir menstruacijų dienoraštį (2–3 ciklus), kad būtų aiškiai dokumentuota sąsaja.

Gydymas

Gydymas skirstomas į trumpalaikį (įvykio metu) ir profilaktinį (nuolatinį arba perimenstruacinį). Gydymas turi būti pritaikytas individualiai.

Trumpalaikis (pagalbinis) gydymas

  • Analgetikai ir NVNU: ibuprofenas, naproksenas — gali padėti, ypač jei pradedami anksti. Kai kurie pacientai naudoja NVNU profilaktiškai prieš menstruacijas.
  • Triptanai: sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas, naratriptanas, frovatriptanas ir kt. Triptanai yra efektyvūs, tačiau menstruacinėms atakoms gali prireikti skirtingos dozavimo strategijos (pvz., frovatriptanas dėl ilgesnės pusinės eliminacijos gali būti naudingas perimenstruacinei profilaktikai arba skiriamas ilgesnį kursą). Triptanai turi kontraindikacijų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligos) — aptarkite su gydytoju.
  • Antiemetikai (pvz., metoklopramidas) — vartojami kartu su analgetikais, jei yra pykinimas ar vėmimas.

Profilaktinis gydymas

Jei priepuoliai yra dažni, sunkūs arba nepakankamai kontroliuojami trumpalaikiais vaistais, gydytojas gali rekomenduoti:

  • Perimenstruacinė profilaktika trumpu kursu: NVNU (pvz., naproksenas) arba triptanai (pvz., frovatriptanas arba naratriptanas), skiriami kelias dienas prieš menstruacijų pradžią ir po jos (paprastai 5–7 dienos).
  • Nuolatinė (kasdienė) profilaktika: beta adrenoblokatoriai (pvz., propranololis), antiepileptikai (pvz., topiramatas), amitryptilinas ar kiti – jei priepuoliai yra dažni per visą ciklą ir ne tik per metus. Šis pasirinkimas priklauso nuo bendros migrenos sudėties bei šalutinių poveikių.
  • Hormoninė terapija: kai kurioms moterims padeda pastovi hormonų terapija (pvz., kontinualinės arba pratęstos ciklo kontraceptinės tabletės, hormoninė IUD retai), nes jos mažina estrogeno svyravimus. Tačiau moterims, turinčioms migreną su aura, estrogenų vartojimas gali padidinti insulto riziką — tokiais atvejais rekomenduojama aptarti riziką su gydytoju.
  • Perimenstruacinis estrogeno „tiltas“: trumpalaikiai estrogenų preparatai (pvz., pleistrai ar geliai) gali būti vartojami menstruacijų periodo metu, kad būtų išvengta staigaus estrogeno kritimo.

Gyvenimo būdas ir papildomos priemonės

  • Reguliarus miegas, streso valdymas, tinkama mityba ir hidratacija gali sumažinti priepuolių dažnį.
  • Fizinė veikla ir atsipalaidavimo technikos (pvz., tempimo pratimai, meditacija) gali padėti valdyti simptomus.
  • Atsargiai su alkoholiu, kofeinu ir tam tikrais maisto produktais, kurie gali provokuoti skausmą.
  • Vesti skausmų ir menstruacijų žurnalą — tai padeda planuoti gydymą ir atpažinti provokatorius.

Specialios situacijos ir atsargumo priemonės

  • Moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes ar planuojančioms nėštumą, reikia aptarti gydymo galimybes su gydytoju: kai kurie hormoniniai metodai gali sumažinti arba padidinti migrenos riziką.
  • Jei migrenai būdinga aura, reikalingas papildomas atsargumas skiriant estrogenus ar kombinuotus hormoninius kontraceptikus dėl padidėjusios kraujagyslių komplikacijų rizikos.
  • Nėštumo ir žindymo metu gydymo pasirinkimas turi atsižvelgti į vaistų saugumą nėštumo metu; daugelis triptanų ar tam tikrų profilaktinių vaistų nėra pirmo pasirinkimo nėštumo metu.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją būtina, jei:

  • priepuoliai yra nauji, labai sunkūs arba keičia įprastą pobūdį;
  • tradicinis trumpalaikis gydymas nepadeda;
  • migrena sutrikdo kasdienį gyvenimą, darbą ar miegą;
  • priepuoliams lydi neurologiniai simptomai, kurių anksčiau nebuvo (pvz., sunkumai kalbant, stiprus silpnumas ar išlikę sensoriniai sutrikimai) — tai reikalauja skubaus ištyrimo.

Išvados

Menstruacinė migrena yra dažna ir dažnai sunkiau gydoma migrenos forma, susijusi su hormonų svyravimais. Nors trumpalaikis gydymas dažnai yra mažiau efektyvus, yra keli patikrinti terapiniai variantai — nuo NVNU ir triptanų iki trumpalaikės perimenstruacinės profilaktikos ar nuolatinės prevencijos bei hormoninių sprendimų. Gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, pacientės pageidavimus, bendrą sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas. Jei kyla abejonių arba būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją.