Meningai (smegenų dangalai): sluoksniai, funkcija ir sandara
Meningai: išsamus vadovas apie smegenų dangalus — jų tris sluoksnius, sandarą, CSF reikšmę ir apsaugos funkciją centrinėje nervų sistemoje.
Meningai - tai membranos, supančios ir saugančios galvos ir nugaros smegenis. Žinduolių smegenų dangalus sudaro trys sluoksniai: kietoji smegenų plėvė (dura mater), arachnoidinė plėvė (arachnoid mater) ir pia mater.
Erdvėje tarp arachnoidinės ir pia mater (vadinamoje subarachnoidine erdve) yra smegenų skysčio (CSF). CSF - tai specialus skystis, kuris apsemia galvos ir nugaros smegenis. Meningai ir smegenų skystis kartu saugo ir apsaugo centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis).
Sluoksniai ir jų sandara
Kietoji smegenų plėvė (dura mater) – išorinė, tvirčiausia membrana. Ji yra sudaryta iš dviejų sluoksnių: periostealinio (artimai priglunda prie kaukolės vidinės pusės) ir meningealinio (arčiau smegenų). Tarp šių sluoksnių formuojasi veniniai sinusai (pvz., sagittalis superior), kurie renka veninį kraują iš smegenų. Kietoji plėvė taip pat sudaro pertvaras, skiriančias smegenų skilčius, pvz. falx cerebri ir tentorium cerebelli.
Arachnoidinė plėvė (arachnoid mater) – plona, skaidri membrana tarp dura mater ir pia mater. Ji sudaro plėvės, kurios dengia smegenų paviršių, bei arachnoidines trabekulas, jungiančias ją su pia mater. Arachnoidinės granuliacijos (villi) leidžia CSF įeiti į veninę sistemą ir taip užtikrinti skysčio apykaitą.
Pia mater – ploniausias, labai glaudžiai prie smegenų paviršiaus priglundantis sluoksnis. Pia mater seka smegenų vingius ir įdubas, talpina smulkias kraujagysles, kurios maitina smegenų audinį, ir kartu su arachnoidine plėve sudaro perivaskulines erdves (Virchow–Robin erdves).
Funkcijos
- Mechaninė apsauga: meningai kartu su CSF apsaugo smegenis nuo smūgių ir mechaninių judesių.
- Buoyancy (svorio mažinimas): CSF sumažina efektyvų smegenų svorį, todėl mažėja spaudimas į pamatinę kraujotaką ir audinius.
- Barjera ir homeostazė: meningai reguliuoja dalį medžiagų apykaitos ir palaiko stabilias aplinkos sąlygas neuronuose.
- Kraujo apytaka: per pia mater einančios mažos kraujagyslės tiekia deguonį ir maisto medžiagas, kietoji plėvė formuoja veninius sinusus, reguliuojančius kraujo nutekėjimą.
- CSF cirkuliacija ir rezorbcija: chorioidiniai rezginiai gamina CSF, kuris cirkuliuoja skilvelių, subarachnoidinės erdvės cisternų keliu ir rezorbuojasi per arachnoidines granuliacijas į veninę sistemą.
Klininė reikšmė
- Meningitas: meningų uždegimas (gali būti virusinis, bakterinis ar grybinis). Pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, kaklo sustingimu, pykinimu ir neurologiniais simptomais. Reikalauja skubios diagnostikos (dažnai lumbar puncture) ir gydymo.
- Subarachnoidinis kraujavimas: kraujas patenka į subarachnoidinę erdvę, dažnai dėl aneurizmos plyšimo. Skausmas dažnai vadinamas „griaustinio“ arba staigiu labai stipriu galvos skausmu.
- Subduralinė ir epiduralinė kraujosruvos: kraujavimas tarp meningų sluoksnių (pvz., subdural – tarp dura mater ir arachnoid; epidural – tarp periostealinės duros ir kaukolės). Gali sukelti spaudimą smegenims ir reikalauti chirurginės intervencijos.
- Meningeomos: dažniausiai gerybiniai navikai, kilę iš arachnoidinių ląstelių; gali augti ir spausti smegenis, reikalauti operacijos arba radioterapijos.
- Diagnostika: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ir CSF analizė (lumbar puncture) yra pagrindiniai metodai vertinant meningų patologijas.
Trumpai apie CSF apykaitą
CSF gaminamas daugiausia chorioidiniuose rezginiuose smegenų skilveliuose, teka per skilvelius ir subarachnoidinę erdvę, kur apsaugo ir maitina centrinę nervų sistemą. Per arachnoidines granuliacijas CSF rezorbuojasi į veninius sinusus. Šis ciklas svarbus tiek mechaninei apsaugai, tiek medžiagų mainams ir atliekų šalinimui.
Išvados
Meningai yra ne tik pasyvus apsauginis audinys – jie atlieka sudėtingas fiziologines funkcijas, įskaitant smegenų kraujotakos reguliavimą, CSF apykaitą, mechaninę apsaugą ir dalyvavimą imuninėse reakcijose. Pažeidimai ar uždegimai meningų gali turėti rimtų pasekmių neurologinei funkcijai, todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra ypač svarbūs.

Trys smegenų dangalų sluoksniai: pia, arachnoidinė ir kietoji smegenų plėvė.
Meningo sluoksniai
Pia mater
Pia mater (arba pia) yra arčiausiai galvos ir nugaros smegenų esantis smegenų dangalų sluoksnis. Tai plonas, švelnus sluoksnis ("pia mater" lotyniškai reiškia "švelni motina"). Pia mater labai glaudžiai priglunda prie galvos ir nugaros smegenų. Pia mater yra sudaryta iš ląstelių, pro kurias negali prasiskverbti skystis. Tai neleidžia smegenų skysčiui patekti į galvos smegenis.
Mažiausios kraujagyslės, vadinamos kapiliarais, eina per pia mater ir tiekia smegenims reikalingus dalykus, pavyzdžiui, kraują ir deguonį. Be to, pia mater kapiliarai sudaro svarbią kraujo ir smegenų barjero dalį. Tai smegenų "apsaugos sistema". Ji kontroliuoja, kas gali išeiti iš kraujotakos ir patekti į smegenų nervines ląsteles, o kas ne.
Pia kapiliarai yra iškloti ląstelėmis, kurios yra labai glaudžiai viena prie kitos. Tik tam tikri dalykai gali prasiskverbti pro šias ląsteles ir pasiekti smegenis. Tai padeda užkirsti kelią bakterijoms ir kai kuriems nuodams patekti į smegenis. Taip pat į smegenis patenka tai, ko reikia smegenims išgyventi, pavyzdžiui, gliukozė (cukrus), vanduo ir baltieji kraujo kūneliai (kovojantys su infekcijomis).
Arachnoidinė medžiaga
Arachnoid mater yra vidurinis smegenų dangalų sluoksnis. Tai plona, skaidri membrana, laisvai prigludusi prie pia mater. Tarp šių dviejų sluoksnių lieka erdvė, vadinama "subarachnoidine erdve". ("Subarachnoidinė erdvė" reiškia "erdvę po arachnoidais") Per subarachnoidinę erdvę teka smegenų skystis.
Viena svarbiausių arachnoidinio sluoksnio funkcijų - apsaugoti smegenis. Kaip ir pia mater, arachnoidinis sluoksnis sudarytas iš ląstelių, pro kurias negali prasiskverbti skystis. Kadangi skystis negali prasiskverbti pro abu šiuos sluoksnius, smegenų skystis lieka subarachnoidinėje erdvėje ir neišsilieja. Šis skysčio sluoksnis padeda apsaugoti smegenis, kaip automobilio oro pagalvė. Jei šios pagalvės nebūtų, kiekvieną kartą žmogui pajudinus galvą, smegenys atsitrenktų į kaukolės vidų ir susižeistų.
Arachnoidinė medžiaga taip pat atlieka svarbų kraujo ir smegenų barjero vaidmenį. Kraujas teka per kietuosius smegenų dangalus, paskutinį smegenų dangalų sluoksnį. Arachnoidinė medžiaga neleidžia kraujui prasiskverbti į smegenų skystį. Tai svarbu, nes jei kraujas pro arachnoidinę medžiagą patenka į smegenų skystį, galvos ir nugaros smegenys gali būti sudirgintos ir užkrėstos. Kaip ir visoms kūno dalims, arachnoidinei medžiagai reikia kraujo ir deguonies, kad išgyventų. Smulkios kraujagyslės atneša šiuos dalykus į arachnoidinį sluoksnį. Tačiau arachnoidinis sluoksnis neleidžia kraujui patekti į smegenų skystį.
Arachnoid mater yra prijungta prie paskutinio smegenų dangalų sluoksnio - dura mater.
Dura mater
Dura mater (arba kietoji smegenų plėvė) yra labiausiai nuo galvos ir nugaros smegenų nutolęs smegenų dangalų sluoksnis. Tai storas apsauginis sluoksnis. ("Dura mater" lotyniškai reiškia "tvirta motina".) Dura mater apsaugo galvos smegenis nuo įbrėžimų ir sužalojimų dėl kaukolės, kuri yra labai šiurkšti.
Dura mater turi didžiausias kraujagysles iš visų trijų smegenų dangalų sluoksnių. Dūrinėje plėvėje esančiomis venomis kraujas iš smegenų į širdį patenka po to, kai smegenys sunaudoja kraujyje esantį deguonį. Dūrinėje plėvėje esančiomis arterijomis iš širdies atkeliauja deguonies turtingas kraujas. Šios arterijos skyla į kapiliarus pia mater.
Dūris taip pat ketveriose skirtingose vietose įlenda į smegenis ir atskiria smegenų dalis, įskaitant abu smegenų pusrutulius.
Mnemonic
Kai kurie medikai naudoja mnemoninį akronimą, kad prisimintų meninginių dangalų sluoksnius ir jų eiliškumą. Ši mnemotechnika yra tokia: "Meningai PAD smegenims":
- Pia mater: arčiausiai galvos ir nugaros smegenų
- Arachnoid mater: vidurinis sluoksnis
- Dura mater: labiausiai nutolusi nuo galvos ir nugaros smegenų.

Skrodimo metu nuo stuburo nupjauta apsauginė kietoji smegenų plėvė ir matyti skaidrus arachnoidinis sluoksnis, dengiantis ir saugantis nugaros smegenis.
Skrodimo metu apsauginė kietoji smegenų plėvė buvo nuplėšta.
Problemos su meningais
Meningai atlieka daug svarbių centrinei nervų sistemai funkcijų, todėl meninginių dangalų sutrikimai gali būti labai pavojingi. Dažniausiai meninginių dangalų problemas sukelia infekcijos arba kraujavimas iš meninginių dangalų.
Kraujavimo problemos
Pažeidus ar sužeidus meningines kraujagysles, šios kraujagyslės sukelia kraujavimą iš meninginių dangalų. Kraujavimas į smegenų dangalus yra insulto tipas, vadinamas hemoraginiu insultu. ("Hemoraginis" reiškia "sukeltas pavojingo kraujavimo (hemoragijos)"). Kraujavimas į smegenų dangalus yra labai pavojingas, nes susikaupus pakankamai kraujo, jis gali suspausti arba sutraiškyti smegenis.
Infekcijos
Kraujo ir smegenų barjeras, esantis smegenų dangalų kraujagyslėse, apsaugo smegenis nuo daugumos patogenų (infekciją sukeliančių medžiagų). Dėl šios priežasties infekcijos smegenyse nėra labai dažnos. Tai svarbu, nes antikūnai, kuriuos organizmo imuninė sistema gamina kovai su infekcijomis, negali patekti per kraujo-smegenų barjerą į smegenis. Taip pat ir dauguma antibiotikų. Tai reiškia, kad kai žmogus suserga smegenų infekcija, organizmas paprastai negali pats kovoti su infekcija, o dauguma vaistų, kuriuos gydytojai naudoja infekcijoms naikinti, negali patekti į smegenis ir sunaikinti jose esančių ligų sukėlėjų.
Tačiau kai kurie virusai, bakterijos ir kiti mikrobai gali prasiskverbti pro kraujo ir smegenų barjerą ir sukelti infekcijas. Tokių infekcijų pavyzdžiai:
- Meningitas
- Poliomielito virusas
- Vakarų Nilo virusas
- Laimo liga
- Sifilis
- Afrikinė tripanosomozė (afrikinė miego liga)
Susiję puslapiai
Ieškoti