Vakarų Nilo virusas: apibrėžimas, plitimas, simptomai ir prevencija
Viskas apie Vakarų Nilo virusą: apibrėžimas, plitimas, simptomai ir praktinė prevencija — sužinokite, kaip apsaugoti save ir šeimą.
Vakarų Nilo virusas (WNV) yra Flavivirus genties virusas. Jis sukelia infekcinę ligą, vadinamą "Vakarų Nilo virusine liga" arba tiesiog "Vakarų Nilo virusu". WNV dažniausiai užkrečia paukščius, tačiau gali užkrėsti ir žmones, arklius, šunis, šikšnosparnius, kates, roplius ir varliagyvius.
Vakarų Nilo virusą platina uodai, kurie juo užsikrečia nuo paukščių. Jei uodui įkando paukštis, sergantis WNV, ir jis įkando žmogui, šis gali užsikrėsti Vakarų Nilo virusu.
Vakarų Nilo virusas pirmą kartą aptiktas 1937 m. Ugandoje, Rytų Afrikoje, Vakarų Nilo regione. (Tačiau iki 1990-ųjų metų WNV atvejų buvo labai nedaug. Tuomet 1994 m. Alžyre kilo protrūkis, o 1996 m. Rumunijoje - dar vienas. Iki 2004 m. virusas išplito Šiaurės Amerikoje, Karibų jūros salose ir Lotynų Amerikoje. Jis ir toliau plinta Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2012 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko viena didžiausių iki šiol Vakarų Nilo viruso epidemijų; mirė 286 žmonės.
Plitimo būdai
Pagrindinis WNV perdavimo kelias yra uodų (dažniausiai Culex genties) įkandimai. Virusas cirkuliuoja tarp paukščių, o uodai užsikrečia įkandę užsikrėtusio paukščio. Be uodų plitimo, žinomi ir kiti, retesni perdavimo būdai:
- kraujo perpylimas ir organų transplantacija (atliekama prevencija ir kraujo donorai tikrinami daugelyje šalių);
- vertikalus perdavimas iš motinos vaisiui nėštumo metu (retai);
- maitinančios motinos pienu perduotas užkratas yra labai retas ir neįrodyta, kad tai reikšmingas perdavimo kelias;
- retai užsikrėtimas laboratoriniuose sąlygose.
Inkubacinis periodas ir rizikos grupės
Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) paprastai yra 2–14 dienų, dažniausiai 2–6 dienos. Dauguma užsikrėtusių žmonių (apie 70–80 %) simptomų nejaučia. Rimtesnės ligos rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms ir imunodeficito turintiems asmenims.
Simptomai
WNV infekcija gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Besimptomė infekcija: daugeliui užsikrėtusiųjų simptomų nėra.
- Lengva (vėjaraupių tipo) liga: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai, nuovargis, odos bėrimai, kartais limfmazgių padidėjimas bei pykinimas, vėmimas. Šie simptomai paprastai trunka kelias dienas ar savaites.
- Neuroinvazinė liga (retai): meningitas (smegenų dangalų uždegimas), encefalitas (smegenų uždegimas) arba poliomielito panašus paralyžius. Simptomai gali būti stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, dezorientacija, parezės ar paralyžius, traukuliai, koma. Neuroinvazinė forma gali būti sunki ir pavojinga gyvybei.
Diagnozė
Diagnozė atliekama remiantis klinikine nuotrauka ir laboratoriniais tyrimais:
- serumo ir (arba) cerebrospinalinio skysčio (CSF) tyrimas dėl WNV IgM antikūnų (ELISA) — IgM CSF tyrimas yra ypač svarbus nustatant neuroinvazinę ligą;
- PCR tyrimas gali aptikti viruso RNR ankstyvoje ligos fazėje, bet jo jautrumas gali būti mažesnis nei antikūnų tyrimų;
- galima kryžminė reakcija su kitais Flavivirus šeimos virusais (pvz., Dengės ar Žikų virusu), todėl reikalinga patikimumo vertinimas.
Gydymas
Nėra specifinės, plačiai pripažintos antivirusinės terapijos Vakarų Nilo virusui. Gydymas yra simptominis ir palaikomasis:
- ligoniams su sunkiomis formomis reikalingas hospitalizavimas;
- palaikomoji terapija – skysčių tiekimas, kvėpavimo palaikymas, priepuolių kontrolė;
- retai taikoma eksperimentinė imunoglobulino terapija ar antivirusiniai vaistai klinikinių tyrimų metu;
- fizioterapija ir reabilitacija gali būti būtinos po neurologinių komplikacijų.
Prevencija
Prevencijos pagrindas — mažinti uodų populiaciją ir apsisaugoti nuo jų įkandimų:
- Asmeninės priemonės: naudoti EPA/ES patvirtintus uodų repelentus (pvz., turinčius DEET, picaridiną, IR3535 arba citrinmedžių eukalipto aliejų), dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius, ypač auštant ir temstant, kai uodai aktyvūs;
- Namų ir aplinkos priemonės: pašalinti stovinčio vandens šaltinius (stovinčias balas, vazas, padėklus po gėlių vazonais), tvarkyti nuotekų sistemas, įrengti langų ir durų tinklelius;
- Bendruomenės priemonės: uodų kontrolės programos, insekticidų purškimai rizikos zonose;
- Kraujo ir organų donorų patikra: daugelyje šalių atliekama donorų patikra, kad būtų sumažinta perdavimo per kraują rizika.
Žmonėms, planuojantiems keliones į zonas, kur plinta WNV, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir imtis apsaugos priemonių nuo uodų.
Vakcinacija
Šiuo metu nėra plačiai prieinamos ar patvirtintos vakcinos žmonėms prieš Vakarų Nilo virusą. Yra vakcina arkliams, kuri saugo gyvūnus nuo sunkios ligos. Vakcinos kūrimas žmonėms yra aktyvus tyrimų objektas.
Epidemiologija ir prognozė
WNV gali sukelti sezoninius protrūkius, dažniausiai vasaros pabaigoje ir rudenį ten, kur aktyvūs uodai. Dauguma infekcijų praeina lengvai arba be simptomų. Tačiau neuroinvazinė forma, nors ir reta (<1 % užsikrėtusiųjų), gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių arba būti mirtina. Mirtingumas neuroinvazinės ligos atveju svyruoja, bet gali siekti maždaug 10 % ar daugiau priklausomai nuo paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Kada kreiptis į gydytoją
Atsiradus stipriems galvos skausmams, kaklo sustingimui, kuriam lydi karščiavimas, dezorientacijai, raumenų silpnumui ar paralyžiui, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos. Vyresnio amžiaus ar imunodeficito turinčius asmenis būtina stebėti atidžiai, nes jie greičiau gali išsivystyti sunki ligos forma.
Santrauka
Vakarų Nilo virusas yra uodų pernešamas Flavivirus, kuris dažniausiai sukelia besimptomę arba lengvą karščiavimo ligą, bet retai gali sukelti sunkią neuroinvazinę ligą. Prevencija pagrįsta uodų kontrolės priemonėmis ir individualia apsauga nuo uodų įkandimų. Diagnozė paremta serologiniais ir molekuliniais tyrimais, o gydymas yra palaikomasis.
2006 m. Vakarų Nilo virusas buvo paplitęs kiekvienoje geltonai pažymėtoje šalyje, esančioje šiame žemėlapyje.
Požymiai ir simptomai
Apie 80 % Vakarų Nilo virusu užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų.
Kai žmogui pasireiškia ligos simptomai, jie paprastai atsiranda tik praėjus 2-15 dienų po užsikrėtimo virusu. (Tai vadinama viruso inkubaciniu laikotarpiu.)
Vakarų Nilo virusas gali sukelti įvairių rūšių ligas. Rečiausi, bet sunkiausi tipai pažeidžia neurologinę sistemą - smegenis ir nervus. Dažniausiai pasitaikanti WNV sukeliama liga yra Vakarų Nilo karštligė, kuri neturi įtakos neurologinei sistemai.
Vakarų Nilo karštligė
Vakarų Nilo karštine suserga apie 20 % žmonių, sergančių WNV. Ji sukelia aukštą temperatūrą ir į gripą panašius simptomus. Paprastai simptomai nėra labai sunkūs ir pagerėja po 3-6 dienų. Simptomai gali būti šie:
- Galvos skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
- Sąnarių skausmas
- Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas
- Bėrimas
Vakarų Nilo neuroinvazinė liga
Neuroinvazinė liga - kai Vakarų Nilo virusas užkrečia centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis). Taip nutinka mažiau nei 1 % Vakarų Nilo virusu užsikrėtusių žmonių. Tačiau šiems žmonėms ji gali sukelti labai rimtų problemų. Šios problemos yra šios:
- Vakarų Nilo encefalitas: Encefalitas - tai smegenų pabrinkimas. Tai gali sukelti sumišimą, raumenų silpnumą, paralyžių ir refleksų praradimą. Tai labiausiai paplitęs Vakarų Nilo neuroinvazinės ligos tipas.
- Vakarų Nilo meningitas: Meningitas - tai smegenų dangalų, apsaugančių galvos ir nugaros smegenis, uždegimas. Meningitu sergantiems žmonėms paprastai stipriai skauda galvą, stipriai karščiuoja ir sustingęs kaklas.
- Vakarų Nilo meningoencefalitas: Tai smegenų ir smegenų dangalų uždegimas (encefalitas ir meningitas).
- Vakarų Nilo poliomielitas: Tai sukelia staigų vienos kūno pusės rankų ir kojų silpnumą arba paralyžių. Asmuo gali neturėti jokių kitų WNV infekcijos simptomų. Kartais gali paralyžiuoti kvėpavimo raumenis, ir žmogus nebegalikvėpuoti.
- Vakarų Nilo grįžtamasis paralyžius: Tai taip pat sukelia vienos kūno pusės silpnumą ar paralyžių, tačiau beveik visada pagerėja.
Kitos komplikacijos
WNV gali sukelti kai kurias kitas komplikacijas, kurios neturi įtakos neurologinei sistemai. Šios komplikacijos pasitaiko labai retai. Jos yra šios:
- Staigus hepatitas ir kepenų pažeidimas
- Rabdomiolizė (raumenų mirtis)
- Širdies aritmija (kai širdis neplaka normaliai)
- Hemoraginė karštligė su koagulopatija (aukšta temperatūra ir stiprus kraujavimas, kurio organizmas negali sustabdyti krešėdamas kraują). Dėl kraujavimo žmogus gali mirti.
- Uždegimas:
- Širdies raumuo (miokarditas)
- Kasa (pankreatitas)
- Sėklidės (orchitas)
- Inkstai (nefritas)
- Regos nervas (regos nervo uždegimas)
Diagnozė
Iš pradžių medicinos specialistas paprastai nustato galimą Vakarų Nilo viruso diagnozę remdamasis asmens simptomais, jo gyvenamąja vieta, kada ir kur jis keliavo. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad gydytojai turėtų įtarti Vakarų Nilo virusą, jei pacientas:
- staiga prasidėjęs karščiavimas; ir
- turi neurologinių simptomų; ir
- Neseniai įkando uodai.
Vakarų Nilo virusą galima diagnozuoti:
- Atlikti kraujo tyrimus, kuriais nustatomi antikūnai, kuriuos organizmas gamina kovai su Vakarų Nilo virusu (pvz., imunoglobulinas M arba IgM).
- Cerebrospinalinio skysčio tyrimas atliekant juosmeninę punkciją (stuburo punkciją).
Gydymas
WNV nėra žinomas gydymas ar išgydymas. Nėra žinomų antivirusinių vaistų (vaistų, naikinančių virusus), kurie sunaikintų Vakarų Nilo virusą. Gydytojai gali suteikti tik "palaikomąją priežiūrą", t. y. jie gali gydyti tik WNV simptomus. Pavyzdžiui, jei žmogus yra labai dehidratuotas, per adatą, įvestą į veną, jie gali duoti skysčių, jei reikia, padėti žmogui kvėpuoti ir duoti vaistų, kad jis nesusirgtų kitomis infekcijomis.
Perdavimas
Vakarų Nilo virusas išlieka gyvas gamtoje, nes jį platina paukščiai ir uodai. Paukščiai WNV užsikrečia dažniau nei bet kuri kita gyva būtybė. Kai uodas įkanda paukščiui, sergančiam WNV, uodas užsikrečia virusu. Tada, jei uodas įkanda paukščiui, kuris neturi WNV, jis gali užkrėsti tą paukštį virusu. Taip paukščiai ir uodai perduoda virusą vieni kitiems ir palaiko jo gyvybę.
Žmonės paprastai užsikrečia Vakarų Nilo virusu, kai jiems įkanda uodai, užsikrėtę virusu nuo paukščių. Žmonės gali užsikrėsti nuo daugelio skirtingų uodų rūšių.
Nors tai nėra dažnas atvejis, Vakarų Nilo virusu užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti kitą asmenį. Taip gali nutikti, jei:
- WNV užkrėstas kraujas patenka į žmogaus organizmą
- Asmeniui perpilamas kraujas arba persodinamas organas iš WNV sergančio asmens.
- WNV serganti nėščia moteris (ji gali užkrėsti savo vaisių virusu).
- Moteris, serganti WNV, maitina kūdikį krūtimi
Prevencija
Priešingai nei šiuo metu turimos 4 vakcinos nuo Vakarų Nilo viruso, skirtos arkliams, nėra vakcinos žmonėms nuo Vakarų Nilo viruso infekcijos. Žmonėms buvo išbandytos šešios vakcinos, iš kurių sėkmingiausios buvo naudojamos tik II fazės bandymuose. Geriausias būdas žmonėms apsisaugoti nuo Vakarų Nilo viruso - apsisaugoti nuo uodų. Yra daugybė būdų, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui:
- Purškalo nuo vabzdžių, ypač tokio, kurio sudėtyje yra DEET, naudojimas
- Dėvėti ilgas rankoves, ilgas kelnes, kojines ir kepures.
- Miegant ant lovos uždėti tinklelį nuo uodų
- purškite drabužius, batus, tinklelius nuo uodų, patalynės užvalkalus ir kitus daiktus purškikliais nuo vabzdžių.
- apsistoti vietose, kuriose yra oro kondicionieriai arba geri langų ir durų ekranai.
- ištuštinti stovintį vandenį (nejudantį vandenį) iš kibirų, latakų ir vazonų (uodai mėgsta dėti kiaušinėlius į stovintį vandenį).
- būti ypač atsargiems nuo vakaro iki ryto, kai uodai, platinantys Vakarų Nilo virusą, yra aktyviausi.
Mokslininkai gali gaudyti uodus ir paukščius ir ištirti juos dėl Vakarų Nilo viruso, kad nustatytų, ar virusas plinta tam tikroje teritorijoje. Jei taip, jie gali imtis tokių veiksmų kaip pesticidų purškimas, kad uodai būtų sunaikinti.
Nebrangus tinklelis nuo uodų lovai
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Vakarų Nilo virusas?
A: Vakarų Nilo virusas (WNV) - tai virusas, priklausantis Flavivirus genčiai ir sukeliantis infekcinę ligą, vadinamą "Vakarų Nilo virusine liga" arba tiesiog "Vakarų Nilo virusu".
K: Kaip plinta WNV?
A: WNV dažniausiai platina uodai, kurie virusu užsikrečia nuo paukščių. Jei uodui įkando paukštis, sergantis WNV, ir po to įkando žmogui, šis gali užsikrėsti Vakarų Nilo virusu.
K: Kur pirmą kartą buvo aptiktas WNV?
A: Vakarų Nilo virusas pirmą kartą buvo aptiktas 1937 m. Ugandoje, Rytų Afrikoje, Vakarų Nilo regione.
K: Kada pradėjo daugėti WNV atvejų?
A.: Iki 1990 m. WNV atvejų buvo labai nedaug, tačiau 1994 m. Alžyre kilo protrūkis, o 1996 m. Rumunijoje - dar vienas. Iki 2004 m. virusas išplito Šiaurės Amerikoje, Karibų jūros salose ir Lotynų Amerikoje.
Klausimas: Kur išplito WNV nuo jo atradimo?
A.: Nuo atradimo WNV toliau plinta Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
K.: Kokie gyvūnai gali užsikrėsti WNV?
A: Be žmonių ir paukščių, kurie gali užsikrėsti nuo uodų, pernešamų kitų paukščių, Vakarų Nilo virusu taip pat gali užsikrėsti arkliai, šunys, šikšnosparniai, katės, ropliai ir varliagyviai.
Klausimas: Kuriais metais Vakarų Nilo viruso epidemija buvo viena didžiausių?
A: 2012 m. buvo viena didžiausių Vakarų Nilo viruso epidemijų; mirė 286 žmonės.
Ieškoti