Cerebrospinalinis skystis

Turinys

CSF susidaro iš kraujo plazmos (skystos kraujo dalies), todėl CSF turinys labai panašus į plazmos turinį. CSF sudaro 99 % vandens. Jame yra:

• Baltymai (nors jų yra daug mažiau nei plazmoje)
• Gliukozė (cukrus)
• Maistinės medžiagos
• Neurotransmiteriai (cheminiai pasiuntiniai)
• elektrolitai (druskos), tokie kaip natris, kalis, kalcis, magnis ir chloridas.

CSF turi būti labai mažai baltųjų kraujo kūnelių arba jų iš viso neturi būti. Eritrocitų smegenų skystyje neturėtų būti.

Ką daro CSF

CSF padeda smegenims plūduriuoti

Smegenys, apsuptos smegenų skysčio, plūduriuoja kaukolės viduje kaip plūduras vandenyje. Kadangi smegenis supa skystis, jos plūduriuoja taip, tarsi svertų tik 2 % to, ką iš tikrųjų sveria. Jei smegenys neturėtų smegenų skysčio, kuriame jos plūduriuotų, jos gulėtų ant kaukolės dugno. Smegenų svoris stumtų smegenų dugną į kaukolę. Kraujas negalėtų patekti į smegenų apačią, nes kraujagyslės būtų sutraiškytos ant jų esančių smegenų svorio. Negavę kraujo (ir jo pernešamo deguonies), smegenų apačioje esantys neuronai žūtų.

Smegenų smegenų skystis yra smegenų pagalvėlė

Smegenų skystis apsaugo smegenis kaip pagalvėlė. Jei nebūtų smegenų skysčio, kiekvieną kartą pajudinus galvą smegenys atsitrenktų į kaukolės vidų. Tai gali sužaloti smegenis.

Kai žmogus susitrenkia galvą, smegenų vandenys veikia kaip automobilio oro pagalvė ir kartais gali apsaugoti smegenis nuo smūgio į kaukolės vidų. Tačiau kai žmogus labai stipriai trenkiasi į galvą, pavyzdžiui, automobilio avarijos metu, smegenų dangalas negali apsaugoti smegenų nuo smūgio į kaukolę. Tai gali sukelti smegenų sukrėtimą, kraujavimą į smegenis, smegenų pažeidimą ar net mirtį.

CSF išplauna toksinus iš smegenų

Smegenų ląstelėse vyksta cheminės reakcijos, kurių metu viena cheminė medžiaga keičiama į kitą, smegenims reikalingą cheminę medžiagą. Kartais po cheminės reakcijos lieka cheminių medžiagų, kurių smegenims nereikia. Šios cheminės medžiagos vadinamos "atliekomis". Pavyzdžiui, kai smegenų ląstelės naudoja deguonį ir gliukozę (cukrų) energijai gaminti, lieka anglies dioksido (CO₂ ). Per didelis anglies dioksido kiekis gali apnuodyti smegenis.

Kad smegenų skystyje nesikauptų atliekų, kraujagysliniai rezginiai maždaug keturis kartus per dieną pagamina naują smegenų skystį. Senasis CSF išteka į kraują, su savimi nešdamas atliekas ir toksinus. Taip smegenų skystis išplauna į kraują tai, kas gali pakenkti smegenims. Kraujotakoje šios cheminės medžiagos patenka į organus, kurie gali jų atsikratyti, pavyzdžiui, inkstus ir plaučius. Pavyzdžiui, kraujotaka perneša anglies dioksidą į plaučius, kur jis gali būti iškvėptas.

Šiose magnetinio rezonanso nuotraukose matyti, kaip smegenų skysčiai juda per smegenis

CSF tyrimas

Gydytojai gali naudoti smegenų skysčio mėginius, kad išsiaiškintų, ar žmogus serga smegenų infekcija, pavyzdžiui, meningitu, encefalitu ar sifiliu. CSF mėginiai taip pat gali parodyti kraujavimą iš tam tikrų smegenų dalių. Smegenų patinimas, kurį sukelia kai kurios uždegiminės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, taip pat gali būti matomas smegenų skysčio mėginyje.

Paprastai gydytojai paima smegenų skysčio mėginius atlikdami juosmeninę punkciją (stuburo punkciją).

Rezultatai

Normalus CSF turi būti skaidrus ir bespalvis, be raudonųjų kraujo kūnelių ir labai nedaug baltųjų kraujo kūnelių.

Smegenų infekcijos požymiai:

• Drumstas, geltonas arba rožinis CSF
• Daugiau baltymų CSF nei įprastai
• Daugiau baltųjų kraujo kūnelių CSF nei įprastai
• Mažiau gliukozės (cukraus) smegenų minkštime nei įprastai
• Bakterijos, virusai, grybeliai ar kiti patogenai CSF

Didesnis nei įprastai baltymų kiekis gali būti smegenų uždegimo požymis. Tačiau tai gali būti ir kitų problemų, pavyzdžiui, kraujavimo į smegenis, smegenų auglio, epilepsijos ir "ūmaus alkoholizmo", požymis.

Vėžio ląstelės smegenų smegenyse yra ženklas, kad žmogus serga smegenų vėžiu arba kad vėžys prasidėjo kur nors kitur ir išplito į smegenis.

Problemos su CSF

Per daug

Dėl galvos traumų ir kai kurių ligų smegenyse gali susikaupti per daug smegenų skysčio. Tai vadinama hidrocefalija. Papildomas skystis spaudžia (spaudžia) smegenis. Tai vadinama padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu. Jei slėgis yra pakankamai didelis, smegenų kraujagyslės suspaudžiamos ir kraujas negali patekti į smegenis. Jei smegenys negauna pakankamai kraujo ir deguonies, žmogus praranda sąmonę ir jo smegenų ląstelės žūsta. Galiausiai žmogus miršta.

Negydant 6 iš 10 hidrocefalija sergančių žmonių miršta. Likusieji turės fizinę negalią, intelekto sutrikimų ir (arba) kitų smegenų problemų.

Nepakankamai

Dėl kai kurių problemų smegenų skystis gali ištekėti per skylę ar plyšį kietojoje smegenų plėvėje (smegenų dangalų sluoksnis, esantis šalia kaukolės ir nugaros smegenų kaulų). CSF nuotėkis paprastai būna juosmeninės punkcijos arba tam tikrų galvos, kaklo ar galvos smegenų operacijų komplikacija. Tačiau galvos ar stuburo trauma taip pat gali sukelti smegenų skysčio nutekėjimą. Kartais gydytojai negali nustatyti smegenų skysčio nutekėjimo priežasties.

Dauguma žmonių, kuriems yra smegenų skysčio nuotėkis, pasveiksta savaime, kai užgyja skylė kietojoje smegenų plėvėje. Tačiau kai kurie smegenų skysčio nutekėjimai gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Bakterijos, virusai ar kiti patogenai gali patekti pro tą pačią skylę, pro kurią išteka smegenų skystis. Tai gali sukelti smegenų infekcijas, pavyzdžiui, meningitą.
• Nesant pakankamai smegenų vandenų skysčio, smegenys atsiduria kaukolės dugne. Smegenų svoris gali:
• sutraiškyti smegenų apačioje esančias kraujagysles
• Spaudžia smegenų kamieną, todėl labai sumažėja kraujospūdis
• Stumkite smegenis žemyn pro kaukolės apačioje esančią skylę, kur smegenų kamienas pereina į nugaros smegenis. Tai gali sukelti paralyžių, smegenų pažeidimą, komą ir mirtį.

Atliekant juosmeninę punkciją, adata įvedama per kietuosius smegenų dangalus (pavaizduota raudonai), kad patektų į smegenų skystį. Adata padaroma skylutė kietojoje smegenų plėvėje. Jei ta skylutė neužgyja, gali ištekėti smegenų skystis.

Susiję puslapiai

• Centrinė nervų sistema
• Smegenys
• Nugaros smegenys
• Meninges