Mediatorius (biochemija)
Neurotransmiteriai yra cheminiai pasiuntiniai. Jie siunčia informaciją tarp neuronų, kirsdami sinapsę. Elektriniai signalai negali įveikti tarpo tarp daugumos neuronų. Kad galėtų įveikti tarpą, jie keičiami į cheminius signalus. Neurotransmiteriai dažniausiai veikia cheminėse sinapsėse. Pasiekę kitą neuroną, jie yra absorbuojami. Tuomet neuronas šį cheminį signalą vėl pakeičia į elektrinį signalą, vadinamą veikimo potencialu. Veiksmo potencialas pereina per kitą neuroną ir patenka į kitą sinapsę.
Daugelis neuromediatorių gaminami iš aminorūgščių, kurios yra jūsų maisto raciono dalis, ir joms paversti reikia tik kelių žingsnių. Neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį formuojant kasdienį gyvenimą ir funkcijas. Mokslininkai dar tiksliai nežino, kiek neurotransmiterių yra, tačiau nustatyta daugiau kaip 100 cheminių pasiuntinių.
Kiekvienas neuromediatorius atlieka skirtingą funkciją. Pavyzdžiui, dopaminas naudojamas atlygiui ir malonumui, o noradrenalinas - gyvūno reakcijai "kovok arba bėk". Neurotransmiteriai taip pat reguliuoja pranešimų perdavimą. Taip yra todėl, kad veikimo potencialas turi būti tam tikro stiprumo, kad neurotransmiteriai išsiskirtų. Stiprumas, reikalingas neurotransmiteriui išsiskirti, vadinamas slenksčiu.
Labiausiai paplitęs transmiteris yra glutamatas, kuris sužadina daugiau kaip 90 % žmogaus smegenų sinapsių. Kitas labiausiai paplitęs yra GABA, kuris slopina daugiau kaip 90 % sinapsių, kuriose nenaudojamas glutamatas.
Neurotransmiteriai neuronuose pernešami mažais "maišeliais", vadinamais pūslelėmis. Kai šios pūslelės prisiliečia prie neurono ląstelės membranos, ji atsidaro. Taip neuromediatoriai patenka į sinapsinį plyšį.
Sinapsės jungtis (terminai prancūzų kalba)
Atradimas
Iki XX a. pradžios mokslininkai manė, kad didžioji dalis sinapsinio ryšio smegenyse yra elektrinis. Tačiau Ramón y Cajal (1852-1934), atlikęs kruopščius histologinius tyrimus, atrado 20-40 nm tarpą tarp neuronų, šiandien vadinamą sinapsiniu plyšiu. Šio tarpo buvimas leido manyti, kad per sinapsinį plyšį juda cheminiai pasiuntiniai. 1921 m. vokiečių farmakologas Otto Loewi (1873-1961) patvirtino, kad neuronai gali bendrauti išskirdami chemines medžiagas. Atlikdamas eksperimentus su varlių klajoklių nervais, O. Loewi sugebėjo sulėtinti varlių širdies ritmą, kontroliuodamas druskos tirpalo, esančio aplink klajoklio nervą, kiekį.Loewi teigė, kad simpatinis širdies funkcijos reguliavimas gali būti vykdomas per cheminių medžiagų koncentracijos pokyčius. Otto Loewi taip pat atrado acetilcholiną (ACh) - pirmąjį žinomą neuromediatorių. Tačiau kai kurie neuronai bendrauja per elektrines sinapses, naudodami tarpines jungtis, kurios leidžia tam tikriems jonams tiesiogiai pereiti iš vienos ląstelės į kitą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra neuromediatoriai?
A: Neurotransmiteriai yra cheminiai pasiuntiniai, kurie siunčia informaciją tarp neuronų, kirsdami sinapsę. Jie dažniausiai veikia cheminėse sinapsėse ir, pasiekę kitą neuroną, yra absorbuojami ir vėl paverčiami elektriniu signalu, vadinamu veikimo potencialu.
Klausimas: Kiek neurotransmiterių yra nustatyta?
A: Nustatyta daugiau kaip 100 cheminių pasiuntinių.
K: Kokia yra dopamino funkcija?
A: Dopaminas naudojamas atlygiui ir malonumui gauti.
K: Kam naudojamas noradrenalinas?
A: Noradrenalinas naudojamas gyvūnų reakcijai "kovoti arba bėgti".
K: Kokia riba reikalinga, kad išsiskirtų neuromediatoriai?
A: Stiprumas, kurio reikia, kad neurotransmiteris išsiskirtų, vadinamas slenksčiu.
K: Koks yra labiausiai paplitęs žmonių transmiteris?
A.: Dažniausias žmonių transmiteris yra glutamatas, kuris sužadina daugiau kaip 90 % žmogaus smegenų sinapsių.
K: Kaip neuromediatoriai pernešami neuronuose?
A.: Neurotransmiteriai neuronuose pernešami mažais "maišeliais", vadinamais pūslelėmis, kurie liečiasi su neurono ląstelės membrana ir atsidaro, išleisdami juos į sinapsinį plyšį.
