Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė centrinę nervų sistemą (CNS) pažeidžianti autoimuninė liga, kuriai būdinga uždegiminė demielinizacija — organizmo natūrali apsauga (imuninė sistema) pažeidžia riebalinį apvalkalą, vadinamą mielino apvalkalu, esančiu aplink centrinės nervų sistemos nervines ląsteles (neuronus). IS eiga skiriasi tarp ligonių: vieniems simptomai pasireiškia epizodiškai (paūmėjimai), kitiems liga progresuoja palaipsniui. Dėl CNS pažeidimų gali sutrikti judėjimas, jutimai, regėjimas, kalba, atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos. Dėka modernių gydymo galimybių, daugelio pacientų gyvenimo trukmė artėja prie įprasto amžiaus vidurkio, tačiau liga gali smarkiai paveikti kasdienį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę.

Sveikų žmonių mielino apvalkalai leidžia neuronams perduoti elektrinius signalus greitai ir tiksliai. Neuronų signalai keliauja aksonais panašiai kaip elektros srovė laidu; mielinas veikia tarsi izoliatorius, užkertantis kelią signalų nutekėjimui ir užtikrinantis greitą impulsų sklidimą. IS atveju mielinas tampa plonesnis arba išnyksta, todėl signalai tarp neuronų sklinda lėčiau arba neskaidriai. Tai lemia įvairius neurologinius sutrikimus — nuo tirpimų ir silpnumo iki pusiausvyros sutrikimų ir pažinimo problemų.

Tipai

Pagrindiniai IS formų tipai:

  • Recidyvuojanti–remituojanti IS (RRIS) — pasireiškia paūmėjimais (relapsais), po kurių iš dalies arba visiškai pagerėja.
  • Progresuojanti IS — gali būti pirminė progresuojanti (simptomai nuolat blogėja nuo pat pradžios) arba antrinė progresuojanti (pradžioje buvo recidyvai, vėliau prasidėjo nuolatinis pablogėjimas).

Dažniausi simptomai

Simptomai priklauso nuo to, kuri CNS dalis yra pažeista. Jie gali atsirasti staiga arba palaipsniui:

  • Silpnumas ar nejautra rankose ir kojose;
  • Tirpimas, dilgčiojimas ar “elektros” pojūtis;
  • Problemos su pusiausvyra, koordinacija ir eisena;
  • Regos sutrikimai — dvigubas matymas, skausmas akyje arba laikinai prastėjantis matymas;
  • Nuovargis (fatigue), kuris gali būti išsekusio tipo ir netinkamai reaguoti į poilsį;
  • Raumenų spazmai ir padidėjęs raumenų tonusas (spastika);
  • Sutrikusi šlapinimasis ar tuštinimasis;
  • Kognityviniai sutrikimai — dėmesio, atminties ar problemų sprendimo sunkumai;
  • Kalbos, rijimo ar seksualinės funkcijos sutrikimai;
  • Emociniai svyravimai, depresija ar nerimo simptomai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli IS priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai:

  • Genetinė polinkis — šeiminė anamnezė padidina riziką, bet IS nėra grynai paveldima liga;
  • Imuninės sistemos disbalansas — imuninės ląstelės klaidingai atakuoja mieliną;
  • Aplinkos veiksniai — mažas vitamino D kiekis, gyvenimas toliau nuo ekvatoriaus susijęs su didesne rizika;
  • Infekcijos — tam tikros virusinės infekcijos (pvz., Epstein–Barr virusas) gali būti susijusios su IS vystymusi;
  • Rūkymas — didina riziką susirgti ir blogina ligos eigą;
  • Paveldimos ir hormoninės sąlygos taip pat gali turėti įtakos.

Kaip diagnozuojama

Diagnozė remiasi ligos istorija, neurologiniu tyrimu ir papildomais tyrimais:

  • MRT (magnetinio rezonanso tomografija) — leidžia rasti demielinizacijos židinius smegenyse ir nugaros smegenyje;
  • Skysčio iš stuburo kanalo tyrimas (likvoro analizė) — gali atskleisti uždegiminio proceso požymius;
  • Evokuotieji potencialai — matuoja nervinių impulsų pralaidumą;
  • Laboratoriniai tyrimai — pašalinti kitas ligas, kurios gali priminti IS.

Gydymas

Tikslas — sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti paūmėjimų dažnį ir palengvinti simptomus. Gydymas paprastai yra kelių krypčių:

  • Modifikuojantis ligos eigą gydymas (DMT) — vaistai, mažinantys uždegimą ir imuninių ląstelių poveikį CNS. Tai įvairios vaistų grupės, tarp jų interferonai, glatiramer acetatas, oraliniai preparatai (pvz., fingolimod, dimetilfumaratas), bei monocloniniai antikūnai (pvz., ocrelizumab, natalizumab). Konkretaus vaisto parinkimas priklauso nuo ligos formos, aktyvumo bei paciento sveikatos būklės.
  • Paūmėjimų gydymas — kortikosteroidų kursas (pvz., metilprednizolonas) dažnai naudojamas slopinti uždegimą paūmėjimų metu. Kartais taikomas plazmaferezės gydymas sunkiems atvejams.
  • Simptominis gydymas — medikamentai ir priemonės nuo spastikos, skausmo, nuovargio, šlapimo takų problemų, depresijos ir kt.
  • Reabilitacija — fizinė terapija, ergoterapija, logopedija ir kiti užsiėmimai padeda išlaikyti funkcinį aktyvumą ir savarankiškumą.
  • Psichosocialinė parama — psichologo, socialinio darbuotojo ar pacientų grupių pagalba padeda susidoroti su ligos emocine puse.

Kasdienis gyvenimas ir prevencija

Nors visiškos prevencijos nėra, tam tikri įpročiai gali sumažinti riziką ar pagerinti savijautą:

  • Nutraukti rūkymą;
  • Palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai mankštintis — individualiai pritaikyta fizinė veikla mažina nuovargį ir stiprina raumenis;
  • Vartoti pakankamai vitamino D (pasitarti su gydytoju dėl tyrimų ir papildų dozės);
  • Laikyti lėtines ligas kontroliuojamas — pvz., cukrinį diabetą ar širdies ir kraujagyslių ligas;
  • Vengti ekstremalių temperatūros pokyčių, kurie gali pabloginti simptomus (kai kuriems pacientams karštis laikinai blogina būklę).

Tolimesnės perspektyvos

Moksliniai tyrimai nuolat vyksta: ieškoma naujų DMT, geresnių pažeidimų atkūrimo metodų ir tikslinių gydymo būdų. Ankstyvas ligos nustatymas ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pakeisti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Rekomenduojama kreiptis, jeigu atsiranda nauji neurologiniai simptomai (pvz., regos prastėjimas, stiprus silpnumas, koordinacijos praradimas) arba esami simptomai staiga pablogėja. Reguliarūs kontroliniai vizitai pas neurologą svarbūs sklandžiam gydymo parinkimui ir komplikacijų prevencijai.

Jeigu turite daugiau klausimų apie IS, tyrimus ar gydymo galimybes, pasitarkite su savo gydytoju arba neurologu — kiekvienam pacientui reikalingas individualus planas ir nuolatinė priežiūra.