Išsėtinė sklerozė — kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas
Išsėtinė sklerozė: sužinokite apie simptomus, priežastis, diagnozę ir modernų gydymą — praktiniai patarimai pacientams ir jų artimiesiems.
Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė centrinę nervų sistemą (CNS) pažeidžianti autoimuninė liga, kuriai būdinga uždegiminė demielinizacija — organizmo natūrali apsauga (imuninė sistema) pažeidžia riebalinį apvalkalą, vadinamą mielino apvalkalu, esančiu aplink centrinės nervų sistemos nervines ląsteles (neuronus). IS eiga skiriasi tarp ligonių: vieniems simptomai pasireiškia epizodiškai (paūmėjimai), kitiems liga progresuoja palaipsniui. Dėl CNS pažeidimų gali sutrikti judėjimas, jutimai, regėjimas, kalba, atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos. Dėka modernių gydymo galimybių, daugelio pacientų gyvenimo trukmė artėja prie įprasto amžiaus vidurkio, tačiau liga gali smarkiai paveikti kasdienį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę.
Sveikų žmonių mielino apvalkalai leidžia neuronams perduoti elektrinius signalus greitai ir tiksliai. Neuronų signalai keliauja aksonais panašiai kaip elektros srovė laidu; mielinas veikia tarsi izoliatorius, užkertantis kelią signalų nutekėjimui ir užtikrinantis greitą impulsų sklidimą. IS atveju mielinas tampa plonesnis arba išnyksta, todėl signalai tarp neuronų sklinda lėčiau arba neskaidriai. Tai lemia įvairius neurologinius sutrikimus — nuo tirpimų ir silpnumo iki pusiausvyros sutrikimų ir pažinimo problemų.
Tipai
Pagrindiniai IS formų tipai:
- Recidyvuojanti–remituojanti IS (RRIS) — pasireiškia paūmėjimais (relapsais), po kurių iš dalies arba visiškai pagerėja.
- Progresuojanti IS — gali būti pirminė progresuojanti (simptomai nuolat blogėja nuo pat pradžios) arba antrinė progresuojanti (pradžioje buvo recidyvai, vėliau prasidėjo nuolatinis pablogėjimas).
Dažniausi simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kuri CNS dalis yra pažeista. Jie gali atsirasti staiga arba palaipsniui:
- Silpnumas ar nejautra rankose ir kojose;
- Tirpimas, dilgčiojimas ar “elektros” pojūtis;
- Problemos su pusiausvyra, koordinacija ir eisena;
- Regos sutrikimai — dvigubas matymas, skausmas akyje arba laikinai prastėjantis matymas;
- Nuovargis (fatigue), kuris gali būti išsekusio tipo ir netinkamai reaguoti į poilsį;
- Raumenų spazmai ir padidėjęs raumenų tonusas (spastika);
- Sutrikusi šlapinimasis ar tuštinimasis;
- Kognityviniai sutrikimai — dėmesio, atminties ar problemų sprendimo sunkumai;
- Kalbos, rijimo ar seksualinės funkcijos sutrikimai;
- Emociniai svyravimai, depresija ar nerimo simptomai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli IS priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai:
- Genetinė polinkis — šeiminė anamnezė padidina riziką, bet IS nėra grynai paveldima liga;
- Imuninės sistemos disbalansas — imuninės ląstelės klaidingai atakuoja mieliną;
- Aplinkos veiksniai — mažas vitamino D kiekis, gyvenimas toliau nuo ekvatoriaus susijęs su didesne rizika;
- Infekcijos — tam tikros virusinės infekcijos (pvz., Epstein–Barr virusas) gali būti susijusios su IS vystymusi;
- Rūkymas — didina riziką susirgti ir blogina ligos eigą;
- Paveldimos ir hormoninės sąlygos taip pat gali turėti įtakos.
Kaip diagnozuojama
Diagnozė remiasi ligos istorija, neurologiniu tyrimu ir papildomais tyrimais:
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija) — leidžia rasti demielinizacijos židinius smegenyse ir nugaros smegenyje;
- Skysčio iš stuburo kanalo tyrimas (likvoro analizė) — gali atskleisti uždegiminio proceso požymius;
- Evokuotieji potencialai — matuoja nervinių impulsų pralaidumą;
- Laboratoriniai tyrimai — pašalinti kitas ligas, kurios gali priminti IS.
Gydymas
Tikslas — sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti paūmėjimų dažnį ir palengvinti simptomus. Gydymas paprastai yra kelių krypčių:
- Modifikuojantis ligos eigą gydymas (DMT) — vaistai, mažinantys uždegimą ir imuninių ląstelių poveikį CNS. Tai įvairios vaistų grupės, tarp jų interferonai, glatiramer acetatas, oraliniai preparatai (pvz., fingolimod, dimetilfumaratas), bei monocloniniai antikūnai (pvz., ocrelizumab, natalizumab). Konkretaus vaisto parinkimas priklauso nuo ligos formos, aktyvumo bei paciento sveikatos būklės.
- Paūmėjimų gydymas — kortikosteroidų kursas (pvz., metilprednizolonas) dažnai naudojamas slopinti uždegimą paūmėjimų metu. Kartais taikomas plazmaferezės gydymas sunkiems atvejams.
- Simptominis gydymas — medikamentai ir priemonės nuo spastikos, skausmo, nuovargio, šlapimo takų problemų, depresijos ir kt.
- Reabilitacija — fizinė terapija, ergoterapija, logopedija ir kiti užsiėmimai padeda išlaikyti funkcinį aktyvumą ir savarankiškumą.
- Psichosocialinė parama — psichologo, socialinio darbuotojo ar pacientų grupių pagalba padeda susidoroti su ligos emocine puse.
Kasdienis gyvenimas ir prevencija
Nors visiškos prevencijos nėra, tam tikri įpročiai gali sumažinti riziką ar pagerinti savijautą:
- Nutraukti rūkymą;
- Palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai mankštintis — individualiai pritaikyta fizinė veikla mažina nuovargį ir stiprina raumenis;
- Vartoti pakankamai vitamino D (pasitarti su gydytoju dėl tyrimų ir papildų dozės);
- Laikyti lėtines ligas kontroliuojamas — pvz., cukrinį diabetą ar širdies ir kraujagyslių ligas;
- Vengti ekstremalių temperatūros pokyčių, kurie gali pabloginti simptomus (kai kuriems pacientams karštis laikinai blogina būklę).
Tolimesnės perspektyvos
Moksliniai tyrimai nuolat vyksta: ieškoma naujų DMT, geresnių pažeidimų atkūrimo metodų ir tikslinių gydymo būdų. Ankstyvas ligos nustatymas ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pakeisti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją
Rekomenduojama kreiptis, jeigu atsiranda nauji neurologiniai simptomai (pvz., regos prastėjimas, stiprus silpnumas, koordinacijos praradimas) arba esami simptomai staiga pablogėja. Reguliarūs kontroliniai vizitai pas neurologą svarbūs sklandžiam gydymo parinkimui ir komplikacijų prevencijai.
Jeigu turite daugiau klausimų apie IS, tyrimus ar gydymo galimybes, pasitarkite su savo gydytoju arba neurologu — kiekvienam pacientui reikalingas individualus planas ir nuolatinė priežiūra.
Sveikas neuronas su mielino apvalkalu aplink ilgą ir ploną aksoną.
Galimos priežastys
Mokslininkai ir gydytojai tiksliai nežino, kokia yra išsėtinės sklerozės priežastis, tačiau mano, kad kai kurie dalykai lemia didesnę riziką susirgti išsėtine skleroze:
- asmens genetika (savybės, kuriomis jis gimsta).
- Per mažai vitaminų organizme
- Per didelis stresas žmogaus gyvenime
- Cigarų arba cigarečių rūkymas
- Vaikystėje daug kartų sirgo
Tyrimai apie išsėtinės sklerozės priežastis vis dar nebaigti. Kai kurie mokslininkai mano, kad išsėtinę sklerozę gali sukelti palyginti nežinomas sukėlėjas Chlamydia pneumoniae. Be to, kai kurie virusai gali pažeisti mieliną, yra kitų virusų, kurie, kaip įrodyta, padidina tikimybę žmonėms susirgti MS. Nors mokslininkai ir gydytojai turi teorijų, niekas nerado vienos priežasties, kuri paaiškintų visus ligos atvejus.
Simptomai
Egzistuoja daugybė išsėtinės sklerozės formų, todėl gali būti sunku nuspręsti, kaip valdyti ligą. Liga pažeidžia mieliną. Kartais organizmas gali atlikti ribotą mielino remontą. Kai taip atsitinka, simptomai (ligos sukeltos problemos) trumpam išnyksta. Tai vadinama remisija. Kai organizmas vėl atakuoja mieliną, simptomai sugrįžta ir tai vadinama ligos atkryčiu. MS tipas, kuriam būdingos remisijos ir atkryčiai, vadinamas remituojančia-atsinaujinančia MS. Retesniais atvejais organizmas ir toliau atakuoja mieliną, o simptomai sparčiai blogėja - ši forma vadinama "pirmine progresuojančia išsėtine skleroze". Kartais vienu metu gali pasireikšti abiejų ligos tipų derinys.
Sergantieji išsėtine skleroze susiduria su daugybe problemų. Jų raumenys paprastai būna silpni, jie gali nevaldomai drebėti, jiems sunku judėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Sergantieji išsėtine skleroze dažnai jaučia didelį skausmą ir lengvai pavargsta. Jų kalba ir regėjimas kartais būna labai prasti. Mąstyti ir spręsti problemas išsėtine skleroze sergantiems žmonėms yra sunkiau nei sveikiems žmonėms.
Lytinė pūslelinė organizmo viduje sukelia pažeidimus, kurių be specialios medicininės įrangos neįmanoma pamatyti ar išmatuoti. Imuninė sistema atakuoja arba riebalines mielino dalis, arba baltymines mielino dalis. Organizmas taip pat gali pulti mielino apvalkalą gaminančias ląsteles, vadinamas glialinėmis ląstelėmis. Kai mielinas pažeistas arba jo trūksta, dideli pažeistų aksonų plotai matomi kaip centrinės nervų sistemos audinio randai arba pažeidimai, kurie laikui bėgant susidaro organizmui pakartotinai bandant juos atkurti. Pažeidimai atsiranda skirtingose centrinės nervų sistemos srityse, priklausomai nuo to, kokia išsėtinės sklerozės forma serga žmogus.
Uždegimas yra svarbi išsėtinės sklerozės simptomų dalis. Uždegimas atsiranda tada, kai organizmas aptinka sužalojimą ar ligą. Tai pirmoji imuninės sistemos atsako dalis. Sergantiesiems išsėtine skleroze prieš mieliną nukreiptas uždegimas sukelia patinimą ir kitą žalingą poveikį nervų sistemai. Uždegimas gali atsirasti dėl Chlamydia Pneumoniae infekcijos.
Keturios diagramos, rodančios, kaip laikui bėgant gali skirtingai didėti ir mažėti išsėtinės sklerozės simptomų sunkumas.
Žmonės, sergantys išsėtine skleroze
Paprastai išsėtine skleroze serga 20-40 metų amžiaus žmonės, nors ji gali pasireikšti ir vyresniems arba labai retai jaunesniems žmonėms. Išsėtine skleroze daug dažniau sergama tose pasaulio vietose, kurios yra toli nuo ekvatoriaus. Toli nuo ekvatoriaus esančios vietovės gauna mažiau saulės šviesos nei netoli ekvatoriaus esančios vietovės, o žmogaus organizmui reikia saulės šviesos, kad jis pasigamintų vitamino D. Šis pastebėjimas patvirtina mintį, kad išsėtinę sklerozę iš dalies sukelia per mažas vitamino D kiekis. Žmonės, kurie vaikystėje persikelia iš vienos pasaulio dalies į kitą, dažniau serga išsėtine skleroze nei žmonės, kurie persikelia į kitą pasaulio dalį tik vėlesniame amžiuje arba kurie niekada nepersikelia į kitą pasaulio dalį.
Diagnozė
Norėdamas diagnozuoti išsėtinę sklerozę arba nustatyti, ar žmogus ja serga, gydytojas nustatys, kokie simptomai pasireiškia ir kaip dažnai jie pasireiškia. Dažniausiai tam naudojamos vadinamosios Makdonaldo gairės, kuriose apibrėžiami išsėtinės sklerozės simptomai ir tai, kaip dažnai jie turi pasireikšti, kad būtų galima nustatyti diagnozę. Gydytojas taip pat gali paskirti atlikti laboratorinius tyrimus, kuriais galima nustatyti, kokia aktyvi yra paciento imuninė sistema. Specialiu aparatu, vadinamu magnetinio rezonanso tomografu, galima nufotografuoti centrinės nervų sistemos vidų ir parodyti, ar asmuo turi pažeidimų dėl pažeisto mielino. Tam tikrų tipų neuronai gali būti patikrinti, siekiant nustatyti, kiek jie yra jautrūs. Neuronai su pažeistu mielinu aplink aksonus reaguoja lėčiau nei normalūs neuronai.
Gydymas
Diagnozavus išsėtinę sklerozę, gydytojas gali padėti palengvinti ligos simptomus. Mokslininkai dar nerado būdo, kaip išgydyti išsėtinę sklerozę ar visiškai ją pašalinti. Reguliariai pasireiškiančią ir išnykstančią išsėtinės sklerozės formą galima gydyti lengviau nei kitas formas. Kai kurie gydymo būdai taikomi tik priepuolių metu, kad pacientui būtų lengviau juos išgyventi arba kad būtų lengviau atsigauti jiems pasibaigus. Kiti gydymo būdai taikomi nuolat, kad priepuoliai būtų retesni. Tokio tipo gydymas paprastai yra injekcijos arba infuzijos tiesiai į veną, tačiau naujesni gydymo būdai gali būti vartojami kasdien per burną. Kai kurie žmonės ieško kitų gydymo būdų, nesusijusių su įprastais vaistais, tačiau moksliniais tyrimais neįrodyta, kad jie būtų veiksmingi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra išsėtinė sklerozė?
A.: Išsėtinė sklerozė (IS) yra sunki sveikatos būklė, kai natūrali organizmo imuninė sistema pažeidžia riebalinį apvalkalą, vadinamą mielino apvalkalu, aplink centrinės nervų sistemos nervines ląsteles.
K: Kaip išsėtinė sklerozė veikia organizmą?
A: Skirtingiems žmonėms išsėtinė sklerozė gali sukelti skirtingus padarinius, įskaitant blogą kūno, regos, kalbos ir proto veiklą.
K: Ar išsėtinė sklerozė turi įtakos žmonių gyvenimo trukmei?
Atsakymas: Taip, sergantieji išsėtine skleroze paprastai gyvena ne taip ilgai kaip sveiki žmonės.
K: Koks mielino apvalkalų vaidmuo sveikiems žmonėms?
Atsakymas: Mielino apvalkalai padeda neuronams tinkamai veikti, nes padeda elektros signalams greitai judėti ilgais ir siaurais aksonais.
K: Kas nutinka mielino apvalkalams sergantiesiems išsėtine skleroze?
A: Sergantiesiems išsėtine skleroze imuninės ląstelės sukelia uždegimą centrinėje nervų sistemoje ir dėl to prarandamas apsauginis izoliatorius, vadinamas demielinizacija.
K: Kaip mielino apvalkalų praradimas susilpnina organizmo gebėjimą atauginti mieliną?
A: Progresuojantis mielino apvalkalo ir mieliną gaminančių ląstelių netekimas mažina organizmo gebėjimą atauginti mieliną.
K: Kodėl mielino apvalkalų netekimas sukelia proto ir kūno problemų?
A: Be apsauginio apvalkalo signalai tarp neuronų blogai sklinda, todėl protas ir kūnas negali normaliai funkcionuoti.
Ieškoti