Išsėtinė sklerozė

Galimos priežastys

Mokslininkai ir gydytojai tiksliai nežino, kokia yra išsėtinės sklerozės priežastis, tačiau mano, kad kai kurie dalykai lemia didesnę riziką susirgti išsėtine skleroze:

• asmens genetika (savybės, kuriomis jis gimsta).
• Per mažai vitaminų organizme
• Per didelis stresas žmogaus gyvenime
• Cigarų arba cigarečių rūkymas
• Vaikystėje daug kartų sirgo

Tyrimai apie išsėtinės sklerozės priežastis vis dar nebaigti. Kai kurie mokslininkai mano, kad išsėtinę sklerozę gali sukelti palyginti nežinomas sukėlėjas Chlamydia pneumoniae. Be to, kai kurie virusai gali pažeisti mieliną, yra kitų virusų, kurie, kaip įrodyta, padidina tikimybę žmonėms susirgti MS. Nors mokslininkai ir gydytojai turi teorijų, niekas nerado vienos priežasties, kuri paaiškintų visus ligos atvejus.

Simptomai

Egzistuoja daugybė išsėtinės sklerozės formų, todėl gali būti sunku nuspręsti, kaip valdyti ligą. Liga pažeidžia mieliną. Kartais organizmas gali atlikti ribotą mielino remontą. Kai taip atsitinka, simptomai (ligos sukeltos problemos) trumpam išnyksta. Tai vadinama remisija. Kai organizmas vėl atakuoja mieliną, simptomai sugrįžta ir tai vadinama ligos atkryčiu. MS tipas, kuriam būdingos remisijos ir atkryčiai, vadinamas remituojančia-atsinaujinančia MS. Retesniais atvejais organizmas ir toliau atakuoja mieliną, o simptomai sparčiai blogėja - ši forma vadinama "pirmine progresuojančia išsėtine skleroze". Kartais vienu metu gali pasireikšti abiejų ligos tipų derinys.

Sergantieji išsėtine skleroze susiduria su daugybe problemų. Jų raumenys paprastai būna silpni, jie gali nevaldomai drebėti, jiems sunku judėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Sergantieji išsėtine skleroze dažnai jaučia didelį skausmą ir lengvai pavargsta. Jų kalba ir regėjimas kartais būna labai prasti. Mąstyti ir spręsti problemas išsėtine skleroze sergantiems žmonėms yra sunkiau nei sveikiems žmonėms.

Lytinė pūslelinė organizmo viduje sukelia pažeidimus, kurių be specialios medicininės įrangos neįmanoma pamatyti ar išmatuoti. Imuninė sistema atakuoja arba riebalines mielino dalis, arba baltymines mielino dalis. Organizmas taip pat gali pulti mielino apvalkalą gaminančias ląsteles, vadinamas glialinėmis ląstelėmis. Kai mielinas pažeistas arba jo trūksta, dideli pažeistų aksonų plotai matomi kaip centrinės nervų sistemos audinio randai arba pažeidimai, kurie laikui bėgant susidaro organizmui pakartotinai bandant juos atkurti. Pažeidimai atsiranda skirtingose centrinės nervų sistemos srityse, priklausomai nuo to, kokia išsėtinės sklerozės forma serga žmogus.

Uždegimas yra svarbi išsėtinės sklerozės simptomų dalis. Uždegimas atsiranda tada, kai organizmas aptinka sužalojimą ar ligą. Tai pirmoji imuninės sistemos atsako dalis. Sergantiesiems išsėtine skleroze prieš mieliną nukreiptas uždegimas sukelia patinimą ir kitą žalingą poveikį nervų sistemai. Uždegimas gali atsirasti dėl Chlamydia Pneumoniae infekcijos.

Keturios diagramos, rodančios, kaip laikui bėgant gali skirtingai didėti ir mažėti išsėtinės sklerozės simptomų sunkumas.

Žmonės, sergantys išsėtine skleroze

Paprastai išsėtine skleroze serga 20-40 metų amžiaus žmonės, nors ji gali pasireikšti ir vyresniems arba labai retai jaunesniems žmonėms. Išsėtine skleroze daug dažniau sergama tose pasaulio vietose, kurios yra toli nuo ekvatoriaus. Toli nuo ekvatoriaus esančios vietovės gauna mažiau saulės šviesos nei netoli ekvatoriaus esančios vietovės, o žmogaus organizmui reikia saulės šviesos, kad jis pasigamintų vitamino D. Šis pastebėjimas patvirtina mintį, kad išsėtinę sklerozę iš dalies sukelia per mažas vitamino D kiekis. Žmonės, kurie vaikystėje persikelia iš vienos pasaulio dalies į kitą, dažniau serga išsėtine skleroze nei žmonės, kurie persikelia į kitą pasaulio dalį tik vėlesniame amžiuje arba kurie niekada nepersikelia į kitą pasaulio dalį.

Diagnozė

Norėdamas diagnozuoti išsėtinę sklerozę arba nustatyti, ar žmogus ja serga, gydytojas nustatys, kokie simptomai pasireiškia ir kaip dažnai jie pasireiškia. Dažniausiai tam naudojamos vadinamosios Makdonaldo gairės, kuriose apibrėžiami išsėtinės sklerozės simptomai ir tai, kaip dažnai jie turi pasireikšti, kad būtų galima nustatyti diagnozę. Gydytojas taip pat gali paskirti atlikti laboratorinius tyrimus, kuriais galima nustatyti, kokia aktyvi yra paciento imuninė sistema. Specialiu aparatu, vadinamu magnetinio rezonanso tomografu, galima nufotografuoti centrinės nervų sistemos vidų ir parodyti, ar asmuo turi pažeidimų dėl pažeisto mielino. Tam tikrų tipų neuronai gali būti patikrinti, siekiant nustatyti, kiek jie yra jautrūs. Neuronai su pažeistu mielinu aplink aksonus reaguoja lėčiau nei normalūs neuronai.

Gydymas

Diagnozavus išsėtinę sklerozę, gydytojas gali padėti palengvinti ligos simptomus. Mokslininkai dar nerado būdo, kaip išgydyti išsėtinę sklerozę ar visiškai ją pašalinti. Reguliariai pasireiškiančią ir išnykstančią išsėtinės sklerozės formą galima gydyti lengviau nei kitas formas. Kai kurie gydymo būdai taikomi tik priepuolių metu, kad pacientui būtų lengviau juos išgyventi arba kad būtų lengviau atsigauti jiems pasibaigus. Kiti gydymo būdai taikomi nuolat, kad priepuoliai būtų retesni. Tokio tipo gydymas paprastai yra injekcijos arba infuzijos tiesiai į veną, tačiau naujesni gydymo būdai gali būti vartojami kasdien per burną. Kai kurie žmonės ieško kitų gydymo būdų, nesusijusių su įprastais vaistais, tačiau moksliniais tyrimais neįrodyta, kad jie būtų veiksmingi.