Vainikinė (koronarinė) širdies liga: kas tai, simptomai ir gydymas
Vainikinė (koronarinė) širdies liga: sužinokite priežastis, pagrindinius simptomus, prevenciją ir šiuolaikinius gydymo būdus – laiku atpažinkite rizikas.
Vainikinių arterijų liga, dar vadinama koronarine širdies liga, yra širdies liga. („Koronarinė“ reiškia „širdies kraujagyslės“.) Dėl koronarinės širdies ligos vainikinėse arterijose kaupiasi apnašos. Dėl to vainikinės arterijos susiaurėja. Arterija yra kraujagyslė – vamzdelis, kuriuo teka kraujas. Širdžiai tiekus deguonies ir maistingųjų medžiagų kupiną kraują, arterijos jį nuneša į įvairias kūno dalis. Vainikinės arterijos yra labai svarbios: jos aprūpina krauju širdies raumenį. Taigi, kai vainikinės arterijos susiaurėja, į širdies raumenį patenka mažiau kraujo.
Dauguma koronarine širdies liga sergančių žmonių gali jaustis sveiki daugelį metų, kol pradeda jausti simptomus. Dažniausias sunkus padarinys yra širdies priepuolis, kai plokštelė (apnaša) gali atitrūkti ir užblokuoti kraujo tėkmę į širdį. Jei koronarinė širdies liga negydoma, tai gali sukelti ir kitų komplikacijų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, aritmijas (nenormalius širdies ritmus) ar staigią mirtį. Vyrams ši liga pasitaiko dažniau nei moterims, tačiau po menopauzės moterų rizika didėja.
Kas sukelia koronarinę širdies ligą ir kokie rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – aterosklerozė: ant arterijų sienelių kaupiasi riebalinių medžiagų, cholesterolio ir ląstelių likučių sluoksniai (apnašos). Laikui bėgant jos siaurina kraujagysles ar gali iš jų atitrūkti ir sukelti užsikimšimą.
- Pagrindiniai rizikos veiksniai: rūkymas, aukštas kraujospūdis (hipertenzija), didelis cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, antsvoris ir nutukimas.
- Kiti: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba (daug sočiųjų riebalų ir transriebalų), amžius (vyresni žmonės), šeimos anamnezė (liga artimame giminėje), lėtinis stresas ir kai kurios uždegiminės ligos.
Simptomai
Simptomai gali būti įvairūs. Daug žmonių ilgą laiką neturi jokių požymių, kol liga paūmėja.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas (stenokardija) – dažniausiai jaučiamas krūtinės viduryje, kartais skleidžiasi į kaklą, žandikaulį, rankas ar nugarą.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba gulint.
- Greitas nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, pykinimas ar galvos svaigimas.
- Atypiniai simptomai: moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir diabetikams koronarinė liga gali pasireikšti netipiniais simptomais (pvz., skrandžio sutrikimu ar bendru silpnumu) ir be aiškaus krūtinės skausmo.
- Staigus intensyvus krūtinės skausmas, trunkantis kelias minutes ar ilgiau, gali būti širdies priepuolis – tai skubus atvejis.
Kaip diagnozuojama
- Gydytojo apklausa ir fizinis ištyrimas.
- Elektrokardiograma (EKG) – parodyti širdies elektrinę veiklą ramybės metu ar po krūvio.
- Streso testas (fizinio krūvio arba vaistais sukeltas) – vertinama, kaip širdis reaguoja į apkrovą.
- Širdies echoskopija (echokardiograma) – vaizduoja širdies struktūrą ir funkciją.
- Kraujas – rodikliai kaip cholesterolio profilis, cukraus kiekis; esant įtariamam infarktui – širdies fermentai (pvz., troponinai).
- Koronarinė angiografija (kateterizacija) – tai invazinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai pamatyti arterijų susiaurėjimus; pagal poreikį atliekama perkutaninė intervencinė procedūra (stento įdėjimas) tuo pačiu vizitu.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai – tam tikrais atvejais naudojami papildomai.
Gydymas
Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, užkirsti kelią užsitęsusiam kraujo tiekimo sutrikimui ir sumažinti infarkto bei mirties riziką. Dažnai taikomas kombinuotas požiūris: gyvenimo būdo pokyčiai, medikamentai ir intervencinės procedūros.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: mesti rūkyti, sveika mityba (mažai sočiųjų riebalų, daug daržovių, vaisių ir sveikų riebalų), reguliari fizinė veikla, kūno masės kontrolė, streso valdymas.
- Medikamentai:
- Antitrombocitiniai vaistai (pvz., acetilsalicilo rūgštis/aspirinas, klopidogrelis) – mažina kraujo krešulių riziką.
- Statinai – mažina cholesterolio kiekį ir stabilizuoja plokšteles.
- Beta blokatoriai, AKF inhibitoriai ar angiotenziną II receptorių blokatoriai – apsaugo širdį ir mažina kraujospūdį.
- Nitratai ir kalcio kanalų blokatoriai – mažina krūtinės skausmą (stenokardiją).
- Invazinės procedūros:
- Perkutaninė koronarinė intervencija (PCI) su stentu – per kateterį atveriama susiaurėjusi arterija ir įdedamas stentas.
- Širdies vainikinių arterijų persodinimas (CABG, „bypass“ operacija) – skiriamas plačiai išplitusios ligos ar sudėtingų pažeidimų atvejais.
Prevencija
- Kontroliuokite kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, reguliariai tikrinkite cholesterolio profilį.
- Meskite rūkyti ir venkite pasyvaus rūkymo.
- Laikykitės subalansuotos mitybos ir reguliariai judėkite (bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba pagal gydytojo nurodymus).
- Venkite perteklinio alkoholio, prižiūrėkite kūno masę ir mažinkite stresą.
Kada kreiptis skubios medicininės pagalbos
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei atsiranda intensyvus krūtinės skausmas ar spaudimas, trunkantis kelias minutes ir nepraeina, lydimas dusulio, gausaus prakaitavimo, pykinimo, alpimo ar stipraus silpnumo. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Apibendrinant: koronarinė širdies liga yra dažna ir rimta būklė, tačiau daugeliu atvejų jos riziką galima reikšmingai sumažinti sveiko gyvenimo būdo priemonėmis, ankstyva diagnostika ir tinkamu gydymu.
Brėžinys, kaip vainikinės arterijos užsikemša apnašomis
Aterosklerozė
Aterosklerozė yra širdies liga. Dėl jos arterijose kaupiasi riebalinės medžiagos (pvz., cholesterolis) ir susidaro kietesnės medžiagos, vadinamos plokštelėmis. Dėl to arterijos tampa kietesnės. Dėl to arterijomis sunkiau teka kraujas. Dėl to gali susidaryti kraujo krešuliai, kurie blokuoja kraujo judėjimą arterijomis. Maži apnašų gabalėliai taip pat gali atitrūkti ir užkimšti mažesnes kraujagysles.
Jei arterija visiškai užsikemša, tai sukelia rimtų problemų. Visoms kūno ląstelėms, audiniams ir organams išgyventi reikia deguonies ir maistinių medžiagų (kurias perneša kraujas). Jei ląstelės ar audiniai negauna pakankamai kraujo, jie žūsta. (Tai vadinama nekroze.) Kai taip atsitinka vainikinėse arterijose, miršta dalis širdies. Dėl to gali ištikti miokardo infarktas (širdies priepuolis).
Išeminės širdies ligos prevencija
Žmonės gali daryti daug įvairių dalykų, kad nesusirgtų išemine širdies liga:
- Jie gali pakeisti savo mitybą. Pavyzdžiui, jie gali valgyti mažiau riebaus maisto ir vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų.
- Jie gali valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų.
- Jie gali nevartoti alkoholio ir vartoti mažiau druskos.
- Jie gali reguliariai mankštintis.
- Jie gali išvengti antsvorio ar nutukimo, jei imsis veiksmų svoriui kontroliuoti.
Aterosklerozė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vainikinių arterijų liga?
A: Vainikinių arterijų liga - tai širdies liga, dėl kurios vainikinėse arterijose kaupiasi apnašos, todėl jos susiaurėja ir sumažėja kraujo tekėjimas į širdies raumenį.
K: Ką veikia vainikinės arterijos?
A: Vainikinės arterijos tiekia kraują širdies raumeniui.
K: Kas atsitinka, kai vainikinės arterijos susiaurėja?
A: Kai vainikinės arterijos susiaurėja dėl susikaupusių apnašų, į širdies raumenį patenka mažiau kraujo, todėl gali atsirasti krūtinės skausmas, širdies priepuolis ar kitos komplikacijos.
K: Ką reiškia žodis "vainikinės", kalbant apie širdį?
A: "Koronarinė" reiškia širdies kraujagysles.
K: Kas yra arterijos?
A: Arterijos - tai kraujagyslės, kuriomis kraujas, kuriame yra deguonies ir maistinių medžiagų, iš širdies teka į įvairias kūno dalis.
K: Kaip apnašos kaupiasi vainikinėse arterijose?
A: Dėl vainikinėse arterijose susikaupusių apnašų jos susiaurėja, todėl sumažėja kraujo tekėjimas į širdies raumenį.
K: Kodėl vainikinės arterijos yra svarbios?
A: Vainikinės arterijos yra svarbios, nes jos aprūpina krauju širdies raumenį, todėl jis gali tinkamai funkcionuoti.
Ieškoti