Karvių raupai – kas tai, simptomai, perdavimas ir istorija
Karvių raupai yra liga, kuri daugiausia pažeidžia odą. Ją sukelia ortopoksvirusų grupės atstovas — karvių raupų virusas, giminingas vakcinos virusui ir variolės virusui (mirtina ligą sukeliantis raupų virusas). Užsikrėtus atsiranda vietiniai raudoni, vėliau pūliniai pūslių tipo pažeidimai. Virusas gali plisti nuo gyvūnų, taip pat ir nuo karvių, ant žmonių per tiesioginį prisilietimą arba per kontaktą su užkrėstų gyvūnų pažeidimų turiniu ir užterštu inventoriu.
Istorija ir vakcinacijos pradžia
1798 m. anglų gydytojas Edvardas Dženneris (Edward Jenner) pastebėjo, kad žmonės, kurie buvo persirgę karvių raupais, vėliau nebegrįždavo mirtinų raupų. Remdamasis tuo, jis panaudojo skystį iš karvių raupų pažeidimų ir juo inokuliavo sveikus žmones — taip pirmąkart praktikoje buvo taikyta apsauga nuo raupų. Iš čia kilo žodžio „skiepijimas“ lotyniška šaknis vaca — karvė, ir angl. „vaccine“. Džennerio darbai tapo pagrindu vėlesnei vakcinacijos plėtrai ir mažinant variolės paplitimą; variolė vėliau buvo išnaikinta pasauliniu mastu (paskelbta 1980 m.).
Rezervo šeimininkai, plitimas ir epidemiologija
Kaip ir tekste minėta, karvių raupų virusas aptinkamas Europoje, daugiausia Jungtinėje Karalystėje. Žmonių susirgimai yra reti ir dažniausiai užsikrečiama nuo užsikrėtusių naminės katės odos pažeidimų. Virusas natūraliai cirkuliuoja laukinėje gamtoje — tarp miško graužikai, ypač stirnos (rezervo šeimininkų grupė iš esmės apima smulkius graužikus), iš kurių užsikrėsti gali naminiai gyvūnai. Dėl to žmonių užsikrėtimai dažniau užfiksuojami vasaros pabaigoje ir rudenį, kai padidėja kontaktai tarp gyvūnų ir jų judėjimas.
Simptomai ir ligos eiga
Žmonių užsikrėtimo karvių raupų virusu simptomai dažniausiai yra lokalizuoti. Inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių) paprastai trunka apie 9–10 dienų, bet gali skirtis. Pirmiausia atsiranda vientisas ar kelios tvirtos papulės, kurios virsta pūslelėmis ir pūlinukais, gali ulkruoti ir galiausiai susidaryti šašai. Pažeidimai dažniausiai yra ant rankų arba ten, kur buvo tiesioginis kontaktas su gyvūnu, ir paprastai apsiriboja infekcijos vieta. Kartais gali pasireikšti bendriniai simptomai — karščiavimas, silpnumas, limfmazgių padidėjimas. Katėms pažeidimai dažnai būna ant veido, kaklo, priekinių galūnių ir letenų; rečiau pasireiškia kvėpavimo takų simptomai.
Diagnostika
Diagnozei patvirtinti naudojami laboratoriniai tyrimai: viruso DNR nustatymas PGR metodu, viruso izoliacija kultūroje, elektroninė mikroskopija arba serologiniai tyrimai. Klinikiniai požymiai kartu su anamneze (kontaktas su sergančiu gyvūnu) dažnai leidžia įtarti ligą, tačiau laboratorinė patvirtinimo reikalinga dėl panašių odos pažeidimų sukeliamų kitų infekcijų.
Gydymas ir profilaktika
Dažniausiai karvių raupai praeina savaime per kelias savaites ir gydymas yra simptominis: odos pažeidimų vietos priežiūra, antiseptinių priemonių naudojimas ir infekcijos komplikacijų (pvz., antrinės bakterinės infekcijos) gydymas antibiotikais, jei reikia. Sunkesniais atvejais (labai imunodepresuoti pacientai, plintantys pažeidimai) gali būti svarstomi antivirusiniai vaistai (pvz., cidofoviras) arba specifinės imunoterapijos, tačiau tai yra reti ir reikalauja specialistų konsultacijos.
Prevencija: vengti tiesioginio kontakto su sergančiais gyvūnais, naudoti apsaugines pirštines dirbant su galimai užkrėstomis žaizdomis ar gyvūnų pažeidimais, reguliari rankų higiena ir tvarkinga namų gyvūnų priežiūra. Veterinarinė priežiūra katėms ir mažinant kontaktą su laukiniais graužikais taip pat sumažina riziką.
Viešoji sveikata
Žmonių užsikrėtimai karvių raupų virusu yra reti, tačiau įtarus infekciją patartina kreiptis į gydytoją ir informuoti vietos visuomenės sveikatos tarnybas — kai kuriose srityse tokie atvejai gali būti pranešami dėl stebėsenos. Jei įtariama užsikrėtimas per naminį gyvūną, verta kreiptis ir į veterinarą.
Santrauka: karvių raupai yra odos infekcija, kurią sukelia karvių raupų virusas (ortopoksvirusas). Liga dažniausiai būna vietinė ir savaime praeinanti, užsikrėtimas paprastai vyksta per kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais (dažnai katėmis), o istorinis Džennerio atradimas leido sukurti pirmąsias vakcinas nuo pavojingos variolės.
Istorinis naudojimas
Karvės raupai buvo savotiška vakcina nuo raupų. Užsikrėtus šia liga, organizmas (paprastai) įgyja gebėjimą atpažinti panašų raupų virusą iš jo antigenų, todėl gali daug veiksmingiau kovoti su raupų liga.
Vėliau ir iki šiol naudojama kita vakcina - vakcinos. Vakcina yra panaši į karvių raupų vakciną, bet ne tokia pati.
Susiję puslapiai
- Vėjaraupiai
- Ligų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karvių raupai?
A: Karvės raupai - tai liga, pažeidžianti odą, kurią sukelia karvės raupų virusas, giminingas vakcinos virusui. Ji gali plisti nuo karvių žmonėms per prisilietimą ir sukelia raudonas pūsles ant odos.
Klausimas: Kaip karvių raupai buvo naudojami skiepijant nuo kitos ligos?
A: Karvių raupus sukeliantis virusas buvo panaudotas pirmajam sėkmingam skiepijimui nuo mirtinos ligos - raupų. Edvardas Dženneris pastebėjo, kad žmonės, kurie pasveiko nuo karvių raupų, atrodo, yra atsparūs raupams, todėl jis suleido skysčio iš karvių raupų pažeidimų sveikiems žmonėms, kad jie taip pat taptų atsparūs.
K: Iš kur kilęs žodis "skiepijimas"?
A: Žodžio "skiepijimas" lotyniškoji šaknis yra vaca, reiškianti "karvė", nes iš pradžių jis buvo vartojamas skiepijant nuo raupų karvių raupais.
K: Kas atrado, kaip skiepyti karvių raupais?
A: 1798 m. anglų gydytojas Edvardas Dženneris (Edward Jenner), gyvendamas kaime ir stebėdamas savo pacientus, kurie buvo užsikrėtę karvių raupais ir pasveiko nuo jų, padarė šį atradimą.
K: Kur randamas karvių raupų (Catpoc) virusas?
A: Karvės raupų (Catpoc) virusas dažniausiai aptinkamas Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Žmonių susirgimai yra labai reti ir dažniausiai užsikrečiama nuo naminių kačių. Jis taip pat aptinkamas tarp miškinių graužikų, pavyzdžiui, stirnų, nuo kurių užsikrečia naminės katės.
K: Kokie yra žmonių užsikrėtimo Cowpoz virusu simptomai?
A: Žmonių užsikrėtimo Cowpoz virusu simptomai yra lokalūs pustuliniai pažeidimai, paprastai aptinkami ant rankų užsikrėtimo vietoje, o inkubacinis laikotarpis trunka 9-10 dienų.
K: Kada paprastai pasireiškia Cowpoz virusas?
Atsakymas:: Cowpoz paprastai pasireiškia vasaros pabaigoje arba rudenį.