Kortizonas: kas tai, kaip veikia, vartojimas ir šalutinis poveikis

Kortizonas: kas tai, kaip veikia, vartojimas ir šalutinis poveikis — sužinokite apie poveikį, vartojimo būdus, naudas ir rizikas bei ilgalaikio vartojimo pasekmes.

Kortizonas yra 21 anglį turintis steroidinis hormonas. Jo cheminis pavadinimas yra 17-hidroksi-11-dehidrokortikosteronas. Tai vienas iš pagrindinių hormonų, kuriuos išskiria antinksčiai, reaguodami į stresą. Kortizonas cirkuliuoja kraujyje ir dalyvauja organizmo atsake į uždegimą bei metabolizmo reguliavime.

Pagal cheminę struktūrą jis yra glaudžiai susijęs su kortizoliu. Jis vartojamas įvairiems negalavimams gydyti ir gali būti skiriamas įvairiais būdais. Kortizonas slopina imuninę sistemą. Tai sumažina uždegimą, skausmą ir patinimą pažeidimo vietoje. Ilgalaikis kortizono vartojimas kelia pavojų.

Kaip kortizonas veikia

Kortizonas yra palyginti mažiau aktyvus hormonas — jis organizme gali būti paverčiamas aktyvia forma kortizoliu (hidrokortizonu) fermento 11β-hidroksisteroidų dehidrogenazės (11β-HSD1) veikimu. Aktuvus kortizolį prisijungia prie gliukokortikoidinių receptorių ląstelėse ir keičia genų ekspresiją. Dėl to:

• slopinama uždegiminė reakcija (mažėja citokinų, prostaglandinų ir leukotrienų gamyba);
• mažėja imuninė reakcija (sumenkinama limfocitų veikla);
• keičiasi medžiagų apykaita — didėja gliukozės gamyba kepenyse, skatinamas baltymų skilimas ir riebalų perskirstymas;
• paveikiami skysčių ir elektrolitų mechanizmai, nors kortizonas turi mažiau mineralokortikoidinio poveikio nei aldosteronas.

Vartojimo būdai ir indikacijos

Kortizonas ir kiti gliukokortikoidai gali būti skiriami įvairiais keliais:

• geriamai (tablečių pavidalu);
• į veną (i.v.) arba į raumenis (i.m.) — staigiems, sunkiems uždegiminiams ar alerginiams epizodams;
• lokaliai — tepaluose, kremuose odos ligoms;
• inhaluojami (astmai ir lėtiniams obstrukciniams plaučių susirgimams);
• intraartikuliariai (sąnarių uždegimui);
• subkutaniniame implantate ar kitomis formomis pagal indikacijas.

Pagrindinės indikacijos: reumatoidinė artritas, autoimuninės ligos (pvz., vilkligė), sunki alerginė reakcija, astmos paūmėjimas, uždegiminės žarnyno ligos, tam tikros odos ligos, taip pat kai kuriems vėžio režimams ar transplantacijų prevencijai. Reikšminga, kad ilgalaikėje hormonų pakaitinėje terapijoje dažniau naudojamas hidrokortizonas ar kiti specifiniai gliukokortikoidai, priklausomai nuo klinikinės situacijos.

Šalutinis poveikis ir rizikos

Trumpalaikis vartojimas dažniausiai yra saugesnis, tačiau gali sukelti nemigą, nemalonų nuotaikų svyravimą, padidėjusį apetitą ar pilvo pūtimą. Ilgalaikis arba didelėmis dozėmis vartojimas gali sukelti rimtų komplikacijų:

• osteoporozė ir padidėjusi kaulų lūžių rizika;
• hiperglikemija ar naujai atsiradusi cukrinis diabetas;
• svorio priaugimas ir charakteringos „Kušingo“ (Cushingo) sindromo bruožai — veido paraudimas, riebalų kaupimasis aplink liemenį, plonytė oda;
• padidėjusi infekcijų rizika ir slopinama infekcijų klinika;
• adrenalinės (antinksčių) funkcijos slopinimas — staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti adrenalininę nepakankamumą;
• didelė rizika pepsinės opos vystymuisi, ypač vartojant kartu su NVNU;
• psichikos sutrikimai — nuotaikos svyravimai, nemiga, rečiau — psichozė;
• odos plonėjimas, mėlynės, blogas žaizdų gijimas;
• katarakta ir padidėjęs intraokulinis spaudimas (glaukoma) ilgalaikio vartojimo metu.

Atsargumo priemonės ir stebėsena

• prieš pradedant gydymą svarbu įvertinti infekcijų buvimą; aktyvios sisteminės infekcijos dažnai yra kontraindikacija arba reikalauja derinti gydymą su infekcijos kontrolės priemonėmis;
• pacientams su cukriniu diabetu, hipertenzija ar osteoporoze reikia dažnesnės kontrolės (gliukozė kraujyje, kraujospūdis, kaulų tankis);
• ilga trukmė — reikia planuoti kaulų apsaugą (kalcis, vitaminas D, bisfosfonatai, jei nurodo gydytojas);
• gydymą dažnai reikia palaipsniui nutraukti (tapering), kad antinksčiai spėtų atsinaujinti ir nebūtų adrenalininės nepakankamumo rizikos;
• venkite gyvų vakcinų gydymo metu arba kai imunitetas slopinamas; vakcinacijos rezultatai gali būti nepakankami;
• informuokite gydytoją apie kitus vaistus — kortikosteroidai sąveikauja su daugeliu vaistų (pvz., kai kurie priešgrybeliniai, rifampicinas, antikoaguliantai).

Specialios situacijos

• nėštumas ir žindymas: kortikosteroidų vartojimas gali būti būtinas tam tikroms indikacijoms, tačiau reikalingas atsargumas ir naudos-rizikos įvertinimas;
• vakcinacijos planavimas: gyvų vakcinų vartojimas pacientams, gaunantiems dideles gliukokortikoidų dozes, paprastai draudžiamas;
• vaikams ilgalaikis vartojimas gali sulėtinti augimą — būtina pediatro priežiūra.

Papildoma informacija ir istorija

1950 m. Tadeus Reichstein, E. C. Kendall ir P. S. Hench buvo apdovanoti Nobelio fiziologijos ar medicinos premija už kortizono atradimą ir jo reikšmę medicinai.

Santrauka: kortizonas yra svarbus gliukokortikoidinis hormonas ir vaistas, turintis stiprų uždegimą slopinantį poveikį. Jis efektyvus daugelyje ligų, tačiau jo vartojimas reikalauja atsargumo dėl galimų sunkių ilgalaikių šalutinių reiškinių. Gydymo planą, dozę ir nutraukimo tvarką visuomet turi nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į individualią paciento situaciją.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kortizonas?

K: Koks yra cheminis kortizono pavadinimas?

K: Koks yra kortizolio ir kortizono cheminės struktūros ryšys?

K: Kaip kortizonas naudojamas gydant negalavimus?

K: Koks kortizono poveikis imuninei sistemai?

K: Kokia rizika susijusi su ilgalaikiu kortizono vartojimu?

K: Kas 1950 m. tapo Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos laureatais už kortizono atradimą?

Paieška pagal raidę