Nukraujavimas

Apibrėžtis

Gydytojai taip apibrėžia nukraujavimą:

• Pacientas neteko daugiau kaip 40 % kraujo (vidutiniškai 2-2,4 litro suaugusiam žmogui).
• Pacientas vis dar netenka kraujo
• Kraujavimas toks stiprus, kad jei jis nebus greitai sustabdytas, pacientas mirs.

Kraujavimo tipai

Kraujavimas gali būti išorinis arba vidinis.

"Išorinis" reiškia "už kūno ribų". Išorinis kraujavimas yra matomas - jį galima pamatyti už kūno ribų. Pavyzdžiui, asmuo, kuris įsipjauna ranką ir ant jo rankos yra kraujo, turi išorinį kraujavimą.

"Vidinis" reiškia "kūno viduje". Vidinio kraujavimo nematyti, nes jis yra kūno viduje. Pavyzdžiui, asmeniui, kuriam dėl insulto kraujuoja į smegenis, kraujavimas yra vidinis kraujavimas.

Kartais kraujavimas gali būti ir vidinis, ir išorinis. Žmogus gali nukraujuoti dėl vidinio kraujavimo, išorinio kraujavimo arba dėl abiejų šių priežasčių.

Išorinio kraujavimo pavyzdys: kraujavimas matomas už kūno ribų.

Priežastys

Iškraujavimą paprastai sukelia sužeistos arba nutrūkusios didžiosios kraujagyslės. Mažesnės kraujagyslės kraujuoja mažiau ir lėčiau, todėl jas sužeidus nukraujuoti sunkiau.

Sužalojimai

Iškraujavimą gali sukelti traumos (sužalojimai). Iš visų žmonių, kurie miršta nuo sužalojimų, 30-40 % miršta nuo nukraujavimo. Iki pusės šių žmonių (33-56 proc.) miršta dar prieš patekdami į ligoninę.

Viena iš dažniausių nukraujavimo priežasčių yra penetruojanti trauma (sužeidimas, kai kažkas pažeidžia odą). Tai ypač būdinga šautinėms žaizdoms tokiose vietose kaip širdis, krūtinė ar galva, kuriose yra pagrindinės kraujagyslės.

Kiti sužalojimai, galintys sukelti nukraujavimą:

• Sužalojimai, kuriais perpjaunamos pagrindinės arterijos, pavyzdžiui, aorta, miego arterija (kakle) arba šlaunies arterija (kirkšnyse ir kojose).
• Motorinių transporto priemonių avarijos
• Rankos ar kojos amputacija

Žmogus gali nukraujuoti dėl vidinio kraujavimo, jei:

• kraujavimas į krūtinę arba pilvą (pvz., dėl bukos traumos).
• Jie sulaužo dubenį
• Jie susilaužo abu šlaunikaulius (šlaunies kaulus).

Nukraujavimas yra viena dažniausių karių mirties priežasčių kare. Ją paprastai sukelia šautinės žaizdos, autoavarijos arba sprogimai.

Medicininės problemos

Dėl kai kurių sveikatos sutrikimų žmogus gali nukraujuoti iš vidaus. Šios problemos yra šios:

• Aortos aneurizma, kuri plyšta. Dėl to žmogus gali nukraujuoti vos per kelias minutes.
• Sepsis, dėl kurio infekcija gali suardyti kraujagyslių sieneles. Galiausiai sienelės suyra ir kraujagyslės pradeda kraujuoti.
• Kraujavimas po gimdymo. Pasaulyje kas dvi minutes nuo nukraujavimo po gimdymo miršta viena moteris. Dauguma šių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse.
• Kraujavimas iš blužnies, kepenų ar žarnyno
• Labai sunki pepsinė opa
• Navikas, kuris įsiskverbia į pagrindinę kraujagyslę, pavyzdžiui, kaklo navikas, įsiskverbiantis į miego arteriją ir sukeliantis kraujavimą.

Sužalojimai, kuriais pažeidžiamos pagrindinės arterijos, pavyzdžiui, šlaunies arterija (raudona spalva), gali sukelti nukraujavimą.


Iškraujavimas po gimdymo labiausiai paplitęs šalyse, kurios šiame žemėlapyje pažymėtos juodai ir raudonai. Mažiausiai jis paplitęs mėlynai ir violetine spalva pažymėtose šalyse.

Poveikis

Jei žmogus labai greitai netenka kraujo (pvz., dėl aortos aneurizmos plyšimo), jis bus sąmoningas tik nuo 20 sekundžių iki kelių minučių. Jei kraujo netenkama lėčiau ir žmogui nesuteikiama medicininė pagalba, jis gali būti sąmoningas kelias valandas. Tačiau netekęs daugiau kraujo jis bus vis labiau sutrikęs ir pavargęs. Galiausiai žmogų ištiks koma, nes jo organizme neliks pakankamai kraujo, kad deguonis pasiektų smegenis. Galiausiai širdis sustos ir žmogus mirs.

Iškraujavimas yra sindromas

Gydytojai nukraujavimą vadina sindromu (simptomų grupe), nes jis sukelia daugybę organizmo problemų.

Hipotermija

Kraujas padeda išlaikyti šilumą. Todėl netekus daug kraujo atsiranda hipotermija.

Koagulopatija

Koagulopatija reiškia, kad kraujas nebeišsiskiria normaliai. Kai žmogus netenka kraujo, jis netenka ir trombocitų bei kraujo krešėjimo baltymų, kuriuos turėjo kraujas. Dėl šių trombocitų ir baltymų kraujas kreša. Jei žmogus netenka per daug kraujo, trombocitų ir baltymų, kad kraujas krešėtų, nebeliks.

Acidozė

Acidozė reiškia, kad organizme susidaro per daug rūgšties. Paprastai organizmas energiją gamina iš deguonies (pernešamo kraujyje) ir gliukozės (cukraus). (Tai vadinama aerobiniu kvėpavimu.) Jei žmogus netenka daug kraujo, likusiame kraujyje nebus pakankamai deguonies, kad tokiu būdu būtų galima pasigaminti energijos. Organizmas persijungia į anaerobinį kvėpavimą ir gamina energiją iš gliukozės, nereikalaudamas deguonies. Tačiau tokiu būdu susidaro daug rūgštinių atliekų (organizmui nereikalingų cheminių medžiagų, kurios lieka po organizme vykstančių cheminių reakcijų). Ilgainiui šių atliekų gali susikaupti tiek daug, kad jos nuodija organizmą. Tai vadinama acidoze.

Aritmija

Kai širdis negauna pakankamai kraujo, ji gali imti plakti neįprastai. Kai taip atsitinka dėl nukraujavimo, paprastai tai reiškia, kad pacientas yra arti mirties.

Šokas

Jei žmogus netenka pakankamai kraujo, jį ištinka šokas. Tai reiškia, kad svarbiausi kūno organai negauna kraujo, deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų išgyventi. Tai taip pat reiškia, kad organizmas negali atsikratyti atliekų, pavyzdžiui, rūgščių. Jei šokas bus pakankamai stiprus, žmogus mirs.

A paveikslėlyje pavaizduota normali aorta. B ir C paveikslėliuose pavaizduotos aortos dalių aneurizmos. Kai aneurizma plyšta (tarsi sprogęs balionas), žmogus gali nukraujuoti vos per kelias minutes.

Gydymas

Pirmoji pagalba

Pirmoji pagalba yra svarbus pirmas žingsnis gydant nukraujavimą. Padėti gali ir paprasti žmonės:

• Nedelsiant skambinti 9-1-1 arba kitu vietiniu skubios pagalbos telefono numeriu.
• Bandymas sustabdyti kraujavimą:
• Spaudžiant prie kraujuojančios vietos
• Jei asmuo kraujuoja iš rankos ar kojos, pakelkite ranką ar koją aukščiau asmens širdies lygio.
• Padarykite turniketą ir tvirtai apvyniokite jį virš kraujavimo vietos.
• Paguldykite žmogų ir, jei įmanoma, pakelkite jo kojas.
• Jei žmogus kosėja arba vemia krauju, pasukite jį ant šono, kad neužspringtų.
• Šilumos palaikymas
• Bandymas padėti žmogui išlikti ramiam

Jei įmanoma, pirmąją pagalbą teikiantis asmuo turėtų mūvėti pirštines kiekvieną kartą, kai liečia kito žmogaus kraują. Sergantis ar sužeistas asmuo gali būti užsikrėtęs infekcija, kuri gali plisti per kraują, pavyzdžiui, ŽIV arba hepatitu. Pirštinių dėvėjimas apsaugos pirmąją pagalbą teikiantį asmenį nuo užsikrėtimo šiomis infekcijomis.

Pirmoji pagalba išgelbėjo daug gyvybių per sprogimus Bostono maratone, kai paprasti žmonės naudojo diržus kaip turniketus arba savo rankomis spaudė kraujuojančias žaizdas. Trys per sprogimus žuvę žmonės mirė iš karto. Buvo daug kitų žmonių, kurie buvo sužeisti taip sunkiai, kad galėjo nukraujuoti. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms bombos nuplėšė kojas. Tačiau dėl paprastų žmonių, teikiančių pirmąją pagalbą, pagalbos (ir dėl greitosios medicinos pagalbos tarnybų) visi, kurie nemirė iš karto, išgyveno.

Skubios medicininės procedūros

Skubios medicininės pagalbos dėl nukraujavimo procedūros:

• Tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, siekiant nustatyti kraujavimo priežastį, jei kraujavimas yra vidinis.
• Chirurginė operacija kraujavimo priežasčiai pašalinti
• Kūno šildymo procedūros
• Kraujo perpylimai
• skysčių, pavyzdžiui, fiziologinio tirpalo, suleidimas per adatą į veną, kad padidėtų skysčių kiekis žmogaus organizme.
• Vaistų, mažinančių acidozę, skyrimas

Po sprogimų Bostono maratone pirmoji pagalba išgelbėjo daugybę žmonių nuo nukraujavimo. Šioje nuotraukoje matyti žmonės, teikiantys pirmąją pagalbą kraujavimui sustabdyti.


Kraujo perpylimas yra svarbi išsikraujavimo gydymo priemonė

Rizikos veiksniai

Iškraujavimo rizikos veiksniai

Yra keletas rizikos veiksnių, dėl kurių yra didesnė tikimybė, kad žmogus nukraujuos. Keletas pavyzdžių:

• vartojate antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus). Dėl šių vaistų net ir nedidelė žaizda gali pavojingai kraujuoti.
• sergant kraujo krešėjimo sutrikimu, pavyzdžiui, hemofilija.
• Alkoholizmas. Per didelis alkoholio kiekis gali pakenkti kepenims. Jei kepenys pažeistos, jos negali gaminti kraujo krešėjimo baltymų (pvz., fibrinogeno) taip gerai, kaip sveikos kepenys. Dėl to alkoholikai dažniau pavojingai kraujuoja, jei susižeidžia. Kepenų pažeidimas taip pat gali sukelti problemą, vadinamą stemplės varikoze, dėl kurios žmogus gali nukraujuoti vemdamas krauju.
• Pažengęs vėžys. Iš visų sergančiųjų pažengusiu vėžiu, kurie nėra gydomi nuo vėžio, iki vieno iš dešimties žmonių yra pavojingas kraujavimas.

Mirties nuo nukraujavimo rizikos veiksniai

Kai žmogus nukraujuoja, yra didesnė tikimybė, kad jis mirs, jei:

• Jie nepakankamai greitai patenka į operaciją
• Jiems yra hipotermija, kai temperatūra yra žemesnė nei 34° C (93,2° F).
• Jų kraujas rūgštesnis dėl acidozės
• Jiems reikėjo duoti daugiau kaip 4 litrus kraujo arba daugiau kaip 10 litrų skysčių, kad būtų pakeistas prarastas kraujas.
• Jie neteko daugiau kaip 15 ml kraujo per minutę (taip greitai netekęs kraujo žmogus nukraujuotų greičiau nei per 30-40 minučių).
• Pirmą kartą atvykus į ligoninę trombocitų kiekis būna mažesnis.
• Jie yra vyresnio amžiaus

Susiję puslapiai

• Kraujas
• Kraujavimas
• Kraujavimas iš arterijų (vienas iš pavojingiausių kraujavimo atvejų)
• Kraujo krešėjimas (dar vadinamas krešėjimu)
• Kraujagyslės
• Tupi trauma
• Aneurizma
• Trombocitai
• Fibrinogenas (kraujo krešėjimo baltymas, gaminamas kepenyse)