Iškraujavimas (nukraujavimas) – mirtinas kraujo netekimas, simptomai ir pagalba

Iškraujavimas: kas sukelia mirtiną kraujo netekimą, pagrindiniai simptomai ir skubi pirmoji pagalba — praktiški patarimai, kaip laiku išgelbėti gyvybę.

Autorius: Leandro Alegsa

03-02-2026 13:39

Nukraujavimas - tai kraujo netekimas tiek, kad sukeltų mirtį. Žmogus nebūtinai turi netekti viso kraujo, kad nukraujuotų. Žmonės gali mirti netekę nuo pusės iki dviejų trečdalių kraujo.

Vidutiniškai suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 4-6 litrai kraujo (9-12 pintų). Vidutinis vyras turi daugiau kraujo nei vidutinė moteris, o žmonės, kurie sveria daugiau arba yra aukštesni už kitus, turi daugiau kraujo. Tai reiškia, kad žmogus gali mirti netekęs nuo 2¹ /₂ iki 4 litrų kraujo. Palyginimui, tai yra nuo penkių iki aštuonių kartų daugiau kraujo, nei žmonės paprastai duoda duodami kraujo.

Vaikai ir kūdikiai turi daug mažiau kraujo nei suaugusieji, todėl gali nukraujuoti netekę daug mažiau kraujo nei suaugusieji.

Nukraujavimas dažnai vadinamas mirtinu nukraujavimu arba nukraujavimu. Tai skubi medicininė pagalba.

Kada kraujavimas tampa pavojingas

Kraujavimas yra pavojingas, kai kraujo netekimas sulėtina arba sustabdo deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą audiniams. Tai įvyksta tiek atviruose žaizdose, tiek vidiniuose kraujavimuose (pavyzdžiui, pilvo ertmėje, smegenyse ar plaučiuose). Keli rizikos pavyzdžiai:

stiprios traumos (automobilių avarijos, kritimai, smūgiai);
operacijų komplikacijos;
gimdymo metu atsiradęs kraujavimas;
virškinimo trakto kraujavimai (opos, hemoroidinės išskyros, kraujavimas iš stemplės);
aneurizmos plyšimas ar vidaus organų pažeidimas;
vartojami kraują skystinantys vaistai ar sutrikusio kraujo krešėjimo būklės.

Simptomai (ką pastebėsite)

Kraujavimo požymiai priklauso nuo to, ar jis atviras, ar vidinis, ir nuo netekto kraujo kiekio. Dažni simptomai:

gausus išorinės žaizdos kraujavimas arba besikaupiančios kraujo dėmės ant drabužių;
greitas, silpnas arba „mėgintuvėlio“ pulsas (tachikardija);
žemas kraujospūdis, galvos svaigimas, alpimas;
blyški, šalta, drėgna oda, gausus prakaitavimas;
kvėpavimo pagreitėjimas;
sumenkęs sąmonės lygis, sumišimas;
mažas šlapimo kiekis (sumažėjęs inkstų perfuzija);
stiprus skausmas arba patinimas, jei kraujuoja į kūno ertmę;
vidinis kraujavimas gali pasireikšti krauju vemimu, juodomis išmatomis (melena), krūtinės skausmu ar neurologiniais sutrikimais (galvos skausmas, silpnumas), priklausomai nuo vietos.

Skirstymas pagal kraujo netekimą

1 stadija (lengvas): netenkama iki ~15 % kraujo – dažnai laikomas stabilus;
2 stadija (vidutinė): apie 15–30 % – gali pasireikšti tachikardija, neramumas;
3 stadija (sunkus): ~30–40 % – aiškūs šoko požymiai: hipotenzija, sumažėjusi sąmonė;
4 stadija (gyvybei pavojinga): >40 % – kritinis būklės pablogėjimas, gali prireikti neatidėliotinos intervencijos ir kraujo perpylimo.

Pirmosios pagalbos veiksmai (ką daryti nedelsiant)

Jei įtariate pavojingą kraujavimą, veikiausiai reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Kol ji atvyks, atlikite šiuos veiksmus:

kviesti pagalbą (112 ar vietinį pagalbos numerį);
stabdyti kraujavimą tiesioginiu spaudimu: uždėkite švarų marlės ar tvarstį ir stipriai spauskite ties žaizda;
jei įmanoma, pakelkite sužeistos kūno vietos galūnę virš širdies lygio, kad sumažintumėte kraujotaką į žaizdą;
neplėškite įstrigusių objektų — stabilizuokite juos ir palikite medicinos specialistams;
esančiuose sunkiuose arteriniuose kraujavimuose, jei tiesioginis spaudimas nepadeda, gali būti taikomas turniketas – jo naudojimas reikalauja žinių ir turėtų būti atliekamas tik esant gyvybei pavojingai situacijai;
jei žaizda giliai ir kraujavimas nepristabdomas, galima pritaikyti žaizdos užpildymą (packing) švariu audiniu ar marlėmis;
užtikrinkite laisvą kvėpavimą, stebėkite sąmonę ir kvėpavimą; prireikus pradėkite CPR;
laikykite nukentėjusįjį šiltą ir ramų; neduokite valgyti ar gerti, jei galimos operacijos;
jei kraujuoja nosis — pasodinkite žmogų, palenkite galvą šiek tiek į priekį ir spauskite nosies sparnelius (neatleiskite spaudimo per anksti).

Vidinio kraujavimo požymiai ir veiksmai

Vidinis kraujavimas gali būti mažiau akivaizdus, bet lygiai toks pat pavojingas. Ypatingai pavojingi simptomai: greitas pulso pagreitėjimas, kritinis kraujospūdis, sąmonės netekimas, staigus pilvo skausmas ar pasikeitusios išmatos (juoda arba kraujuota). Jei kyla įtarimas dėl vidaus organų pažeidimo — skubiai kviesti specialistus ir vengti judinti nukentėjusįjį be būtinybės.

Medicininis gydymas ligoninėje

Ligoninėje gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties ir intensyvumo. Dažnos intervencijos:

kraujospūdžio ir pulso monitoravimas, nuolatinė būklės stebėsena;
intravenski indai (IV), skysčių infuzija (kristaloidai) ir, prireikus, kraujo produktų perpylimas (raudonosios kraujo ląstelės, plazma, trombocitai);
chirurginė operacija arba minimaliai invazinė intervencija (pvz., endovaskulinė embolizacija), kad uždarytų kraujavimo šaltinį;
deguonies terapija, kraujo ir krešėjimo parametrų korekcija;
antibiotikų vartojimas, jei yra uždegimas ar atviras sužalojimas su užteršimu.

Kraujavimas vaikams

Vaikai turi mažesnį bendrą kraujo kiekį, todėl mažesnis absoliutus kraujo netekimas gali būti pavojingas greičiau nei suaugusiesiems. Tėvams ir globėjams svarbu skubiai vertinti ir kviesti pagalbą, jei vaikas pasidaro blyškus, mieguistas, vėmė krauju ar turi gausiai kraujuojančią žaizdą.

Prevencija ir saugumas

naudoti saugos diržus automobilyje ir apsaugines priemones atliekant pavojingą veiklą;
atsargiai vartoti vaistus, kurie slopina krešėjimą — vadovautis gydytojo nurodymais;
laiku gydyti opas, kraujavimo sutrikimus ir kitas lėtines ligas;
mokytis pirmosios pagalbos pagrindų ir turėti pirmosios pagalbos priemonių prieinamų namuose bei darbe.

Santrauka: nukraujavimas yra gyvybei pavojinga būklė. Greita reakcija, tinkama pirmoji pagalba ir skubi medicininė intervencija gali išgelbėti gyvybę.

Pusė litro kraujo (jo užtenka vienam kraujo perpylimui). Jei vidutinis suaugęs žmogus netektų 5-8 kartus daugiau kraujo, jis galėtų mirti nuo nukraujavimo.

Apibrėžtis

Gydytojai taip apibrėžia nukraujavimą:

Pacientas neteko daugiau kaip 40 % kraujo (vidutiniškai 2-2,4 litro suaugusiam žmogui).
Pacientas vis dar netenka kraujo
Kraujavimas toks stiprus, kad jei jis nebus greitai sustabdytas, pacientas mirs.

Kraujavimo tipai

Kraujavimas gali būti išorinis arba vidinis.

"Išorinis" reiškia "už kūno ribų". Išorinis kraujavimas yra matomas - jį galima pamatyti už kūno ribų. Pavyzdžiui, asmuo, kuris įsipjauna ranką ir ant jo rankos yra kraujo, turi išorinį kraujavimą.

"Vidinis" reiškia "kūno viduje". Vidinio kraujavimo nematyti, nes jis yra kūno viduje. Pavyzdžiui, asmeniui, kuriam dėl insulto kraujuoja į smegenis, kraujavimas yra vidinis kraujavimas.

Kartais kraujavimas gali būti ir vidinis, ir išorinis. Žmogus gali nukraujuoti dėl vidinio kraujavimo, išorinio kraujavimo arba dėl abiejų šių priežasčių.

Išorinio kraujavimo pavyzdys: kraujavimas matomas už kūno ribų.

Priežastys

Iškraujavimą paprastai sukelia sužeistos arba nutrūkusios didžiosios kraujagyslės. Mažesnės kraujagyslės kraujuoja mažiau ir lėčiau, todėl jas sužeidus nukraujuoti sunkiau.

Sužalojimai

Iškraujavimą gali sukelti traumos (sužalojimai). Iš visų žmonių, kurie miršta nuo sužalojimų, 30-40 % miršta nuo nukraujavimo. Iki pusės šių žmonių (33-56 proc.) miršta dar prieš patekdami į ligoninę.

Viena iš dažniausių nukraujavimo priežasčių yra penetruojanti trauma (sužeidimas, kai kažkas pažeidžia odą). Tai ypač būdinga šautinėms žaizdoms tokiose vietose kaip širdis, krūtinė ar galva, kuriose yra pagrindinės kraujagyslės.

Kiti sužalojimai, galintys sukelti nukraujavimą:

Sužalojimai, kuriais perpjaunamos pagrindinės arterijos, pavyzdžiui, aorta, miego arterija (kakle) arba šlaunies arterija (kirkšnyse ir kojose).
Motorinių transporto priemonių avarijos
Rankos ar kojos amputacija

Žmogus gali nukraujuoti dėl vidinio kraujavimo, jei:

kraujavimas į krūtinę arba pilvą (pvz., dėl bukos traumos).
Jie sulaužo dubenį
Jie susilaužo abu šlaunikaulius (šlaunies kaulus).

Nukraujavimas yra viena dažniausių karių mirties priežasčių kare. Ją paprastai sukelia šautinės žaizdos, autoavarijos arba sprogimai.

Medicininės problemos

Dėl kai kurių sveikatos sutrikimų žmogus gali nukraujuoti iš vidaus. Šios problemos yra šios:

Aortos aneurizma, kuri plyšta. Dėl to žmogus gali nukraujuoti vos per kelias minutes.
Sepsis, dėl kurio infekcija gali suardyti kraujagyslių sieneles. Galiausiai sienelės suyra ir kraujagyslės pradeda kraujuoti.
Kraujavimas po gimdymo. Pasaulyje kas dvi minutes nuo nukraujavimo po gimdymo miršta viena moteris. Dauguma šių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse.
Kraujavimas iš blužnies, kepenų ar žarnyno
Labai sunki pepsinė opa
Navikas, kuris įsiskverbia į pagrindinę kraujagyslę, pavyzdžiui, kaklo navikas, įsiskverbiantis į miego arteriją ir sukeliantis kraujavimą.

Sužalojimai, kuriais pažeidžiamos pagrindinės arterijos, pavyzdžiui, šlaunies arterija (raudona spalva), gali sukelti nukraujavimą.

Iškraujavimas po gimdymo labiausiai paplitęs šalyse, kurios šiame žemėlapyje pažymėtos juodai ir raudonai. Mažiausiai jis paplitęs mėlynai ir violetine spalva pažymėtose šalyse.

Poveikis

Jei žmogus labai greitai netenka kraujo (pvz., dėl aortos aneurizmos plyšimo), jis bus sąmoningas tik nuo 20 sekundžių iki kelių minučių. Jei kraujo netenkama lėčiau ir žmogui nesuteikiama medicininė pagalba, jis gali būti sąmoningas kelias valandas. Tačiau netekęs daugiau kraujo jis bus vis labiau sutrikęs ir pavargęs. Galiausiai žmogų ištiks koma, nes jo organizme neliks pakankamai kraujo, kad deguonis pasiektų smegenis. Galiausiai širdis sustos ir žmogus mirs.

Iškraujavimas yra sindromas

Gydytojai nukraujavimą vadina sindromu (simptomų grupe), nes jis sukelia daugybę organizmo problemų.

Hipotermija

Kraujas padeda išlaikyti šilumą. Todėl netekus daug kraujo atsiranda hipotermija.

Koagulopatija

Koagulopatija reiškia, kad kraujas nebeišsiskiria normaliai. Kai žmogus netenka kraujo, jis netenka ir trombocitų bei kraujo krešėjimo baltymų, kuriuos turėjo kraujas. Dėl šių trombocitų ir baltymų kraujas kreša. Jei žmogus netenka per daug kraujo, trombocitų ir baltymų, kad kraujas krešėtų, nebeliks.

Acidozė

Acidozė reiškia, kad organizme susidaro per daug rūgšties. Paprastai organizmas energiją gamina iš deguonies (pernešamo kraujyje) ir gliukozės (cukraus). (Tai vadinama aerobiniu kvėpavimu.) Jei žmogus netenka daug kraujo, likusiame kraujyje nebus pakankamai deguonies, kad tokiu būdu būtų galima pasigaminti energijos. Organizmas persijungia į anaerobinį kvėpavimą ir gamina energiją iš gliukozės, nereikalaudamas deguonies. Tačiau tokiu būdu susidaro daug rūgštinių atliekų (organizmui nereikalingų cheminių medžiagų, kurios lieka po organizme vykstančių cheminių reakcijų). Ilgainiui šių atliekų gali susikaupti tiek daug, kad jos nuodija organizmą. Tai vadinama acidoze.

Aritmija

Kai širdis negauna pakankamai kraujo, ji gali imti plakti neįprastai. Kai taip atsitinka dėl nukraujavimo, paprastai tai reiškia, kad pacientas yra arti mirties.

Šokas

Jei žmogus netenka pakankamai kraujo, jį ištinka šokas. Tai reiškia, kad svarbiausi kūno organai negauna kraujo, deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų išgyventi. Tai taip pat reiškia, kad organizmas negali atsikratyti atliekų, pavyzdžiui, rūgščių. Jei šokas bus pakankamai stiprus, žmogus mirs.

A paveikslėlyje pavaizduota normali aorta. B ir C paveikslėliuose pavaizduotos aortos dalių aneurizmos. Kai aneurizma plyšta (tarsi sprogęs balionas), žmogus gali nukraujuoti vos per kelias minutes.

Gydymas

Pirmoji pagalba

Pirmoji pagalba yra svarbus pirmas žingsnis gydant nukraujavimą. Padėti gali ir paprasti žmonės:

Nedelsiant skambinti 9-1-1 arba kitu vietiniu skubios pagalbos telefono numeriu.
Bandymas sustabdyti kraujavimą:

Spaudžiant prie kraujuojančios vietos
Jei asmuo kraujuoja iš rankos ar kojos, pakelkite ranką ar koją aukščiau asmens širdies lygio.
Padarykite turniketą ir tvirtai apvyniokite jį virš kraujavimo vietos.

Paguldykite žmogų ir, jei įmanoma, pakelkite jo kojas.
Jei žmogus kosėja arba vemia krauju, pasukite jį ant šono, kad neužspringtų.
Šilumos palaikymas
Bandymas padėti žmogui išlikti ramiam

Jei įmanoma, pirmąją pagalbą teikiantis asmuo turėtų mūvėti pirštines kiekvieną kartą, kai liečia kito žmogaus kraują. Sergantis ar sužeistas asmuo gali būti užsikrėtęs infekcija, kuri gali plisti per kraują, pavyzdžiui, ŽIV arba hepatitu. Pirštinių dėvėjimas apsaugos pirmąją pagalbą teikiantį asmenį nuo užsikrėtimo šiomis infekcijomis.

Pirmoji pagalba išgelbėjo daug gyvybių per sprogimus Bostono maratone, kai paprasti žmonės naudojo diržus kaip turniketus arba savo rankomis spaudė kraujuojančias žaizdas. Trys per sprogimus žuvę žmonės mirė iš karto. Buvo daug kitų žmonių, kurie buvo sužeisti taip sunkiai, kad galėjo nukraujuoti. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms bombos nuplėšė kojas. Tačiau dėl paprastų žmonių, teikiančių pirmąją pagalbą, pagalbos (ir dėl greitosios medicinos pagalbos tarnybų) visi, kurie nemirė iš karto, išgyveno.

Skubios medicininės procedūros

Skubios medicininės pagalbos dėl nukraujavimo procedūros:

Tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, siekiant nustatyti kraujavimo priežastį, jei kraujavimas yra vidinis.
Chirurginė operacija kraujavimo priežasčiai pašalinti
Kūno šildymo procedūros
Kraujo perpylimai
skysčių, pavyzdžiui, fiziologinio tirpalo, suleidimas per adatą į veną, kad padidėtų skysčių kiekis žmogaus organizme.
Vaistų, mažinančių acidozę, skyrimas

Po sprogimų Bostono maratone pirmoji pagalba išgelbėjo daugybę žmonių nuo nukraujavimo. Šioje nuotraukoje matyti žmonės, teikiantys pirmąją pagalbą kraujavimui sustabdyti.

Kraujo perpylimas yra svarbi išsikraujavimo gydymo priemonė

Rizikos veiksniai

Iškraujavimo rizikos veiksniai

Yra keletas rizikos veiksnių, dėl kurių yra didesnė tikimybė, kad žmogus nukraujuos. Keletas pavyzdžių:

vartojate antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus). Dėl šių vaistų net ir nedidelė žaizda gali pavojingai kraujuoti.
sergant kraujo krešėjimo sutrikimu, pavyzdžiui, hemofilija.
Alkoholizmas. Per didelis alkoholio kiekis gali pakenkti kepenims. Jei kepenys pažeistos, jos negali gaminti kraujo krešėjimo baltymų (pvz., fibrinogeno) taip gerai, kaip sveikos kepenys. Dėl to alkoholikai dažniau pavojingai kraujuoja, jei susižeidžia. Kepenų pažeidimas taip pat gali sukelti problemą, vadinamą stemplės varikoze, dėl kurios žmogus gali nukraujuoti vemdamas krauju.
Pažengęs vėžys. Iš visų sergančiųjų pažengusiu vėžiu, kurie nėra gydomi nuo vėžio, iki vieno iš dešimties žmonių yra pavojingas kraujavimas.

Mirties nuo nukraujavimo rizikos veiksniai

Kai žmogus nukraujuoja, yra didesnė tikimybė, kad jis mirs, jei:

Jie nepakankamai greitai patenka į operaciją
Jiems yra hipotermija, kai temperatūra yra žemesnė nei 34° C (93,2° F).
Jų kraujas rūgštesnis dėl acidozės
Jiems reikėjo duoti daugiau kaip 4 litrus kraujo arba daugiau kaip 10 litrų skysčių, kad būtų pakeistas prarastas kraujas.
Jie neteko daugiau kaip 15 ml kraujo per minutę (taip greitai netekęs kraujo žmogus nukraujuotų greičiau nei per 30-40 minučių).
Pirmą kartą atvykus į ligoninę trombocitų kiekis būna mažesnis.
Jie yra vyresnio amžiaus

Susiję puslapiai

Kraujas
Kraujavimas
Kraujavimas iš arterijų (vienas iš pavojingiausių kraujavimo atvejų)
Kraujo krešėjimas (dar vadinamas krešėjimu)
Kraujagyslės
Tupi trauma
Aneurizma
Trombocitai
Fibrinogenas (kraujo krešėjimo baltymas, gaminamas kepenyse)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nukraujavimas?

A: Nukraujavimas - tai procesas, kai netenkama pakankamai kraujo, kad įvyktų mirtis.

K: Kiek kraujo vidutiniškai turi suaugęs žmogus?

A: Vidutiniškai suaugusio žmogaus organizme yra 4-6 litrai (9-12 pintų) kraujo.

K: Ar žmogus turi netekti viso kraujo, kad nukraujuotų?

Atsakymas: Ne, žmonės gali mirti netekę nuo pusės iki dviejų trečdalių kraujo.

Klausimas: Kiek kraujo paprastai duoda suaugusieji donorai?

A: Suaugusieji paprastai duoda 1 litrą (2 pintas) kraujo.

K: Kiek mažiau kraujo turi vaikai ir kūdikiai nei suaugusieji?

A: Vaikai ir kūdikiai turi daug mažiau kraujo nei suaugusieji, todėl gali nukraujuoti netekę daug mažiau kraujo nei suaugusieji.

K: Ar nukraujavimas yra kritinė situacija?

A.: Taip, nukraujavimas laikomas skubia medicinos pagalba.

K.: Kokie kiti pavadinimai vartojami nukraujavimui pavadinti?

A.: Iškraujavimas taip pat vadinamas mirtinu nukraujavimu arba nukraujavimu.

Ieškoti