Nukraujavimas - tai kraujo netekimas tiek, kad sukeltų mirtį. Žmogus nebūtinai turi netekti viso kraujo, kad nukraujuotų. Žmonės gali mirti netekę nuo pusės iki dviejų trečdalių kraujo.

Vidutiniškai suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 4-6 litrai kraujo (9-12 pintų). Vidutinis vyras turi daugiau kraujo nei vidutinė moteris, o žmonės, kurie sveria daugiau arba yra aukštesni už kitus, turi daugiau kraujo. Tai reiškia, kad žmogus gali mirti netekęs nuo 21 /2 iki 4 litrų kraujo. Palyginimui, tai yra nuo penkių iki aštuonių kartų daugiau kraujo, nei žmonės paprastai duoda duodami kraujo.

Vaikai ir kūdikiai turi daug mažiau kraujo nei suaugusieji, todėl gali nukraujuoti netekę daug mažiau kraujo nei suaugusieji.

Nukraujavimas dažnai vadinamas mirtinu nukraujavimu arba nukraujavimu. Tai skubi medicininė pagalba.

Kada kraujavimas tampa pavojingas

Kraujavimas yra pavojingas, kai kraujo netekimas sulėtina arba sustabdo deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą audiniams. Tai įvyksta tiek atviruose žaizdose, tiek vidiniuose kraujavimuose (pavyzdžiui, pilvo ertmėje, smegenyse ar plaučiuose). Keli rizikos pavyzdžiai:

  • stiprios traumos (automobilių avarijos, kritimai, smūgiai);
  • operacijų komplikacijos;
  • gimdymo metu atsiradęs kraujavimas;
  • virškinimo trakto kraujavimai (opos, hemoroidinės išskyros, kraujavimas iš stemplės);
  • aneurizmos plyšimas ar vidaus organų pažeidimas;
  • vartojami kraują skystinantys vaistai ar sutrikusio kraujo krešėjimo būklės.

Simptomai (ką pastebėsite)

Kraujavimo požymiai priklauso nuo to, ar jis atviras, ar vidinis, ir nuo netekto kraujo kiekio. Dažni simptomai:

  • gausus išorinės žaizdos kraujavimas arba besikaupiančios kraujo dėmės ant drabužių;
  • greitas, silpnas arba „mėgintuvėlio“ pulsas (tachikardija);
  • žemas kraujospūdis, galvos svaigimas, alpimas;
  • blyški, šalta, drėgna oda, gausus prakaitavimas;
  • kvėpavimo pagreitėjimas;
  • sumenkęs sąmonės lygis, sumišimas;
  • mažas šlapimo kiekis (sumažėjęs inkstų perfuzija);
  • stiprus skausmas arba patinimas, jei kraujuoja į kūno ertmę;
  • vidinis kraujavimas gali pasireikšti krauju vemimu, juodomis išmatomis (melena), krūtinės skausmu ar neurologiniais sutrikimais (galvos skausmas, silpnumas), priklausomai nuo vietos.

Skirstymas pagal kraujo netekimą

  • 1 stadija (lengvas): netenkama iki ~15 % kraujo – dažnai laikomas stabilus;
  • 2 stadija (vidutinė): apie 15–30 % – gali pasireikšti tachikardija, neramumas;
  • 3 stadija (sunkus): ~30–40 % – aiškūs šoko požymiai: hipotenzija, sumažėjusi sąmonė;
  • 4 stadija (gyvybei pavojinga): >40 % – kritinis būklės pablogėjimas, gali prireikti neatidėliotinos intervencijos ir kraujo perpylimo.

Pirmosios pagalbos veiksmai (ką daryti nedelsiant)

Jei įtariate pavojingą kraujavimą, veikiausiai reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Kol ji atvyks, atlikite šiuos veiksmus:

  • kviesti pagalbą (112 ar vietinį pagalbos numerį);
  • stabdyti kraujavimą tiesioginiu spaudimu: uždėkite švarų marlės ar tvarstį ir stipriai spauskite ties žaizda;
  • jei įmanoma, pakelkite sužeistos kūno vietos galūnę virš širdies lygio, kad sumažintumėte kraujotaką į žaizdą;
  • neplėškite įstrigusių objektų — stabilizuokite juos ir palikite medicinos specialistams;
  • esančiuose sunkiuose arteriniuose kraujavimuose, jei tiesioginis spaudimas nepadeda, gali būti taikomas turniketas – jo naudojimas reikalauja žinių ir turėtų būti atliekamas tik esant gyvybei pavojingai situacijai;
  • jei žaizda giliai ir kraujavimas nepristabdomas, galima pritaikyti žaizdos užpildymą (packing) švariu audiniu ar marlėmis;
  • užtikrinkite laisvą kvėpavimą, stebėkite sąmonę ir kvėpavimą; prireikus pradėkite CPR;
  • laikykite nukentėjusįjį šiltą ir ramų; neduokite valgyti ar gerti, jei galimos operacijos;
  • jei kraujuoja nosis — pasodinkite žmogų, palenkite galvą šiek tiek į priekį ir spauskite nosies sparnelius (neatleiskite spaudimo per anksti).

Vidinio kraujavimo požymiai ir veiksmai

Vidinis kraujavimas gali būti mažiau akivaizdus, bet lygiai toks pat pavojingas. Ypatingai pavojingi simptomai: greitas pulso pagreitėjimas, kritinis kraujospūdis, sąmonės netekimas, staigus pilvo skausmas ar pasikeitusios išmatos (juoda arba kraujuota). Jei kyla įtarimas dėl vidaus organų pažeidimo — skubiai kviesti specialistus ir vengti judinti nukentėjusįjį be būtinybės.

Medicininis gydymas ligoninėje

Ligoninėje gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties ir intensyvumo. Dažnos intervencijos:

  • kraujospūdžio ir pulso monitoravimas, nuolatinė būklės stebėsena;
  • intravenski indai (IV), skysčių infuzija (kristaloidai) ir, prireikus, kraujo produktų perpylimas (raudonosios kraujo ląstelės, plazma, trombocitai);
  • chirurginė operacija arba minimaliai invazinė intervencija (pvz., endovaskulinė embolizacija), kad uždarytų kraujavimo šaltinį;
  • deguonies terapija, kraujo ir krešėjimo parametrų korekcija;
  • antibiotikų vartojimas, jei yra uždegimas ar atviras sužalojimas su užteršimu.

Kraujavimas vaikams

Vaikai turi mažesnį bendrą kraujo kiekį, todėl mažesnis absoliutus kraujo netekimas gali būti pavojingas greičiau nei suaugusiesiems. Tėvams ir globėjams svarbu skubiai vertinti ir kviesti pagalbą, jei vaikas pasidaro blyškus, mieguistas, vėmė krauju ar turi gausiai kraujuojančią žaizdą.

Prevencija ir saugumas

  • naudoti saugos diržus automobilyje ir apsaugines priemones atliekant pavojingą veiklą;
  • atsargiai vartoti vaistus, kurie slopina krešėjimą — vadovautis gydytojo nurodymais;
  • laiku gydyti opas, kraujavimo sutrikimus ir kitas lėtines ligas;
  • mokytis pirmosios pagalbos pagrindų ir turėti pirmosios pagalbos priemonių prieinamų namuose bei darbe.

Santrauka: nukraujavimas yra gyvybei pavojinga būklė. Greita reakcija, tinkama pirmoji pagalba ir skubi medicininė intervencija gali išgelbėti gyvybę.