Radiografija (rentgeno tyrimas): apibrėžimas, principai ir taikymai

Radiografija (rentgeno tyrimas): aiškus apibrėžimas, veikimo principai ir praktiniai taikymai medicinoje bei pramonėje. Sužinokite, kaip veikia rentgeno vaizdavimas.

Radiografija - tai pavadinimas, kuriuo vadinamas rentgeno spindulių naudojimas siekiant pamatyti, kas vyksta su kūno dalimis. Tai vaizdavimo metodas, kai naudojama ne šviesa, o kita elektromagnetinė spinduliuotė, paprastai rentgeno spinduliai.

Norint sukurti vaizdą, rentgeno spindulių pluoštas sukuriamas rentgeno aparatu ir nukreipiamas į objektą. Objektas sugeria tam tikrą rentgeno spindulių kiekį, kuris priklauso nuo objekto tankio ir sudėties. Rentgeno spindulius, prasiskverbiančius pro objektą, už objekto užfiksuoja detektorius (fotojuosta arba skaitmeninis detektorius). Detektorius pateikia ant viršaus uždėtą objekto vidinių struktūrų 2D vaizdą.

Kaip radiografija veikia (principas)

Radiografijos pagrindas – skirtingas audinių gebėjimas slopinti rentgeno spindulius (attentuoti). Tankesni audiniai, pvz., kaulai, sugeria daugiau spindulių ir vaizde atrodo šviesesni (šviesūs, baltesni), o mažiau tankūs audiniai, pvz., plaučiai ar minkštieji audiniai, leidžia daugiau spindulių praeiti ir vaizde yra tamsesni. Detektorius fiksuoja šių spindulių intensyvumų skirtumus ir sudaro dvimatį vaizdą.

Rentgeno spindulius generuoja rentgeno vamzdelis, kuriame aukštas įtampa pagreitina elektronus, kurie trenkiasi į metalo anodo plokštelę ir išskiria spinduliuotę. Pagautas spinduliuotės kiekis detektoriuje konvertuojamas į skaitmeninį vaizdą arba eksponuoja fotojuostą.

Radiografijos tipai ir pagrindiniai taikymai

• Įprastinė (konvencinė) krūtinės, kaulų, pilvo radiografija – dažniausi tyrimai traumos, plaučių infekcijų, krūtinės ląstos ir pilvo skausmų vertinimui.
• Ortodinaminė ir ortopedinė radiografija – lūžių identifikavimas, sąnarių pakitimai, implantų padėtis.
• Dantų rentgenograma (odontologinė radiografija) – dantų vainikų ir šaknų būklė, karieso diagnostika.
• Mamografija – specialus krūtų rentgeno tyrimas krūties ligų ir vėžio ankstyvai diagnostikai.
• Fluoroskopija – dinaminis vaizdas realiu laiku (pvz., virškinimo trakto tyrimai, kateterių įvedimas).
• Kontrastinės radiografijos – naudojami kontrastiniai skysčiai (pvz., baris, jodo preparatai), kad būtų geriau matomos tam tikros struktūros (virškinimo traktas, šlapimo takai, kraujagyslės).

Paruošimas ir procedūra

Prieš tyrimą paprastai prašoma nusivilkti drabužius, juvelyriką ar kitus metalinius daiktus, kurie gali trukdyti vaizdui. Esant kontrastiniams tyrimams, gali reikėti laikytis tam tikros dietos ar laikinai nevartoti skysčių. Tyrimo metu svarbu laikytis techniko nurodymų (laidomas kvėpavimas, nekreipti kūno judesių), nes judesys gali sukelti permušimus vaizde.

Saugumas ir spinduliuotės dozė

Rentgeno tyrimas naudoja jonizuojančią spinduliuotę, todėl taikomas ALARA principas („As Low As Reasonably Achievable“ – kuo mažesnė dozę, kiek tai praktiškai įmanoma). Dujos dozė paprastai yra mažesnė nei kompiuterinės tomografijos (KT), tačiau reikia atsižvelgti į dažnį – dažnas rentgeno tyrimų kartojimas didina bendrą ekspoziciją.

• Ypač svarbu saugoti besilaukiančias moteris – jei įtariama nėštumas, apie tai būtina pranešti technikui arba gydytojui.
• Vaikams taikomi spec. protokolai ir mažesnės dozės, nes jie yra jautresni spinduliuotei.
• Apsauginiai skydai (pvz., švininiai prijuostės) naudojami apsaugoti ne tiriamus kūno regionus.

Privalumai ir ribotumai

• Privalumai: greitas, paprastas, plačiai prieinamas, pigesnis nei KT ar MRT, gerai tinka kaulams ir kai kuriems plaučių pakitimams.
• Ribotumai: 2D vaizdas – struktūros persidengia; prasta minkštųjų audinių kontrastinė raiška; mažesnis jautrumas tam tikroms patologijoms (pvz., ankstyvai navikų diagnostikai) nei KT ar MRT.

Kada reikalingas kitas tyrimas?

Jeigu radiografija neatskleidžia pakankamai informacijos arba reikia išsamesnio audinių ar kraujagyslių įvertinimo, gydytojas gali skirti:

• Kompiuterinę tomografiją (KT) – geresnis kaulų ir detalių vaizdas, multiplanarinis;
• Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) – puikus minkštųjų audinių kontrastas be jonizuojančios spinduliuotės;
• Ultragarsinį tyrimą – dinaminis minkštųjų audinių ir organų vertinimas be spinduliuotės.

Kaip interpretuoti radiogramą (pagrindai)

Radiogramoje reikia atkreipti dėmesį į:

• Radiodensiteto skirtumus: radiopakios (pvz., kaulai) – šviesesnės, radioliučios (pvz., oras plaučiuose) – tamsesnės;
• Asimetriją tarp pusių (pvz., krūtinės ląstoje);
• Linijų, lūžių, erdvių pokyčius (sąnarių tarpai, pneumotoraksas, skysčių lygiai pilve);
• Nepamiršti klinikinio konteksto – rentgeno vaizdas turi būti vertinamas kartu su simptomais ir kitais tyrimais.

Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės

Nėštumo metu vengti neesminių rentgeno tyrimų. Praneškite apie alergijas, ypač jei planuojamas kontrastinis tyrimas (jodą turintys preparatai). Prieš kontrastą gali reikėti įvertinti inkstų funkciją (serumo kreatininas arba eGFR).

Trumpa istorija

Rentgeno spinduliai buvo atrasti 1895 m. Wilhelm Röntgen, ir nuo to laiko radiografija tapo pirma ir viena svarbiausių medicininės vaizdų diagnostikos priemonių.

Apibendrinant: radiografija yra greitas ir dažnai pirmo pasirinkimo vaizdinimo tyrimas, ypač traumos ir plaučių ligų atvejais. Tačiau dėl 2D vaizdo ir prastesnio minkštųjų audinių kontrasto gali prireikti papildomų tyrimų – KT, MRT ar ultragarso. Visada aptarkite gydytoju galimas rizikas ir naudą prieš tyrimą.

Paieška pagal raidę