„Sputnik“ – pirmasis dirbtinis palydovas ir SSRS kosminė programa

Sužinokite apie "Sputnik" – 1957 m. paleistą pirmąjį dirbtinį palydovą, SSRS kosminę programą ir kosmoso lenktynes su JAV, pakeitusias mokslo ir švietimo istoriją.

"Sputnik" buvo Sovietų Sąjungos kosminių laivų programa. Pirmasis programos palydovas Sputnik 1 buvo paleistas 1957 m. spalio 4 d. Tai buvo pirmasis žmogaus sukurtas palydovas, patekęs į orbitą.

Jungtinės Valstijos labai nustebo, kai Sovietų Sąjunga į kosmosą pasiuntė "Sputnik 1". Ji nenorėjo atsilikti. Todėl pradėjo skirti daugiau lėšų mokslui ir švietimui. Tuomet prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų kosmoso lenktynės.

Kas buvo „Sputnik“ ir kodėl tai svarbu

Žodis „Sputnik“ rusiškai reiškia „palydovas“ arba „draugas / kompanionas“. Sputnik 1 simbolizuoja kosminės eros pradžią: tai pirmas į žemės orbitą iškeltas žmogaus sukurtas objektas, kuris parodė, kad raketų technologijos leido nuskraidinti kūną už planetos paviršiaus ir stebėti jį iš kosmoso.

Sputnik 1 – konstrukcija ir techninės savybės

• Forma: blizgi, metalinė sfera, skersmuo apie 58 cm.
• Masa: apie 83,6 kg.
• Antenos: keturios išeinančios antenos, skirtos siųsti radijo signalus į Žemę.
• Radijo dažniai: perduodavo signalus 20,005 ir 40,002 MHz, garsiai girdimus radijo mėgėjams kaip pažįstamas „pipčiojimas“.
• Šaltinis: akumuliatoriai, kurie palaikė radijo siųstuvus kelias savaites; palydovas orbitoje išbuvo apie 92 dienas ir nusileido į atmosferą 1958 m. sausio 4 d.
• Paleidimo priemonė: raketa R-7 (pirmoji sunkioji balistinė raketa / kosminė nešėja), kurios pagrindinis konstruktorius buvo Sergejus (Sergejus) Korolovas.

Stebėjimai ir mokslinė reikšmė

Sputnik 1 neturėjo sudėtingų mokslinių priemonių, tačiau jo radijo signalai leido patikrinti jonosferos sąlygas ir komunikacijas per įvairius atstumus. Signalo aptikimas radijo mėgėjų ir observatorijų visame pasaulyje tapo įrodymu, kad palydovas tikrai yra orbitoje.

Poveikis pasauliui ir politinės pasekmės

Paleidimas sukėlė didelį tarptautinį rezonansą. Jungtinėse Valstijose tai paskatino galios ir technologijų konkurenciją — padidinti išlaidas mokslui, karinei ir civilinei kosmoso programai. Tarp konkrečių pasekmių buvo stipresnis dėmesys švietimui, ypač gamtos mokslams ir inžinerijai (vienas iš atsakų buvo 1958 m. priimtas Nacionalinio gynybos švietimo įstatymas JAV), taip pat vėlesnis NASA įkūrimas ir spartesnė branduolinės bei raketinės technologijos plėtra.

Tolesnė „Sputnik“ programa

Po Sputnik 1 sekė kiti paleidimai: Sputnik 2 (išskirtinis tuo, kad 1957 m. lapkričio 3 d. į orbitą iškėlė pirmą gyvą organizmą — šunį Laiką) ir Sputnik 3 (paleistas 1958 m. su moksliniais instrumentais atmosferai ir kosminėms dalelėms tirti). Šie paleidimai stiprino techninę patirtį ir prisidėjo prie platesnių mokslinių programų, kurios vėliau lėmė tolesnius sovietų pasiekimus, įskaitant pirmojo žmogaus skrydį į kosmosą 1961 m.

Kultūrinis palikimas

„Sputnik“ pavadinimas tapo simboliu kosminių tyrimų amžiui ir technologinei pažangai XX a. viduryje. Jo paleidimas pakeitė visuomenės suvokimą apie žmogaus galimybes ir pradėjo intensyvų mokslinį bei geopolitinį konkurencinį laikotarpį, vadinamą kosmoso lenktynėmis.

Pastaba: nors Sputnik 1 pats savaime nebuvo sudėtingas mokslinis aparatas, jo istorinis poveikis ir technologinė reikšmė yra milžiniški — tai buvo pirmas žingsnis žmonijai išeiti už planetos ribų.

Paieška pagal raidę