Sputnikas 1 — pirmasis dirbtinis palydovas (paleistas 1957 m.)

Sputnikas 1 – 1957 m. paleistas pirmasis dirbtinis palydovas: jo skrydis, 1440 orbitų, radijo signalai ir poveikis kosmoso lenktynėms.

"Sputnik 1" buvo pirmasis dirbtinis palydovas, apskriejęs Žemę. Jį pagamino Sovietų Sąjunga ir paleido 1957 m. spalio 4 d. iš Baikonūro kosmodromo. Tai buvo blizgi metalinė sfera maždaug 58 cm skersmens, sverianti apie 83,6 kg. Ant jos paviršiaus buvo pritvirtintos keturios antenos, o viduje – paprastas radijo siųstuvas ir telemetrijos įranga, kuri perdavinėjo trumpus „čirpiančius“ signalus Žemės radijo stotims.

Paleidimas ir orbitos parametrai

Paleidimui buvo panaudintas raketinis kompleksas R-7 (tas pats tipas, kuris vėliau tapo plačiai naudojamu kosminių nešėjų pagrindu). Sputnikas skriejo aplink Žemę apie 96 minučių periodu; pradinė orbita turėjo maždaug 215 km perigeją ir 939 km apogeją, o orbitos inklinacija buvo apie 65°. Per maždaug tris mėnesius jis apskriejo Žemę apie 1440 kartų.

Techninė įranga ir eksperimentai

Pagrindinis Sputnik 1 tikslas buvo parodyti, kad įmanoma iškelti į orbitą dirbtinį objektą ir nuolat jį stebėti. Jo radijo siųstuvas siuntė 20,005 ir 40,002 MHz dažniais, todėl signalus galėjo priimti didele dalimi pasaulio radijo entuziastų ir mokslininkų. Telemetrija leido rinkti duomenis apie aplinkos sluoksnių tankį ir elektroninius švytėjimus, taip pat apie palydovo vidaus temperatūrą; tokiu būdu jis padėjo surinkti vertingų duomenų apie atmosferą viršutinius sluoksnius ir sąlygas žemoje orbitoje.

Praradimas ir pabaiga

Radijo siųstuvo baterijos veikė keletą savaičių (signalo girdimumas truko apie tris savaites), tačiau pats palydovas liko orbitoje iki 1958 m. sausio 4 d., kai jis nusileido į Žemės atmosferą ir sudegė.

Pasaulinė reikšmė

Jungtinės Valstijos labai nustebo, kai Sovietų Sąjunga į kosmosą išsiuntė "Sputnik 1". Šis įvykis pažymėjo kosmoso eros pradžią ir paskatino intensyvų technologinį ir politinį varžymą – vadinamąsias kosmoso lenktynes tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų. JAV padidino investicijas į mokslą, technologijas ir švietimą, vadovaudamosi poreikiu neatsilikti; tai lėmė didesnius finansavimus moksliniams tyrimams, inžinerijai ir švietimo programoms, o vėliau ir administracinius pokyčius kosmoso valdyme.

Paveldas

Sputnik 1 tapo simboliu naujos eros – prasidėjo masinis palydovų naudojimas ryšiui, stebėjimams ir moksliniams tyrimams. Jo sėkmė parodė, kad erdvės technologijos gali būti greitai plėtojamos ir pritaikomos, o supaprastinti instrumentai bei sumanūs inžineriniai sprendimai gali suteikti didelę mokslinę ir politinę naudą. Dėl to šis paleidimas yra dažnai vadinamas kosmoso amžiaus pradžia.

Paieška pagal raidę