Viljamas Smitas — anglų geologas, pirmojo geologinio žemėlapio autorius
Viljamas "Stratas" Smitas (1769 m. kovo 23 d. - 1839 m. rugpjūčio 28 d.) – anglų geologas, sukūręs pirmąjį nacionalinį geologinį žemėlapį, dažnai vadinamas anglų geologijos pradininku.
Gyvenimas ir karjera
Smitas gimė Anglijoje 1769 m. ir kilęs iš paprastos šeimos —, kaip ir kitas to meto garsus mokslininkas Maiklas Faradėjus, jis buvo kalvio sūnus. Jaunystėje įgijo praktinių įgūdžių kaip geodezininkas ir inžinerijos padėjėjas, dirbo prie kanalų ir kitų statybos darbų. Keliaudamas po šalį atlikdavo sisteminius stebėjimus ir žymėjo uolienų pasiskirstymą, kas leido jam sukaupti didelį geologinių žemėlapių ir uolienų sluoksnių aprašų archyvą.
Pagrindinis atradimas ir metodas
Smito svarbiausias įnašas į geologiją buvo pastebėjimas, kad panašaus amžiaus nuosėdinėse uolienose išsaugotos panašaus tipo fosilijos. Tai leido jam sudaryti taisykles, pagal kurias skirtingose vietovėse esančių sluoksnių amžių galima nustatyti pagal juose randamas fosilijas — vėliau tai tapo svarbia biostratigrafijos dalimi. Šį principą jis sistemingai pritaikė savo žemėlapiuose ir skaidiniuose.
Geologinis žemėlapis ir publikacijos
Smithas į vieną dokumentą sudėjo istorinę Didžiosios Britanijos (Anglijos ir Velso) bei pietų Škotijos geologiją. 1815 m. pasirodė jo pagrindinis leidinys – žemėlapis su sluoksnių žymėjimu ir paaiškinimais (publikacijos pavadinimas angl. "A Delineation of the Strata of England and Wales, with part of Scotland"). Šis darbas pirmą kartą pateikė visos šalies mastu suderintą sluoksnių žemėlapį ir tapo svarbiu įrankiu tiek moksle, tiek pramonėje (angliavandenilių, anglies ir kitų išteklių paieškose).
Persekiojimai ir pripažinimas
Dėl savo kuklios kilmės ir trūkumo ryšių su aukštesnėmis mokslo ir leidybos sluoksniais Smitas sunkiai integavosi į tuometinę išsilavinusią visuomenę. Jo darbai kartais buvo plagijuojami, o publicistinių ir finansinių sunkumų pasekoje jis patyrė rimtų materialinių nelaimių — net kurį laiką praleido skolininkų kalėjime. Tačiau laikui bėgant jo atradimų reikšmė tapo akivaizdi: kolegos pradėjo vertinti jo metodus ir žemėlapius, o istorijoje jis liko kaip vienas iš geologijos pradininkų.
Palikimas
Smito metodai — sluoksnių ryšys ir fosilijų panaudojimas jų koreliacijai — tapo stratigrafijos pagrindu. Jo žemėlapis padėjo suvienodinti geologinius terminus ir leido geriau suprasti šalies geologinę struktūrą. Dėka jo darbo sukūrėsi geologijos kaip atskiros mokslo srities pamatai Didžiojoje Britanijoje ir vėliau visame pasaulyje.
- Pagrindiniai indėliai: sistemingas sluoksnių žymėjimas, fosilijų naudojimas koreliacijai, pirmasis nacionalinis geologinis žemėlapis.
- Praktinė reikšmė: žemėlapis buvo svarbus inžinerijai, kasybai ir landšafto planavimui.
- Istorinis statusas: pripažintas kaip vienas iš geologijos pionierių ir stratigrafijos kūrėjų.
Viljamas Smitas paliko ilgalaikį pėdsaką geologijos mokslui: jo principai tebėra taikomi iki šiol, o jo žemėlapio idėja – sukurti teritorijos geologinį vaizdą – tapo standartine moksline praktika.
Garsusis 1815 m. Smitho sudarytas Didžiosios Britanijos dalies geologinis žemėlapis
Šiuolaikinis Didžiosios Britanijos geologinis žemėlapis
Žemėlapis
1799 m. Smitas sudarė pirmąjį stambaus mastelio geologinį žemėlapį Bato apylinkėse, Somersete. Anksčiau jis žinojo tik kaip nubraižyti vertikalųjį uolienų plotą, bet ne kaip jas pavaizduoti horizontaliai. Tada Somerseto apygardos žemės ūkio draugijoje jis rado žemėlapį, kuriame buvo pavaizduoti dirvožemio ir augalijos tipai aplink Batą ir jų geografinis plotas. Skirtingi tipai buvo nuspalvinti. Naudodamasis šiuo metodu Smitas, remdamasis savo stebėjimais, galėjo nubraižyti geologinį žemėlapį, kuriame buvo pavaizduotos uolienų atodangos. Jis pasiėmė kelis uolienų tipus, kurių kiekvienas turėjo savo spalvą. Tada jis įvertino kiekvienos uolienos atodangos ribas, užpildė jas spalvomis ir galiausiai gavo neapdorotą geologinį žemėlapį.
1801 m. jis nubraižė apytikslį eskizą, kuris vėliau tapo "Žemėlapiu, pakeitusiu pasaulį".
1815 m. jis paskelbė pirmąjį Didžiosios Britanijos geologinį žemėlapį. Įprastais simboliais buvo pažymėti kanalai, tuneliai, tramvajai ir keliai, kolchozai, švino, vario ir alavo kasyklos, druskos ir aliuminio gamyklos. Skirtingi geologiniai tipai buvo pažymėti skirtingomis spalvomis; žemėlapiai buvo spalvinami ranka. Žemėlapis labai panašus į šiuolaikinius Anglijos geologinius žemėlapius. Tais pačiais metais jis taip pat išleido savo "Anglijos sluoksnių apibrėžimą" (Delineation of the strata of England). Kitoje savo knygoje "Strata identified by organized fossils" (Londonas, 1816-1819 m.) jis pripažino, kad sluoksniuose yra atskirų fosilijų. Šias fosilijų sankaupas buvo galima naudoti norint palyginti uolienas tarp regionų. Tai rodo, kad Smitas yra svarbi figūra stratigrafijos istorijoje.
1817 m. jis nubraižė puikų geologinį vertikalųjį pjūvį nuo Snoudono iki Londono. Deja, jo žemėlapiai netrukus buvo nukopijuoti (plagijuoti) ir parduoti už mažesnę kainą, nei jis prašė. Jis įklimpo į skolas ir galiausiai bankrutavo.
1819 m. rugpjūčio 31 d. Smitas buvo paleistas iš Londono Karališkosios suolos kalėjimo (King's Bench Prison) - skolininkų kalėjimo. Grįžęs į savo namus Bakingamo gatvėje 15, jis rado antstolį prie durų ir areštuotus namus bei turtą. Smitas vėl daug metų dirbo keliaujančiu matininku. Vienas iš jo darbdavių, seras Džonas Džonstonas, jį atpažino ir ėmėsi priemonių, kad jis sulauktų pelnytos pagarbos. 1824-1826 m. jis gyveno ir dirbo Skarboro mieste. Ten jis buvo atsakingas už Jorkšyro pakrantei skirto geologinio muziejaus "Rotunda" statybą. 2008 m. gegužės 9 d. Rotunda vėl atidaryta kaip "Rotunda - Viljamo Smito geologijos muziejus".
Palikimas
- Pirmasis Didžiosios Britanijos geologinis žemėlapis, kuris jo laikais buvo gausiai kopijuojamas ir tapo visų kitų geologinių žemėlapių pagrindu.
- Geologijos tarnybos visame pasaulyje yra skolingos jo darbui.
- Jo sūnėnas Johnas Phillipsas jaunystėje gyveno pas Williamą Smithą ir buvo jo mokinys. Džonas Filipsas tapo svarbia XIX a. geologijos ir paleontologijos figūra - be kita ko, jis pirmasis nurodė didžiąją dalį šiandien naudojamos geologinių epochų lentelės (1841 m.).
- Jo vardu pavadintas krateris Marse.
- Londono geologų draugija jo garbei kasmet skaito paskaitą.
- Jo darbai buvo svarbus Čarlzo Darvino darbų pagrindas.
Britų muziejuje eksponuojama Viljamo Smito fosilijų kolekcija, padėjusi jam sudaryti pirmąjį geologinį žemėlapį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Viljamas "Stratas" Smitas?
A: Viljamas "Stratas" Smitas buvo anglų geologas, sukūręs pirmąjį visos šalies geologinį žemėlapį.
K: Kokia buvo Smito kilmė?
A.: Smitas buvo kalvio sūnus, o tai reiškia, kad jo šeima buvo kukli.
K: Kaip Smithas padarė geologinius atradimus?
A.: Smitas geologinius atradimus padarė būdamas jaunas ir dirbdamas geodezininku, keliaudamas po šalį.
K: Koks buvo didžiausias Smito atradimas?
A: Didžiausias Smito atradimas buvo tas, kad panašaus amžiaus nuosėdinėse uolienose yra panašaus tipo fosilijų, todėl jis galėjo jas atpažinti, kai jos buvo paviršiuje skirtingose šalies dalyse.
K: Ką Smitas darė su savo atradimais?
A: Smitas į vieną dokumentą sudėjo Didžiosios Britanijos (Anglijos ir Velso) bei pietų Škotijos istorinę geologiją.
K: Kaip Smitą vertino mokslo bendruomenė, kai jo žemėlapis buvo paskelbtas pirmą kartą?
A: Tuo metu, kai buvo paskelbtas Smitho žemėlapis, jis buvo beveik nežinomas mokslo bendruomenei.
K: Kodėl vėliau gyvenime Smitas susidūrė su finansiniais sunkumais?
A.: Smitho darbas buvo plagijuojamas, dėl to jis patyrė finansinį krachą ir net atsidūrė skolininkų kalėjime.
