William Smith (geologist)
Viljamas "Stratas" Smitas (1769 m. kovo 23 d. - 1839 m. rugpjūčio 28 d.) - anglų geologas, sukūręs pirmąjį nacionalinį geologinį žemėlapį.
Kaip ir kitas didis to meto mokslininkas Maiklas Faradėjus, jis buvo kalvio sūnus. Geologinius atradimus jis padarė būdamas jaunas, kai dirbo geodezininku ir keliavo po šalį. Didžiausias Smito atradimas buvo tas, kad panašaus amžiaus nuosėdinėse uolienose yra panašaus tipo fosilijų. Taigi jis galėjo jas atpažinti, kai jos buvo paviršiuje skirtingose šalies dalyse.
Smithas į vieną dokumentą sudėjo istorinę Didžiosios Britanijos (Anglijos ir Velso) bei pietų Škotijos geologiją. Tuo metu, kai buvo paskelbtas jo žemėlapis, jis buvo beveik nežinomas mokslo bendruomenei. Dėl savo kuklios šeimos ir išsilavinimo jis nelengvai įsiliejo į išsilavinusią visuomenę. Jo darbai buvo plagijuojami, jis buvo finansiškai sužlugdytas, kurį laiką praleido skolininkų kalėjime. Tik vėliau gyvenime Smitas sulaukė pripažinimo už savo nuveiktus darbus.
Garsusis 1815 m. Smitho sudarytas Didžiosios Britanijos dalies geologinis žemėlapis
Šiuolaikinis Didžiosios Britanijos geologinis žemėlapis
Žemėlapis
1799 m. Smitas sudarė pirmąjį stambaus mastelio geologinį žemėlapį Bato apylinkėse, Somersete. Anksčiau jis žinojo tik kaip nubraižyti vertikalųjį uolienų plotą, bet ne kaip jas pavaizduoti horizontaliai. Tada Somerseto apygardos žemės ūkio draugijoje jis rado žemėlapį, kuriame buvo pavaizduoti dirvožemio ir augalijos tipai aplink Batą ir jų geografinis plotas. Skirtingi tipai buvo nuspalvinti. Naudodamasis šiuo metodu Smitas, remdamasis savo stebėjimais, galėjo nubraižyti geologinį žemėlapį, kuriame buvo pavaizduotos uolienų atodangos. Jis pasiėmė kelis uolienų tipus, kurių kiekvienas turėjo savo spalvą. Tada jis įvertino kiekvienos uolienos atodangos ribas, užpildė jas spalvomis ir galiausiai gavo neapdorotą geologinį žemėlapį.
1801 m. jis nubraižė apytikslį eskizą, kuris vėliau tapo "Žemėlapiu, pakeitusiu pasaulį".
1815 m. jis paskelbė pirmąjį Didžiosios Britanijos geologinį žemėlapį. Įprastais simboliais buvo pažymėti kanalai, tuneliai, tramvajai ir keliai, kolchozai, švino, vario ir alavo kasyklos, druskos ir aliuminio gamyklos. Skirtingi geologiniai tipai buvo pažymėti skirtingomis spalvomis; žemėlapiai buvo spalvinami ranka. Žemėlapis labai panašus į šiuolaikinius Anglijos geologinius žemėlapius. Tais pačiais metais jis taip pat išleido savo "Anglijos sluoksnių apibrėžimą" (Delineation of the strata of England). Kitoje savo knygoje "Strata identified by organized fossils" (Londonas, 1816-1819 m.) jis pripažino, kad sluoksniuose yra atskirų fosilijų. Šias fosilijų sankaupas buvo galima naudoti norint palyginti uolienas tarp regionų. Tai rodo, kad Smitas yra svarbi figūra stratigrafijos istorijoje.
1817 m. jis nubraižė puikų geologinį vertikalųjį pjūvį nuo Snoudono iki Londono. Deja, jo žemėlapiai netrukus buvo nukopijuoti (plagijuoti) ir parduoti už mažesnę kainą, nei jis prašė. Jis įklimpo į skolas ir galiausiai bankrutavo.
1819 m. rugpjūčio 31 d. Smitas buvo paleistas iš Londono Karališkosios suolos kalėjimo (King's Bench Prison) - skolininkų kalėjimo. Grįžęs į savo namus Bakingamo gatvėje 15, jis rado antstolį prie durų ir areštuotus namus bei turtą. Smitas vėl daug metų dirbo keliaujančiu matininku. Vienas iš jo darbdavių, seras Džonas Džonstonas, jį atpažino ir ėmėsi priemonių, kad jis sulauktų pelnytos pagarbos. 1824-1826 m. jis gyveno ir dirbo Skarboro mieste. Ten jis buvo atsakingas už Jorkšyro pakrantei skirto geologinio muziejaus "Rotunda" statybą. 2008 m. gegužės 9 d. Rotunda vėl atidaryta kaip "Rotunda - Viljamo Smito geologijos muziejus".
Palikimas
- Pirmasis Didžiosios Britanijos geologinis žemėlapis, kuris jo laikais buvo gausiai kopijuojamas ir tapo visų kitų geologinių žemėlapių pagrindu.
- Geologijos tarnybos visame pasaulyje yra skolingos jo darbui.
- Jo sūnėnas Johnas Phillipsas jaunystėje gyveno pas Williamą Smithą ir buvo jo mokinys. Džonas Filipsas tapo svarbia XIX a. geologijos ir paleontologijos figūra - be kita ko, jis pirmasis nurodė didžiąją dalį šiandien naudojamos geologinių epochų lentelės (1841 m.).
- Jo vardu pavadintas krateris Marse.
- Londono geologų draugija jo garbei kasmet skaito paskaitą.
- Jo darbai buvo svarbus Čarlzo Darvino darbų pagrindas.
Britų muziejuje eksponuojama Viljamo Smito fosilijų kolekcija, padėjusi jam sudaryti pirmąjį geologinį žemėlapį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Viljamas "Stratas" Smitas?
A: Viljamas "Stratas" Smitas buvo anglų geologas, sukūręs pirmąjį visos šalies geologinį žemėlapį.
K: Kokia buvo Smito kilmė?
A.: Smitas buvo kalvio sūnus, o tai reiškia, kad jo šeima buvo kukli.
K: Kaip Smithas padarė geologinius atradimus?
A.: Smitas geologinius atradimus padarė būdamas jaunas ir dirbdamas geodezininku, keliaudamas po šalį.
K: Koks buvo didžiausias Smito atradimas?
A: Didžiausias Smito atradimas buvo tas, kad panašaus amžiaus nuosėdinėse uolienose yra panašaus tipo fosilijų, todėl jis galėjo jas atpažinti, kai jos buvo paviršiuje skirtingose šalies dalyse.
K: Ką Smitas darė su savo atradimais?
A: Smitas į vieną dokumentą sudėjo Didžiosios Britanijos (Anglijos ir Velso) bei pietų Škotijos istorinę geologiją.
K: Kaip Smitą vertino mokslo bendruomenė, kai jo žemėlapis buvo paskelbtas pirmą kartą?
A: Tuo metu, kai buvo paskelbtas Smitho žemėlapis, jis buvo beveik nežinomas mokslo bendruomenei.
K: Kodėl vėliau gyvenime Smitas susidūrė su finansiniais sunkumais?
A.: Smitho darbas buvo plagijuojamas, dėl to jis patyrė finansinį krachą ir net atsidūrė skolininkų kalėjime.
