Kinų-japonų kalbos žodynas, kinų kilmės japoniški žodžiai arba kango (kandži: 漢語, hiragana: かんご) - tai kinų kalbos skoliniai japonų kalboje. Šios dvi kalbos tarpusavyje nesusijusios, nes kinų kalba yra sino-tibetiečių kalba, o japonų kalba yra izoliuotoji kalba (tai reiškia, kad su ja nėra giminingų žinomų kalbų). Tačiau kinų kalba padarė didelę įtaką japonų kalbai ir paveikė daugelį jos dalių, įskaitant fonologiją (garsų išdėstymą) ir žodyną. Kinų kalbos žodžių įtraukimas į japonų kalbą lėmė, kad žodžiai gali turėti uždarus skiemenis (skiemenis, besibaigiančius sąskambiu), pavyzdžiui, žodžiai san (kandži: 三, hiragana: さん, reikšmė: (kanji:饂飩, hiragana: うどん) ir udon (kanji:饂飩, hiragana: うどん), taip pat žodžiai, turintys ilgus balsius ir ilgus sąskambius, pavyzdžiui, nō (kanji:能, hiragana: のう) ir gakkō (kanji:学校, hiragana: がっこう). Prieš kinų kalbos žodžiams patenkant į japonų kalbą skiemenys japoniškuose žodžiuose turėjo tik atvirus skiemenis (žodžiai, kurie baigiasi balsiu), pavyzdžiui, katana (kandži: 刀, hiragana: かたな) ir šinobi (kandži ir hiragana: 忍び, tik hiragana: しのび).

Tai vienas iš trijų pagrindinių japoniškų žodžių šaltinių, kartu su yamato kotoba (kandži: 大和言葉, hiragana: やまとことば), taip pat žinomas kaip wago (kandži: 和語, hiragana: (kanji: 外来語, hiragana: がいらいご), arba vietiniai japoniški žodžiai, ir gairaigo (kanji: 外来語, hiragana: がいらいご), arba skoliniai, pasiskolinti iš kitų kalbų, išskyrus kinų (ypač iš anglų kalbos po Antrojo pasaulinio karo).



Kas yra kango ir kodėl tai svarbu

Kango – tai kinų kilmės žodžiai, kuriuos japonų kalba priėmė per ilgą istoriją. Dauguma šių žodžių rašomi kandži (漢字) ir dažnai vartojami rašytinėje bei formalesnėje kalboje. Kango sudaro didelę dalį akademinio, administracinio ir techninio žodyno, todėl supratimas, kaip jie susiformavo ir kaip juos tarti, yra svarbus norint skaityti ir rašyti modernią japonų kalbą.

Istorija ir skolinimosi bangos

  • Pirmieji kinų skoliniai pateko į Japoniją kartu su budizmu ir rašto kultūra nuo V a. iki IX a. (Asuka, Nara ir Heian periodai).
  • Yra kelios skolinimosi bangos ir jas žymi skirtingi on'yomi (Sino-Japanese readings): go-on, kan-on, tō-on ir vėlyvesnės atmainos. Kiekviena atnešė savitus tarimo bruožus į japonų leksiką.
  • Viduramžiais ir naujesniais laikais Japonija pasiskolino papildomų terminų per įvairius tarpusavio kontaktus su Kinija ir per kinų tekstus, ypač budistinius ir administracinius.

Skaitymai: on'yomi ir kun'yomi

Kanji dažnai turi dvi pagrindines skaitymo rūšis:

  • On'yomi (音読み) – tai kinų-tarimo pagrindu atsiradę skaitymai, kuriuos japonai vartoja daugelyje sudėtinių žodžių (jukugo). On'yomi dažnai būna kitokia nei šiandieninė kinų tarme ir skirstoma į tipus (pvz., go-on, kan-on, tō-on).
  • Kun'yomi (訓読み) – tai vietiniai japoniški žodžiai, prijungti prie kanji reikšmės. Pavyzdžiui, kanji 山 turi kun'yomi „yama“ ir on'yomi „san“.

Fonologiniai ir morfologiniai pritaikymai

Kinų žodžiai pritaikyti prie japoniškos garsinės struktūros, todėl įvyko keletas pokyčių:

  • Japonų kalba tradiciškai ribojosi prie atvirų skiemenų (CV) ir galinio nosinio /n/ — todėl užsienietiški galūnių priesagos ar grupavimai buvo pakeisti, pridedant balsius arba keisdami galūnes.
  • Siekiant atvaizduoti kinų žodžių tarimą, japonai naudojo epentezės balses (įterptinius balsius) arba kitas adaptacijas; vėliau atsirado ilgieji balsiai (maciame vartojami dakuten, ilgasis vokalas ō ir kt.) bei geminacija (mažas っ), pvz., gakkō (学校, „mokykla“).
  • Daugelis abstrakčių ar techninių sąvokų japonų kalboje yra aptinkamos būtent kaip kango, dažnai sudarytos iš kelių kanji junginių (jukugo).

Rašyba ir specialūs reiškiniai

Kango paprastai rašomi kandži ir dažniausiai skaitomi on'yomi, ypač sudėtiniuose žodžiuose. Yra ir kitų reiškinių:

  • Ateji – kanji naudojami fonetiškai, o ne pagal prasmę (kartais rašoma „atsitiktinai parinktais“ kandži ženklai žodžiui perteikti).
  • Kan'yō-on – netaisyklingos arba populiarios on'yomi versijos, kurios susiformavo istorijoje ir plačiai naudotos.
  • Kango sufleruoja formaliąsias ir rašytines registrų sritis: medicininiai, juridiniai, moksliniai terminai dažnai yra kinų kilmės.

Pavyzdžiai ir palyginimai

Keletas iliustracinių pavyzdžių (kai kuriais atvejais naudojami vardiniai kandži ar hiragana formos):

  • Udon (饂飩, うどん) – tradicinis maistas, kurio pavadinimas rašomas kandži arba hiragana.
  • Nō (能, のう) – tradicinis japoniškas teatras / taip pat kanji skirtas įvairioms reikšmėms.
  • Katana (刀, かたな) – japonų žodis, rodantis, jog prieš kinų įtaką japonų leksika turėjo daug atvirų skiemenų.
  • 学校 (gakkō) – tipo jukugo, kur kanji sudaro sudėtinį žodį su on'yomi skaitymais (がっこう).
  • 山 – du skaitymai: kun'yomi „yama“ (vietinis) ir on'yomi „san“ (kango sudėtinėse formose).

Kango vaidmuo šiuolaikinėje japonų kalboje

Kango sudaro didelę dalį šiuolaikinio žodyno, ypač rašytinės, techninės ir mokslinės leksikos. Nors kasdienėje šnekamojoje kalboje aktyviai vartojami ir wago (yamato žodžiai), ir gairaigo (skoliniai iš kitų kalbų), kango lieka pagrindiniu instrumentu abstrakčių sąvokų ir sudėtinių terminų kūrimui.

Santrauka

Kango – tai kinų kilmės žodžiai japonų kalboje, kurie atnešė naujų reikšmių, savitų tarimų (on'yomi), leksinių junginių (jukugo) ir paveikė japonų kalbos fonologiją bei rašybą. Supratimas, kada vartoti on'yomi arba kun'yomi, ir kaip kango prisitaikė prie japonų struktūros, yra svarbus norint gerai valdyti tiek rašytinę, tiek formaliąją japonų kalbą.