Kinų-japonų kalbų žodynas
Kinų-japonų kalbos žodynas, kinų kilmės japoniški žodžiai arba kango (kandži: 漢語, hiragana: かんご) - tai kinų kalbos skoliniai japonų kalboje. Šios dvi kalbos tarpusavyje nesusijusios, nes kinų kalba yra sino-tibetiečių kalba, o japonų kalba yra izoliuotoji kalba (tai reiškia, kad su ja nėra giminingų žinomų kalbų). Tačiau kinų kalba padarė didelę įtaką japonų kalbai ir paveikė daugelį jos dalių, įskaitant fonologiją (garsų išdėstymą) ir žodyną. Kinų kalbos žodžių įtraukimas į japonų kalbą lėmė, kad žodžiai gali turėti uždarus skiemenis (skiemenis, besibaigiančius sąskambiu), pavyzdžiui, žodžiai san (kandži: 三, hiragana: さん, reikšmė: (kanji:饂飩, hiragana: うどん) ir udon (kanji:饂飩, hiragana: うどん), taip pat žodžiai, turintys ilgus balsius ir ilgus sąskambius, pavyzdžiui, nō (kanji:能, hiragana: のう) ir gakkō (kanji:学校, hiragana: がっこう). Prieš kinų kalbos žodžiams patenkant į japonų kalbą skiemenys japoniškuose žodžiuose turėjo tik atvirus skiemenis (žodžiai, kurie baigiasi balsiu), pavyzdžiui, katana (kandži: 刀, hiragana: かたな) ir šinobi (kandži ir hiragana: 忍び, tik hiragana: しのび).
Tai vienas iš trijų pagrindinių japoniškų žodžių šaltinių, kartu su yamato kotoba (kandži: 大和言葉, hiragana: やまとことば), taip pat žinomas kaip wago (kandži: 和語, hiragana: (kanji: 外来語, hiragana: がいらいご), arba vietiniai japoniški žodžiai, ir gairaigo (kanji: 外来語, hiragana: がいらいご), arba skoliniai, pasiskolinti iš kitų kalbų, išskyrus kinų (ypač iš anglų kalbos po Antrojo pasaulinio karo).
Kinų kalbos skoliniai japonų kalboje ir prancūzų bei lotynų kalbos skoliniai anglų kalboje
Sakoma, kad apie 60-70 % japoniškų žodžių yra kilę iš kinų kalbos. Panašiai kaip prancūzų ir lotynų kalbose, taip ir japonų kalboje kinų kalbos skoliniai naudojami oficialiam žodynui ir techniniams terminams kurti. Pavyzdžiui, nors vietiniai anglų kalbos žodžiai yra "moon" (mėnulis) ir "horse" (arklys), lotyniški terminai "luna" ir "equus" naudojami tokiems techniniams terminams kaip "lunar calendar" (mėnulio kalendorius) - kalendorius, kuris remiasi mėnuliu, ir "equine science" (arklininkystė) - mokslas apie arklius. Panašiai gimtasis japonų kalbos žodis "arklys" yra uma (kandži: 馬, hiragana: うま), o kiniškas terminas yra ba (kandži:馬, hiragana: ば), kuris vartojamas tokiuose terminuose kaip baša (kandži:馬車, hiragana: ばしゃ, reikšmė: arklių vežimas), jōba (kanji:乗馬, hiragana: じょうば, reikšmė: jodinėjimas) ir gunba (kanji:軍馬, hiragana: ぐんば, reikšmė: karo žirgas).
Dauguma kinų kalbos skolinių yra daiktavardžiai ir dažnai susideda iš daugiau nei vieno kandži (kinų kalbos ženklų, naudojamų japonų kalboje). Dauguma kandži turi du skirtingus tarimo būdus: on'yomi (iš kinų kalbos pasiskolintų kandži tarimas) ir kun'yomi (japoniškų žodžių, kuriuose naudojami kandži, vietinis tarimas). Yamato kotoba žodžiuose vartojamas kandži'yomi kun'yomi. Tuo tarpu japonai paprastai naudoja kun'yomi tik vieno kandži žodžiams, pavyzdžiui, 火 (on'yomi: ka, reikšmė: ugnis), kuris tariamas hi, ir 山 (on'yomi: san, -zan, reikšmė: 火山), kuris tariamas yama, sudėjus šiuos du kandži 火山, žodis bus tariamas ne pagal jų kun'yomi kaip hiyama, bet pagal jų on'yomi kaip kazan, o junginys ugnis + kalnas reiškia "ugnikalnis".
Kinų-japonų kalbos dalys
Nors dauguma kinų kalbos skolinių japonų kalboje yra daiktavardžiai, jie taip pat gali būti vartojami veiksmažodžiams, būdvardžiams ir prieveiksmiams sudaryti. Dauguma japoniškų veiksmažodžių yra vietiniai japonų kalbos žodžiai, tačiau iš kiniškų skolinių galima sudaryti veiksmažodžius naudojant formą -suru. Pavyzdžiui, kinų skolinys kinshi (kandži: 禁止, hiragana:きんし) yra daiktavardis, reiškiantis "draudimas" arba "draudimas", bet jei po jo pridėsite -suru, kaip, pavyzdžiui, kinshi-suru (kandži ir hiragana: 禁止する, tik hiragana: きんしする), jis tampa veiksmažodžiu, reiškiančiu "drausti" arba "uždrausti". Be to, būdvardžiai gali būti sudaromi iš daiktavardžių, prie jų pridedant priesagą -teki (的). Pavyzdžiui, nors žodis shikaku (kandži: 視覚, hiragana: しかく) yra daiktavardis, reiškiantis "regėjimą" arba "regėjimo pojūtį", po to pridėjus -teki jis virsta žodžiu shikaku-teki (kandži:視覚的, hiragana: しかくてき), kuris yra būdvardis, reiškiantis "regėjimo".
Kinų-japonų kalbų žodynas, išrastas Japonijoje
Nors kandži yra kinų išradimas, japonai taip pat sukūrė daug kinų kalbos žodžių, kurie buvo perimti į kinų kalbą. Šie žodžiai vadinami wasei-kango (kandži: 和製漢語, hiragana: わせいかんご), t. y. "japonų sukurti kinų kalbos žodžiai". Daugelis šių žodžių apibūdina dalykus, kurie yra išskirtinai japoniški, pavyzdžiui, Shintō (kandži:神道, hiragana: しんとう), dōjō (kandži:道場, hiragana:どうじょう), Bushidō (kanji:武士道, hiragana:ぶしどう), matcha (kanji:抹茶, hiragana:まっちゃ) ir seppuku (kanji:切腹, hiragana:せっぷく).
Kadangi Japonija buvo pirmoji Rytų Azijos šalis, kuri modernizavosi, japonai pirmieji Rytų Azijoje susipažino su naujomis technologijomis ir mokslo sritimis, todėl pirmieji sukūrė kiniškus pavadinimus, pvz., telefonas (denwa, kanji:電話, hiragana: でんわ), mokslo (kagaku, kandži: 科学, hiragana:かがく) ir filosofijos (tetsugaku, kandži: 哲学, hiragana: てつがく), ir kiekvienas iš šių terminų ta pačia tvarka perimtas į kinų kalbą kaip diànhuà, kēxué ir zhéxué. Šis reiškinys vadinamas perskolinimu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sinojaponų kalbos žodynas?
A: Kinų-japonų kalbos žodynas reiškia kinų kalbos skolinius japonų kalboje.
K: Kaip susiję kinų ir japonų kalbos?
A: Kinų kalba yra sino-tibetiečių kalba, o japonų kalba yra izoliuotoji kalba, t. y. su ja nesusijusios jokios žinomos kalbos.
K: Kokią įtaką kinų kalba padarė japonų kalbai?
A: Kinų kalba padarė didelę įtaką japonų kalbai ir paveikė daugelį jos dalių, įskaitant fonologiją (garsų išdėstymą) ir žodyną.
K: Kaip kinų kalbos žodžių įvedimas į japonų kalbą paveikė skiemenis?
A: Kiniškų žodžių įvedimas į japonų kalbą leido žodžiams turėti uždarus skiemenis (skiemenis, besibaigiančius sąskambiu), ilgus balsius ir ilgus sąskambius. Prieš tai japonų kalbos žodžių skiemenys turėjo tik atvirus skiemenis (žodžiai, kurie baigiasi balsiu).
Klausimas: Kokie yra trys pagrindiniai japoniškų žodžių šaltiniai?
A: Trys pagrindiniai japoniškų žodžių šaltiniai yra kinų-japonų kalbų žodynai, yamato kotoba (dar vadinama wago), arba vietiniai japonų kalbos žodžiai, ir gairaigo, arba skoliniai, pasiskolinti iš kitų kalbų, ne kinų (ypač iš anglų kalbos po Antrojo pasaulinio karo).
K: Ką reiškia "wago"?
A: Wago yra kitas terminas, reiškiantis yamato kotoba, t. y. vietinius japonų kalbos žodžius.
