Yamato kotoba

Kaip rašyti yamato kotoba

Paprastai žodžiai, kuriuose yra tik vienas kandži, yra yamato kotoba, pavyzdžiui, katana (kandži: 刀, hiragana: かたな, reikšmė: kardas), sakana (kandži: 魚, hiragana: さかな, reikšmė: žuvis), kami (kandži: 紙, hiragana: (kandži: 山, hiragana: やま, reikšmė: kalnas), te (kandži: 手, hiragana: て, reikšmė: ranka) ir oyogu (kandži ir hiragana: 泳ぐ, tik hiragana: およぐ, reikšmė: plaukti). Dauguma kandži (japoniškų kinų rašmenų versijų) turi dviejų skirtingų rūšių tarimą: on'yomi (iš kinų kalbos pasiskolintų kandži tarimas) ir kun'yomi (japoniškų žodžių, kuriuose naudojami kandži, vietinis tarimas). Yamato kotoba žodžiuose vartojamas kandži'yomi kun'yomi.

Kadangi on'yomi kilo iš kinų kalbos vienskiemenių žodžių (žodžių, turinčių tik vieną skiemenį), jie taip pat yra tik vieno skiemens ir, kaip ir kinų kalba, gali būti CV arba CVC struktūros. Pavyzdžiui, šių kandži 刀, 魚, 紙, 山, 手 ir 泳 on'yomi yra tō, shi, san, shu ir ei. Tačiau kun'yomi gali turėti vieną ar kelis skiemenis, ir tie skiemenys paprastai yra CV struktūros, kaip ir aukščiau pateikti pavyzdžiai.

Kadangi japonų kalboje pakaitomis naudojamos trys skirtingos rašymo sistemos, net ir yamato kotoba gali būti užrašoma keliais skirtingais būdais. Pavyzdžiui, žodis sushi gali būti užrašytas tik hiragana kaip すし, tik katakana kaip スシ, kandži kaip 鮨 arba 鮓, arba ateji (kandži, naudojami tik žodžio tarimui, o ne jo reikšmei parodyti) kaip 寿司 arba 壽司.

Kandži paprastai parodo pagrindinę žodžio reikšmę. Nors daiktavardžiai paprastai rašomi tik su kandži, jie gali būti rašomi ir su kana, jei tai labai paplitę žodžiai, pavyzdžiui, sushi, arba jei jų kandži nėra gerai žinomi, nepriklauso jōyō kanji (standartiniam 1945 kandži sąrašui, kurį turėtų žinoti visi suaugę japonai), arba juos per sunku atsiminti, kaip rašyti, pavyzdžiui, bara, kurios kandži yra 薔薇, bet paprastai rašoma tik kaip ばら hiraganoje arba kaip バラ katakanoje.

Japonai taip pat sugalvojo daugybę savo kandži, kad pavadintų dalykus, kuriuos galima rasti Japonijoje, bet ne Kinijoje (dažniausiai augalus ir gyvūnus). Jie vadinami kokuji (kandži: 国字, hiragana: こくじ), reiškiančiais "nacionalinius simbolius", arba wasei-kanji (kandži: 和製漢字, hiragana: わせいかんじ), reiškiančiais "japonų sukurtus kinų simbolius". Kokuji apima tokius žuvų pavadinimus kaip iwaši (kandži: 鰯, hiragana: いわし, reikšmė: sardinė), tara (kandži: 鱈, hiragana: たら, reikšmė: menkė) ir kisu (kandži: 鱚, hiragana: きす, reikšmė: (kanji: 樫, hiragana: かし, reikšmė: amžinai žaliuojantis ąžuolas), sugi (kanji: 椙, hiragana: (kanji: 椛, hiragana: かば/もみじ, reikšmė: beržas/japonis) ir kaba arba momiji (kanji: 椛, hiragana: かば/もみじ, reikšmė: beržas/japonis). Dauguma kokuji turi tik kun'yomi, nes yra yamato kotoba, tačiau kai kurie kandži turi ir on'yomi, pavyzdžiui, 働 (on'yomi: dō どう, kun'yomi: hatara(ku) はたら(く), reikšmė: darbas), o kai kurie turi tik on'yomi, pavyzdžiui, 腺 (on'yomi: sen せん, reikšmė: liauka).

Yamato kotoba kalbos dalys

Kiti žodžiai, pavyzdžiui, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai, paprastai rašomi kandži ir hiragana deriniu, kai žodžio šaknis rašoma kandži, o fleksinės morfemos (žodžio dalys, kurios nekeičia pagrindinės žodžio šaknies reikšmės) - hiragana. Pavyzdžiui, vietinis japonų kalbos veiksmažodis, reiškiantis "plaukti", yra oyogu paprastąja forma, kur jis užrašomas kaip 泳ぐ kandži ir hiragana. Kandži 泳 rodo veiksmažodžio reikšmę, o ぐ (gu), kaip oyogu, rodo, kad žodis yra paprastosios formos. Mandagumo forma "plaukti" yra oyogimasu, kuri kandži ir hiragana rašoma kaip 泳ぎます. Vėlgi, jis turi tą pačią kandži, bet baigiasi skirtingais skiemenimis ぎます (gi-ma-su) kaip oyo-gimasu, kad parodytų, jog žodis yra mandagumo formos. Gimtosios japonų kalbos būdvardžiai paprastai baigiasi skiemeniu い (-i), pavyzdžiui, žodžiai hayai (kandži ir hiragana: 速い, tik hiragana: はやい, reikšmė: greitas), takai (kandži ir hiragana: 高い, tik hiragana: たかい, reikšmė: aukštas, didelis) ir ookii (kandži ir hiragana: 大きい, tik hiragana: おおきい, reikšmė: didelis, didelė), o gimtosios japonų kalbos prieveiksmiai yra tiesiog būdvardžiai, kurie baigiasi ne い, o く (-ku), pavyzdžiui, hayaku (kandži ir hiragana: 速く, tik hiragana: はやく, reikšmė: greitai).

Daiktavardžiai, kurių pagrindą sudaro būdvardžiai, baigiasi skiemeniu さ (-sa), pavyzdžiui, hayasa (kandži ir hiragana: 速さ, tik hiragana: はやさ, reikšmė: greitis), takasa (kandži ir hiragana: (kanji ir hiragana: 高さ, tik hiragana: たかさ, reikšmė: aukštis) ir ookisa (kanji ir hiragana: 大きさ, tik hiragana: おおきさ, reikšmė: dydis / didumas).

Kartais vietiniai japonų kalbos daiktavardžiai gali būti užrašyti keliais kandži. Paprastai tai būna savybiniai daiktavardžiai, pavyzdžiui, šeimos vardai ar vietovardžiai. Japonų šeimos vardai paprastai yra yamato kotoba, pavyzdžiui, Tanaka (kandži: 田中, hiragana: たなか), Yamamoto (kandži: 山本, hiragana: やまもと) ir Kobayashi (kandži: 小林, hiragana: こばやし). Dauguma Japonijos vietovardžių taip pat yra yamoto kotoba, pavyzdžiui, Ōsaka (kandži: 大阪, hiragana: おおさか), Ehime (kandži: 愛媛, hiragana: えひめ) ir Hirosima (kandži: 広島, hiragana: ひろしま), nors taip pat yra daugybė Japonijos vietovių su kinų kilmės pavadinimais, pavyzdžiui, Tōkyō (kandži: 東京, hiragana: とうきょう), Mt. Fuji arba Fuji-san (kandži: 富士山, hiragana:ふじさん) ir Honshū (kandži: 本州, hiragana: ほんしゅう).

Nors paprastai japonų kalbos kardinalieji skaičiai (daiktų matavimo skaičiai) remiasi kinų kalbos žodžiais, dauguma ordinalinių skaičių (daiktų išdėstymo skaičiai) ir net tam tikri matavimo žodžiai yra vietiniai japonų kalbos žodžiai. Toliau pateiktoje lentelėje kairėje pusėje pateikiami sinojaponiški skaitmenys (japoniški skaičiai, pagrįsti kiniškais žodžiais), o dešinėje - vietiniai japoniški skaitmenys.