Yamato kotoba (kandži: 大和言葉, hiragana: やまとことば) - tai japonų kalbos gimtoji leksika, sudaranti didžiąją dalį kasdienio žodyno. Patį terminą taip pat sudaro vietiniai japonų žodžiai: yamato („senovinis Japonijos pavadinimas“) ir kotoba („žodis, kalba“). Yamato kotoba dažnai vadinama kinišku pavadinimu wago (kandži: 和語, hiragana: わご), ir tai yra vienas iš trijų pagrindinių japonų leksikos šaltinių kartu su kango (kandži: 漢語, hiragana: かんご), arba kiniškais skoliniais, ir gairaigo (kandži: 外来語, hiragana: がいらいご), arba skoliniais iš kitų kalbų (ypač iš anglų po Antrojo pasaulinio karo).

Yamato kotoba sudaro pagrindą kasdieniams žodžiams ir frazėms — juos dažniausiai vartojame kalbėdami neformaliai. Formalesnėms, administracinėms ar akademinėms sritims dažnai pasitelkiami kango žodžiai (panašiai kaip anglų kalboje naudojami lotynų ir prancūzų kalbų skoliniai). Gairaigo — paskutiniojo šimtmečio skoliniai — atspindi modernias technologijas ir kultūrinius pokyčius (pvz., terēbī → „terebi“ TV, konpyūta → „kompiuteris“).

Kalbos rašymo ir tarimo aspektai:

  • Rašyba: dauguma yamato kotoba gali būti užrašomi hiragana arba kanji, dažnai naudojant kun'yomi (japoninius skaitymus). Pvz., yama (山 „kalnas“), kawa (川 „upė“), kokoro (心 „širdis“). Kai kurios gimtosios posaktys ir žodžių junginiai turi specialius kanji skaitymus (jukujikun/ateji), pvz., tomodachi (友達).
  • Gramatika: dauguma veiksmažodžių, būdvardžių (ypač i-būdvardžiai) ir skaitmeninių konstrukcijų yra gimtosios kilmės ir turi savitą konjugaciją, kuri skiriasi nuo kiniškų skolinių. Pavyzdžiui, gimtieji skaitvardžiai hitotsu, futatsu, mittsu vartojami kartu su universaliais skaitikliais, o kiniški skaitvardžiai ichi, ni, san — su specialiais skaitikliais ir matavimais.
  • Fonetika ir leksikos semantika: yamato kotoba dažnai perteikia kasdienės patirties, gamtos aprašymus, šeimos ir santykių sąvokas; kango suteikia abstraktesnį, mokslinį ar formalų atspalvį.

Pavyzdžiai, kurie iliustruoja santykį tarp leksikos šaltinių:

  • Gimtieji žodžiai: hana (花 „gėlė“), ame (雨 „lietus“), miru (見る „žiūrėti“).
  • Kiniški skolinių pavyzdžiai (kango): gakkō (学校 „mokykla“), kagaku (化学 „chemija“).
  • Užsienio skolinių pavyzdžiai (gairaigo): terebi (テレビ „televizija“), isu (椅子 — nors šis pavyzdys kilęs per kinišką tarpininką, modernūs anglų skoliniai aiškiai matomi kaip konpyūta, fūn ir pan.).

Yamato kotoba turi leksinę ir kultūrinę reikšmę: daug vietovardžių, pavardžių, liaudies dainų, posakių ir kasdienių frazių yra būtent gimtosios kilmės. Besimokant japonų kalbos vertinga atskirti šiuos trijų šaltinių niuansus — tai padeda suprasti vartoseną, registrą ir rašybos pasirinkimus (kanji vs hiragana), taip pat lengviau atpažinti terminologiją įvairiose sferose.