Kinų skoliniai korėjiečių kalboje (hanja-eo): kilmė, reikšmės, įtaka

Sužinokite hanja-eo kilmę, reikšmės evoliuciją ir kinų įtaką korėjiečių žodynui — istorija, tarmų skirtumai ir lingvistiniai pokyčiai nuo kolonijinės epochos iki šiandienos.

Kinų ir korėjiečių kalbos žodynas, arba hanja-eo (hangul: 한자어, hanja: 漢字語) – tai kinų kalbos skoliniai korėjiečių kalboje. Nors, panašiai kaip japonų kalba, korėjiečių kalba nėra gimininga kinų kalbai (kinų kalba priklauso sino-tibetiečių šeimai, o korėjiečių – laikoma izoliuotąja kalba), kinų raštas ir leksika darė ir tebėra didelę įtaką korėjiečių kalbos raidai. Dėl to kinų kalbos skoliniai sudaro didelę dalį rašytinio žodyno (plačiai cituojamas skaičius – apie 60 %), nors kasdienėje šnekamojoje kalboje korėjiečiai dažniau vartoja vietinius žodžius. Tai primena padėtį anglų kalboje, kur daugelis žodžių turi lotynišką, prancūzišką ar graikišką kilmę, bet kasdien daugiausiai naudojami gimtosios anglų leksikos elementai.

Kas yra hanja-eo ir kaip jis pateko į korėjiečių kalbą

Hanja-eo – tai tiek pavieniai žodžiai, tiek dviskilbiniai ar daugiaskilbiniai junginiai, kurių komponentai atitinka kinų hieroglifus (hanja). Tradiciškai rašyta klasikinės kinų kalbos raštu (Classical Chinese), kinų rašmenys buvo naudojami Korėjoje literatūrai, administracijai ir mokslui kelis šimtmečius. Per ilgą istoriją Korėja priėmė kinų žodžius per įvairius kanalus: tiesioginį kultūrinį mainą su Kinija, budizmo įtaką, mokyklinę paskalbą ir vėliau per Japonijos kolonizaciją.

Istoriniai etapai ir reikšmių pokyčiai

Kinų skoliniai pateko į korėjiečių kalbą skirtingais laikotarpiais: per Trijų karalysčių (Three Kingdoms), Goryeo ir ypač Joseon dinastijas. Joseon laikais konfucianizmas ir oficiali biurokratija dar labiau sustiprino klasikinės kinų kalbos statusą. Vėlesniais laikotarpiais, ypač per Japonijos kolonijinį laikotarpį (1910–1945), kai Korėja buvo okupuota, daug korėjietiškų tekstų ir terminų patyrė papildomą japonizaciją: kai kurie kinų skoliniai įgavo naujas reikšmes per japonų kalbą. Kai po karo korėjiečiams vėl leista laisvai vartoti savo kalbą, dalis tų naujų reikšmių buvo perimtos ir integruotos į korėjiečių vartoseną.

Fonetinė ir semantinė adaptacija

Svarbu suprasti, kad kinų skoliniai korėjiečių kalboje yra adaptuoti pagal korėjietišką garsinę sistemą – t. y. originalios kinų tarimo ir modernios mandarinų reikšmės neatitinka korėjietiškų skaitymų. Pavyzdžiui:

• 學校 — 학교 (hak-gyo, „mokykla“)
• 電話 — 전화 (jeon-hwa, „telefonas“)
• 文化 — 문화 (mun-hwa, „kultūra“)
• 大學 — 대학 (dae-hak, „universitetas“)

Tokie junginiai dažnai yra dviskilbiniai ir susidaro pagal kinų morfologinę tradiciją: kiekviena hanja raidė suteikia leksinę reikšmę ir junginiai formuoja techninius, akademinius bei administracinius terminus.

Funkcija šiandieninėje kalboje

Modernioje Pietų Korėjoje hangul dominuoja rašyme ir kasdienėje vartosenoje; visgi hanja vis dar naudojama kai kuriose srityse:

• asmenvardžių ir vietovardžių rašyboje bei aiškinime;
• teisės, mokslo ir administracijos terminuose;
• ženklinime ar laikraščiuose – kartais hanja dedama paryškinimui arba polisemijos išvengimui (kai žodžių tarimas vienodas);
• kalbotyroje ir etimologijoje kaip priemonė atsekti žodžių kilmę.

Šiaurės Korėjoje hanja beveik visiškai atsisakyta (atsisakyta jau po 1945 m.), todėl rašyboje ir leksikoje išryškėjo skirtumai: šiaurėje vartojama daugiau grynai korėjietiškų ekvivalentų arba supaprastintų formų, tuo tarpu pietuose – daugelyje sričių išlieka hanja paveldas.

Sino-korei skaitvardžiai ir gramatinė paskirtis

Kinų kilmės skaitvardžiai (sino-korean numbers) – pavyzdžiui, 일, 이, 삼, 사... – naudojami datoms, pinigams, matavimo vienetams ir oficialiems skaičiavimams, o gimtieji korėjietiški skaitvardžiai vartojami kasdieninei skaičiavimo kalbai (pvz., žmonių skaičius, amžius kasdieniame kontekste). Tai dar viena sritis, kur hanja įtakoja praktinę kalbos vartoseną.

Dialektiniai ir geopolitiniai skirtumai

Kai Korėjos pusiasalis pasidalijo į dvi valstis – Šiaurės ir Pietų Korėją, skirtingos tarmės ir politinės kalbos politikos nulėmė skirtingą hanja statusą. Pietų Korėjoje hanja vis dar vertinama kaip kultūrinis paveldas ir padeda suprasti daug akademinių bei profesinių terminų. Šiaurėje ji buvo beveik pašalinta iš mokymo programų ir viešojo gyvenimo, tad šiaurės dialektuose tam tikri terminai gali skirtis arba turėti kitokias reikšmes.

Praktinės pasekmės ir mokymasis

Šių dienų mokyklose Pietų Korėjoje hanja mokoma kaip papildomas dalykas arba integruojama į kalbos pamokas tam, kad būtų geriau suprantama žodžių semantika ir etimologija. Tai ypač naudinga studijuojant teisę, mediciną, filosofiją ir kitus sritis, kur daug terminų yra kinų kilmės. Tačiau kasdieniams bendravimo įgūdžiams svarbiausias yra hangul – ryškiausias modernios korėjiečių abėcėlės pasiekimas.

Santrauka

Hanja-eo – tai pagrindinis istorinis ir struktūrinis elementas korėjiečių rašytiniame ir terminologiniame žodyne. Nors šiuolaikinė kasdienė kalba yra labiau vietinė ir hangul pagrindu, kinų skoliniai išlieka svarbūs akademiniame, teisės ir kultūros žodyne. Geopolitiniai įvykiai (t. y. Japonijos kolonializmas, Korėjos padalijimas) ir kalbos politika lėmė, kad kinų kilmės žodžių vartosena ir reikšmės skiriasi Pietų ir Šiaurės Korėjoje, o taip pat yra pasikeitimų, atsiradusių per sąlytį su japonų kalba.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kinų ir korėjiečių kalbų žodynas?

K: Kaip korėjiečių kalba susijusi su kinų kalba?

K: Kokią dalį korėjiečių kalbos žodyno sudaro kinų kalbos skoliniai?

Klausimas: Kaip tai galima palyginti su anglų kalbos žodžiais iš lotynų, prancūzų ir graikų kalbų?

K: Kokie yra trys pagrindiniai korėjiečių kalbos žodžių šaltiniai?

K: Kaip japonų kalba paveikė kai kurias kinų kalbos skolintų žodžių reikšmes Korėjoje?

K: Kaip skirtingai vystėsi Šiaurės ir Pietų Korėjos dialektai po jų atsiskyrimo?

Paieška pagal raidę