Kinų ir korėjiečių kalbos žodynas,
Kinų ir korėjiečių kalbos žodynas, arba hanja-eo (hangul: 한자어, hanja: 漢子語) - kinų kalbos skoliniai korėjiečių kalboje. Kaip ir japonų kalba, korėjiečių kalba nėra susijusi su kinų kalba. Kinų kalba yra sino-tibetiečių kalba, o korėjiečių kalba yra izoliuotoji kalba (tai reiškia, kad su ja nėra giminingų žinomų kalbų), tačiau kinų kalba padarė tokią didelę įtaką korėjiečių kalbai, kad ji padarė daug pakeitimų korėjiečių kalboje. Kinų kalbos skoliniai sudaro apie 60 % kalbos žodyno, nors korėjiečiai kasdienėje kalboje daug dažniau vartoja vietinius korėjiečių kalbos žodžius. Tai panašu į tai, kad apie 50 % anglų kalbos žodžių yra kilę iš lotynų, prancūzų ar graikų kalbų, tačiau angliškai kalbantys žmonės yra linkę daug daugiau vartoti gimtosios anglų kalbos žodžius. Panašiai kaip ir japonų kalba, kinų kalba yra vienas iš trijų pagrindinių korėjiečių kalbos žodžių šaltinių, kiti du - gimtosios korėjiečių kalbos žodžiai ir žodžiai iš kitų užsienio kalbų, ypač anglų kalbos. Kai kai kurie kinų kalbos skolinti žodžiai pakeitė reikšmes japonų kalboje, jų reikšmės pasikeitė ir korėjiečių kalboje, nes tuo metu, kai šie žodžiai keitėsi, Korėja buvo Japonijos kolonija. Kadangi korėjiečiai įstatymais buvo priversti kalbėti japoniškai ir jiems buvo uždrausta kalbėti korėjietiškai, kinų skoliniai perėmė naujas japoniškas reikšmes, kai korėjiečiams vėl buvo leista laisvai kalbėti savo kalba.
Kadangi Korėjos pusiasalis pasidalijo į dvi skirtingas šalis - Šiaurės ir Pietų Korėją, skirtingos tarmės išsivystė labai skirtingai.
Pietų Korėja
Šiandien pietų korėjiečiai rašo hangul (vietinė korėjiečių abėcėlė) ir hanja 漢子 (korėjietiška kiniškų rašmenų versija), nors pastarąja abėcėle jie rašo kur kas rečiau nei kinai ir japonai. Kadangi kinų kalbos žodžiai net ir kinų kalboje dažnai skamba panašiai, patekę į korėjiečių kalbą jie taip pat tapo homofonais, tačiau kadangi korėjiečių kalboje nėra tonų, korėjiečių kalboje jie skamba dar panašiau. Pietų korėjiečiai paprastai rašo tik hangul, bet kartais, kai žodis turi daug homofonų ir iš konteksto neaiški žodžio reikšmė, korėjiečiai kartais rašo žodį hanja, kad nebūtų painiojami žodžiai. Pavyzdžiui, kadangi korėjietiškas žodis sudo (hanja: 수도) turi daug homofonų ir gali turėti tokias reikšmes kaip "dvasinė disciplina", "kalinys", "vandens miestas, t. y. Venecija ar Sudžou", "ryžių ryžiai", "paviršinio vandens nutekėjimas / upės / kelias", "tunelis" arba "sostinė", todėl norėdami išvengti painiavos, ką reiškia sudo, šiuos žodžius galima užrašyti pagal jų handžą: 修道, 囚徒, 水都, 水稻, 水道, 隧道 ir 首都. Tačiau korėjiečiai beveik niekada nerašo gimtųjų korėjietiškų žodžių handža. Pavyzdžiui, tokius gimtosios korėjiečių kalbos žodžius kaip Hananim (hangul: 하나님, hanja: 神, reikšmė: Dievas), mul (hangul: 물, hanja: 水, reikšmė: vanduo), mal (hangul: 말, hanja: 馬, reikšmė: (hangul: 나라, hanja: 國, šalis) ir saram (hangul: 사람, hanja: 人, reikšmė: žmogus) beveik visada bus rašomi hangul kalba, nors daugelį jų galima užrašyti hanja kalba. Tai skiriasi nuo japonų kalbos, kurioje dažnai rašomi kiniški rašmenys, reiškiantys ir vietinius japoniškus žodžius, ir kiniškus skolinius.
Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėjoje, kur korėjiečių nacionalizmas tapo labai stiprus, buvo atsisakyta handžos ir daugelio kiniškų skolinių, kad būtų "išgryninta" korėjiečių kalba arba kad būtų atsisakyta kitų kalbų žodžių ir vietoj jų būtų vartojami vietiniai žodžiai. Dabar šiaurės korėjiečiai, rašydami korėjiečių kalba, rašo tik hangul.
Korėjietiški pavadinimai
Korėjiečiai paprastai turi vieno žodžio kinų kilmės pavardę ir dviejų žodžių vardą, taip pat kinų kilmės. Tradiciškai vienas vardo žodis sutampa su visų asmens brolių ir seserų žodžiais, o kitas - tik jam vienam būdingas. Pavyzdžiai: Park Geun-hye (hangul: 박근혜, hanja: 朴槿惠) ir Kim Jong-unas (hangul: 김정은, hanja: 金正恩). Tačiau kai kurie korėjiečiai turi dviejų žodžių kinų kilmės pavardę, pavyzdžiui, Namgung (hangul: 남궁, hanja: 南宮), ir vieno žodžio kinų kilmės vardą, pavyzdžiui, Namkung Do (hangul: 남궁도, hanja: 南宮道). Kitais atvejais korėjiečiai gali turėti vieno žodžio vardą ir vieno žodžio pavardę. Pavyzdžiui, Go Soo (hangul: 고수, hanja: 高洙). Tačiau šiais laikais vis dažniau korėjiečiai savo vardą renkasi iš vietinių korėjietiškų žodžių, pavyzdžiui, Haneul (hanja: 한을, reikšmė: "Dangus" / "Dangus"), Areum (hanja: 아름, reikšmė: "Grožis"), Iseul (hanja: 이슬 "Rasa") ir Seulgi (hanja: 슬기, reikšmė: "Išmintis"). Oficialiuose dokumentuose korėjiečiai savo vardus privalo rašyti hanja ir hangul. Vietiniams korėjietiškiems vardams korėjiečiai rinkosi handžą, kurios tiesiog turi tą patį tarimą kaip ir žodžio skiemenys, o ne handžą, turinčią tą pačią reikšmę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kinų ir korėjiečių kalbų žodynas?
A: Kinų-korėjiečių žodynas, arba hanja-eo (hangul: 한자어, hanja: 漢子語), yra kinų kalbos skoliniai korėjiečių kalboje.
K: Kaip korėjiečių kalba susijusi su kinų kalba?
Atsakymas: Kinų kalba yra sino-tibetiečių kalba, o korėjiečių kalba yra izoliuotoji kalba (tai reiškia, kad su ja nėra giminingų žinomų kalbų), tačiau kinų kalba padarė tokią didelę įtaką korėjiečių kalbai, kad ji padarė daug pakeitimų korėjiečių kalboje.
K: Kokią dalį korėjiečių kalbos žodyno sudaro kinų kalbos skoliniai?
A: Apie 60 % kinų kalbos žodyno sudaro kinų kalbos skoliniai.
Klausimas: Kaip tai galima palyginti su anglų kalbos žodžiais iš lotynų, prancūzų ir graikų kalbų?
A: Panašiai kaip ir anglų kalboje, kur apie 50 % žodžių yra kilę iš lotynų, prancūzų ar graikų kalbų, tačiau anglakalbiai yra linkę daug daugiau vartoti gimtosios anglų kalbos žodžius.
K: Kokie yra trys pagrindiniai korėjiečių kalbos žodžių šaltiniai?
A: Trys pagrindiniai korėjiečių kalbos žodžių šaltiniai yra gimtosios korėjiečių kalbos žodžiai, užsienio kalbos, pavyzdžiui, anglų kalba, ir kinų kalbos skoliniai.
K: Kaip japonų kalba paveikė kai kurias kinų kalbos skolintų žodžių reikšmes Korėjoje?
Atsakymas: Kai kurių kinų skolinių reikšmės japonų kalboje pasikeitė, kai Korėja tuo metu buvo valdoma Japonijos; kai korėjiečiams vėl buvo leista laisvai kalbėti savo kalba, jie perėmė naujas japoniškas reikšmes.
K: Kaip skirtingai vystėsi Šiaurės ir Pietų Korėjos dialektai po jų atsiskyrimo?
A: Nuo tada, kai Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja suskilo į dvi skirtingas šalis, jų tarmės labai skiriasi viena nuo kitos.
