Kinų-Vietnamiečių rašmenys
Kinų-vietnamiečių rašmenys (vietnamiečių kalba: Hán Nôm) - tai kinų kalbos rašmenys, skaitomi kaip vietnamiečių arba kaip kinų-vietnamiečių rašmenys. Kai jie naudojami vietnamiečių kalbai užrašyti, vadinami Nôm. Tie patys ženklai gali būti naudojami rašant kinų kalba. Tokiu atveju ženklas skaitomas kaip kinivietnamietiškas, arba chan-vietnamietiškas. Han-Viet yra sistema, leidžianti vietnamiečiams skaityti kinų kalbą. Ji prilygsta pinyin anglų kalboje.
Kai kurie iš šių ženklų taip pat naudojami Kinijoje, kiti - tik Vietname. Kiniški rašmenys į Vietnamą pateko, kai 111 m. pr. m. e. į šalį įsiveržė Hanų imperija. Net po to, kai Vietnamas tapo nepriklausomas 939 m. po Kristaus, šalis ir toliau naudojo klasikinę kinų kalbą (Hán văn) oficialiais tikslais. XX a. trečiajame dešimtmetyje Vietnamas perėjo nuo tradicinių rašmenų prie lotyniškos abėcėlės. 1970 m. Hanojuje buvo įkurtas Hanojaus institutas, kurio tikslas - rinkti ir tirti tradiciniais rašmenimis parašytus dokumentus. Institutas pateikė Unikodui 19 981 kiniškų-vietnamietiškų rašmenų sąrašą elektroniniam kodavimui. Į jį įeina pagrindinis 9 299 ženklų rinkinys, vadinamas Nomo ideografais.
Istorija
Kiniški rašmenys Vietname atsirado po to, kai 111 m. pr. m. e. šalį užkariavo Hanų imperija. Nepriklausomybė buvo pasiekta 939 m., tačiau kinų rašto sistema oficialiai pradėta naudoti 1010 m. Netrukus po to, kai šalis pasiekė nepriklausomybę, vietnamiečiai pradėjo naudoti kinų rašmenis savo kalbai užrašyti. Van Ban varpas, iškaltas 1076 m., yra ankstyviausias žinomas nomo užrašo pavyzdys. XIII a. Nguyen Thuyen sukūrė Nôm poeziją. Tačiau nė vienas jo kūrinys neišliko. Seniausias išlikęs Nôm tekstas yra karaliaus Tran Nhan Tongo poezijos rinkinys, parašytas XIII a.
Klasikinė kinų kalba buvo naudojama karaliaus dvare ir kitais oficialiais tikslais. Literatūros šventykla Hanojuje buvo žinomiausia kinų kalbos mokykla. Per valstybės tarnybos egzaminą buvo tikrinamos kinų kalbos žinios. Jis buvo laikomas kartą per trejus metus. Egzaminą išlaikę studentai galėjo tapti teisėjais. Konfucijaus mokslininkai kinų kalbą laikė išsilavinimo kalba ir iš aukšto žiūrėjo į nomų kalbą. Visuomenės nuomonė buvo palankesnė nôm kalbai. Kai kurie karaliai manė, kad visi raštai turi būti rašomi kinų kalba. Jie slopino nôm kalbą. Kiti karaliai skatino Nôm. 1867 m. karalius Tu Ducas išleido dekretą, kuriuo skatino naudoti nôm kalbą. Tik nedidelė dalis gyventojų mokėjo bet kurią kalbą. Tačiau beveik kiekviename kaime buvo bent vienas žmogus, kuris galėjo garsiai skaityti Nôm kitiems kaimo gyventojams. 1838 m. Žanas Luji Taberdas (Jean-Louis Taberd) parašė pirmąjį nomo kalbos žodyną.
1910 m. kolonijinė mokyklų sistema patvirtino "prancūzų-vietnamiečių mokymo programą", kurioje buvo akcentuojama prancūzų ir abėcėlinė vietnamiečių kalba. Vietnamiečių abėcėlė yra lotyniškos abėcėlės forma, į kurią įtraukti toniniai ženklai. 1918 m. gruodžio 28 d. karalius Khai Dinh paskelbė, kad tradicinė rašto sistema nebeturi oficialaus statuso. 1919 m. sausio 4 d. imperijos sostinėje Hue paskutinį kartą buvo laikomas valstybės tarnybos egzaminas. Egzaminų sistema ir ja pagrįsta švietimo sistema veikė beveik 900 metų. Netrukus po to pati Kinija nustojo naudoti klasikinę kinų kalbą, nes tai buvo Gegužės ketvirtosios judėjimo dalis.
Puslapis iš dvikalbio žodyno Nhật dụng thường đàm (1851 m.). Kinų kalbos žodžius reiškiantys ženklai paaiškinti Nôm kalba.
Mėlyni rašmenys yra šiuolaikinė vietnamiečių kalba, o rudi ir žali rašmenys - nomo kalba. Ženklai, kurie taip pat naudojami kinų kalboje, pateikti žalia spalva, o Vietnamui būdingi ženklai - ruda. Rašoma: "Mano mama kiekvieną sekmadienį šventykloje valgo vegetarišką maistą".
Kalbos klausimai
Kinų rašmenimis Kinijoje ir kitur rašomos įvairios kalbos, įskaitant mandarinų kalbą, kuri yra plačiausiai paplitusi Kinijoje, kantonų kalbą, kuria kalbama Honkonge ir pietų Kinijoje, ir klasikinę kinų kalbą, kuri tradiciškai naudojama oficialiam rašymui. Anksčiau šie rašmenys buvo naudojami Korėjoje ir Vietname. Japonija naudoja kinų rašmenų ir dviejų vietinių fonetinių rašto sistemų derinį. Netgi rašmenys, išlaikę savo pirminę reikšmę visose kalbose, gali būti skaitomi įvairiais būdais. Ženklas 十 kinų romanizacijoje (pinyin) tariamas kaip shí, japonų romanizacijoje (Hepburn) - jū, korėjiečių romanizacijoje (pataisytoje romanizacijoje) - sip, o Vietname naudojamoje Han-Viet sistemoje - thập. Visose šiose kalbose šio ženklo reikšmė yra "dešimt".
Dauguma Nôm vartojamų ženklų yra kinų kilmės, pasirinkti dėl tinkamo tarimo ar reikšmės. Pavyzdžiui, žodžio "Nôm" 喃 simbolis 喃 kiniškai tariamas nán ir reiškia "šnekėjimas". Kinų rašto ir vietnamietiško žodžio atitikimas ne visada būna tikslus. Žodis "Nôm" vietnamiečių kalboje neturi jokio neigiamo atspalvio, o veikiau rodo paprastą kalbėjimą, kažką lengvai suprantamo.
Nôm apima tūkstančius kinų kalboje nerandamų simbolių. Tuo tarpu Japonijoje sukurta tik keli šimtai kokuji, dauguma jų apibūdina tik Japonijoje esančius augalus ir gyvūnus. Korėja turėjo tik nedaug retai naudojamų gukji. Šiuos rašmenis sukūrė rašytojai, kurie derino jau egzistuojančius elementus. Vienas elementas, vadinamas radikalu, nurodo simbolio reikšmę arba bent jau semantinę kategoriją. Kitas elementas, vadinamas liekana, nurodo tarimą. Tai panašu į tai, kaip užrašoma dauguma kinų kalbos rašmenų. Kaip ir kinų kalba, vietnamiečių kalba yra toninė. Priešingai, japonų ir korėjiečių kalbos gali būti užrašytos fonetiniais rašmenimis, kurie nenurodo tono.
Citatos
1. ↑ Terrellas, p. 126: "Hán Nôm", "Kinų-vietnamiečių rašmenys".
2. 2.0↑2.1 Hán-Nôm studijų institutas ir Vietnamo Nôm išsaugojimo fondas 2008 m.
3. 3.0↑ 3.1Hanna 1997, p. 78-79, 82.
4. ↑ VietnamNet (2004 m. lapkričio 11 d.), "Tarptautinis seminaras apie Nom raštą", Vietnamo komunistų partijos internetinis laikraštis Check date values in: (help): |date= (help)
5. ↑ (vietnamiečių kalba) Trần Nhân Tông, Cư trần lạc đạo phú
6. ↑ Marr 1984, p. 142.
7. 7.07.1↑ 7.2Phùng Thành Chủng 2009
8. ↑ Nguyễn Phương Mỹ, vyriausiasis turinio kūrėjas, "mtd9 EVA, 5 versija", LacViet Computing Corp. 1994-2009 m. Žr. įrašus "nôm" ("paprastas, lengvai suprantamas") ir "nôm na" ("paprastais terminais").
9. ↑ Šis simbolis būdingas šiaurės Vietnamo tautų tajai. Tai atitinkamo vietnamiečių kalbos ženklo 朝 variantas.
Vietnamiečių nomo išsaugojimo fondas, "Išsami informacija: U+2B86F."
VNPF, "Unikodo radikalų sąrašas".
Trần Văn Kiệm 2004, p. 424, "giàu".
"giàu", VDict.com.
Hoàng Triều Ân 2003, p. 178
10. ↑ Šis kodas paimtas iš Nguyen Quang Hong,Tự Điển Chữ Nôm Dẫn Giải (2014), p. 106.
11. ↑ The Unicode Consortium 2006
12. ↑ Vũ Văn Kính & Nguyễn Quang Xỷ 1971.
13. ↑ Hồ Lê 1976.
14. 14.014.1↑14.2 Nguyễn Quang Hồng 2008.
15. ↑ "Unicode" konsorciumas ir 1995-2013 m.
16. ↑ Hồ Lê 1976, p. 152, "kích".
Šriftai
Norint tinkamai rodyti kai kuriuos šio straipsnio simbolius, gali reikėti įdiegti papildomą šriftą:
- "Hanamin B" - šis japoniškas šriftas palaiko beveik 90 000 ženklų, įskaitant "Unicode CJK Extension C" simbolius.
- NomNaTongLight - Šis Vietnamo Nôm išsaugojimo fondo sukurtas šriftas pagrįstas 1933 m. medžio raižinio spaudinyje (Nhóm Nôm Na 2005) rastais ženklais.
- Han Nom šriftų rinkinys - Šis atvirojo kodo šriftas palaiko daugiau kaip 70 000 "Unicode" CJK kodo taškų.
- Šriftai Chu Nom. Kaip rodyti ir naudoti Han Nomo simbolius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokie yra kiniškų ir vietnamietiškų raidžių simboliai?
A: Kinų-vietnamiečių rašmenys (Hلn Nôm) - tai kinų kalbos rašmenys, kuriuos galima skaityti kaip vietnamiečių arba kinivietnamiečių rašmenis.
K: Kaip su šiais rašmenimis susiję Han-Viet?
A: Han-Viet yra sistema, leidžianti vietnamiečiams skaityti kinų kalbą, kuri atitinka pinyin anglų kalboje.
K: Kada kinų rašmenys buvo įvesti Vietname?
A: Kinų rašmenys Vietname atsirado, kai 111 m. pr. m. e. į šalį įsiveržė Hanų imperija.
K: Kodėl 1920 m. Vietnamas perėjo nuo tradicinių rašmenų prie lotyniškos abėcėlės?
A.: 1920 m. Vietnamas perėjo nuo tradicinių rašmenų prie lotyniškosios abėcėlės, kad būtų lengviau naudoti ir būtų modernesnis.
K: Koks buvo Han-Nom instituto įkūrimo tikslas?
A: Han-Nom institutas buvo įkurtas Hanojuje 1970 m. siekiant rinkti ir tirti tradiciniais rašmenimis parašytus dokumentus.
K: Kiek kinivietnamiečių rašmenų buvo pateikta elektroniniam kodavimui?
A: Han-Nom institutas pateikė 19 981 sino-vietnamiečių rašto ženklų sąrašą elektroniniam kodavimui. Į šį sąrašą įeina pagrindinis 9 299 ženklų rinkinys, vadinamas Nôm ideografais.
