Hán Nôm: vietnamiečių rašmenys (Nôm) — kilmė, istorija ir Unicode

Hán Nôm: sužinokite vietnamiečių Nôm rašmenų kilmę, istoriją ir Unikodo įtraukimą — nuo Hanų įtakos iki modernios skaitmeninės saugyklos ir Nôm ideografų katalogo.

Kinų-vietnamiečių rašmenys (vietnamiečių kalba: Hán Nôm) - tai kinų kalbos rašmenys, skaitomi kaip vietnamiečių arba kaip kinų-vietnamiečių rašmenys. Kai jie naudojami vietnamiečių kalbai užrašyti, vadinami Nôm. Tie patys ženklai gali būti naudojami rašant kinų kalba. Tokiu atveju ženklas skaitomas kaip kinivietnamietiškas, arba chan-vietnamietiškas. Han-Viet yra sistema, leidžianti vietnamiečiams skaityti kinų kalbą. Ji prilygsta pinyin anglų kalboje.

Kai kurie iš šių ženklų taip pat naudojami Kinijoje, kiti - tik Vietname. Kiniški rašmenys į Vietnamą pateko, kai 111 m. pr. m. e. į šalį įsiveržė Hanų imperija. Net po to, kai Vietnamas tapo nepriklausomas 939 m. po Kristaus, šalis ir toliau naudojo klasikinę kinų kalbą (Hán văn) oficialiais tikslais. XX a. trečiajame dešimtmetyje Vietnamas perėjo nuo tradicinių rašmenų prie lotyniškos abėcėlės. 1970 m. Hanojuje buvo įkurtas Hanojaus institutas, kurio tikslas - rinkti ir tirti tradiciniais rašmenimis parašytus dokumentus. Institutas pateikė Unikodui 19 981 kiniškų-vietnamietiškų rašmenų sąrašą elektroniniam kodavimui. Į jį įeina pagrindinis 9 299 ženklų rinkinys, vadinamas Nomo ideografais.

Kilmė ir istorinis kontekstas

Chữ Hán (klasikiniai kinų ženklai) pateko į Vietname per ilgą Kinijos įtakos periodą. Vietiniai valdovai ir elitai nuo seno naudojo kinų raštą administracijai, teisės aktams ir mokslui. Nors oficialioji rašymo forma buvo klasikinė kinų kalba (Hán văn), vietos gyventojai pradėjo adaptuoti ženklus savo kalbai ir kurti naujus ženklus, skirtus vietnamiečių žodžiams užrašyti — taip susiformavo chữ Nôm.

Struktūra ir ypatumai

Chữ Nôm nėra visiškai savarankiška abėcėlė — tai ženklų rinkinys, daugiausia paimtų iš kinų rašto arba sukurti remiantis kinų grafinėmis ir fonetinėmis taisyklėmis. Pagrindinės Nôm ženklo kūrimo strategijos:

• perėmimas tiesiogiai iš kinų ženklų (dažnai su panašia reikšme);
• fonetinės kombinacijos: vietinis ženklas sudaromas iš semantinės dalies (nurodančios reikšmę) ir fonetinės dalies (nurodančios tarimą);
• fonetiniai skoliniai: kinų ženklai naudojami dėl savo tarimo, o ne pradinės reikšmės;
• vieta ir kūrybiniai vietinių grafiniai sprendimai – kai kurių žodžių užrašui sukurti sugalvoti visiškai nauji ideograminiai ženklai.

Dėl tokių kūrimo būdų Chữ Nôm gali būti itin gausus ir sudėtingas: tam tikri simboliai randami tik Nôm tekstuose ir nėra bendri kinų raštui.

Hán‑Việt (Sino‑vietnamietiški) skaitymai

Hán‑Việt (vietinė transkripcija: Hán‑Việt arba Hán‑Việt đọc) — tai tradicinės kinų ženklų skaitymo formos vietnamiečių kalboje. Daug kinų žodžių buvo įsisavinti į vietnamiečių leksiką per ilgą laiko tarpą, todėl vienam ženklui gali būti keli skaitymai: vietinis Nôm skaitymas ir kinietiškas Hán‑Việt skaitymas. Pavyzdžiui, ženklas 山 kinų kalboje tariamas kaip "shān", vietnamietiškai Hán‑Việt skaitymas būtų "sơn". Hán‑Việt sistema padeda interpretuoti klasikinę kinų literatūrą ir oficialius dokumentus, parašytus chữ Hán.

Nôm literatūra ir funkcionavimas visuomenėje

Chữ Nôm buvo plačiai naudojamas liaudies literatūroje, poezijoje ir dramaturgijoje, taip pat regioniniuose dokumentuose bei chartose. Svarbiausi Nôm kūriniai yra liaudies epai, poetinė kūryba ir romanai, kuriuos skaitė platesnė visuomenės dalis, nes jie buvo parašyti vietine kalba. Vienas žymiausių kūrinių, parašytų Nôm raštu, yra epas Truyện Kiều (autorius Nguyễn Du), taip pat daug liaudiškų dainų, sakmių ir kronikų.

Pereiga prie lotyniškos abėcėlės (Quốc Ngữ)

Ilgainiui, ypač XX a., dėl kolonijinės Prancūzijos įtakos ir edukacinių pokyčių Vietname ėmė plisti lotyniška transkripcija quốc ngữ. Ji tapo oficialia rašymo sistema, paprastesne mokytis ir efektyvesne spausdinimui bei masinei švietimo plėtrai, todėl tradiciniai ženklai palaipsniui išėjo iš kasdienio naudojimo. Nepaisant to, chữ Hán ir chữ Nôm išliko svarbūs istoriniam ir kultūriniam paveldui, o jų studijos – akademinė sritis.

Unicode, kodavimas ir skaitmeninimas

Skaitmeninant Hán‑Nôm paveldą kilo būtinybė koduoti specifinius Nôm ženklus kompiuteriuose. Kaip nurodyta aukščiau, Hanojaus institutas parengė platų ženklų sąrašą ir pateikė Unikodui 19 981 kiniškų‑vietnamietiškų simbolių rinkinį. Iš jų išskirtas pagrindinis 9 299 ženklų rinkinys (vadinamas Nomo ideografais) tapo reikšmingu pagrindu tolimesniems pasiūlymams įtraukti šiuos ženklus į Unicode standartą. Daugelis Nôm ženklų jau yra įtraukti per CJK (Chinese‑Japanese‑Korean) ideografų blokų, o papildomi unikalūs Nôm simboliai tvarkingai siūlyti ir integruoti per papildomas Unicode versijas.

Skaitmeninimas leido kurti paieškos sistemas, skaitmenines bibliotekas ir transkripcijos įrankius, kurie padeda lingvistams, istorikams ir plačiajai visuomenei prieiti prie Hán‑Nôm rankraščių, inskripcijų ir kitų dokumentų.

Šiuolaikinis paveldosaugos ir moksliniai tyrimai

Institucijos, tokios kaip minėtas Hanojaus institutas, universitetai ir tarptautinės projektų grupės tęsia dokumentų rinkimą, katalogizavimą ir vertimus. Yra vykdomi tyrimai apie grafinę Nôm sistemos raidą, jos ryšį su kinų raštu bei transformacijas per laiką. Taip pat vyksta programų kūrimas automatinėms transkripcijoms ir optiniam ženklų atpažinimui (OCR) Nôm rankraščiams.

Išvados

Hán Nôm — tai istorinis ir kultūrinis sąsajų tarp kinų ir vietnamiečių rašto pavyzdys. Chữ Hán atliko oficialią ir akademinę funkciją, o chữ Nôm tapo priemone rašyti kasdienę vietnamiečių kalbą ir kurti vietinę literatūrą. Perėjimas prie lotyniškos abėcėlės pakeitė raštingumo ir švietimo kraštovaizdį, tačiau pastangos saugoti, kataloguoti ir skaitmeninti Hán‑Nôm paveldą užtikrina, kad šios rašmenų tradicijos išliks prieinamos ateities tyrimams ir visuomenei.

Istorija

Kiniški rašmenys Vietname atsirado po to, kai 111 m. pr. m. e. šalį užkariavo Hanų imperija. Nepriklausomybė buvo pasiekta 939 m., tačiau kinų rašto sistema oficialiai pradėta naudoti 1010 m. Netrukus po to, kai šalis pasiekė nepriklausomybę, vietnamiečiai pradėjo naudoti kinų rašmenis savo kalbai užrašyti. Van Ban varpas, iškaltas 1076 m., yra ankstyviausias žinomas nomo užrašo pavyzdys. XIII a. Nguyen Thuyen sukūrė Nôm poeziją. Tačiau nė vienas jo kūrinys neišliko. Seniausias išlikęs Nôm tekstas yra karaliaus Tran Nhan Tongo poezijos rinkinys, parašytas XIII a.

Klasikinė kinų kalba buvo naudojama karaliaus dvare ir kitais oficialiais tikslais. Literatūros šventykla Hanojuje buvo žinomiausia kinų kalbos mokykla. Per valstybės tarnybos egzaminą buvo tikrinamos kinų kalbos žinios. Jis buvo laikomas kartą per trejus metus. Egzaminą išlaikę studentai galėjo tapti teisėjais. Konfucijaus mokslininkai kinų kalbą laikė išsilavinimo kalba ir iš aukšto žiūrėjo į nomų kalbą. Visuomenės nuomonė buvo palankesnė nôm kalbai. Kai kurie karaliai manė, kad visi raštai turi būti rašomi kinų kalba. Jie slopino nôm kalbą. Kiti karaliai skatino Nôm. 1867 m. karalius Tu Ducas išleido dekretą, kuriuo skatino naudoti nôm kalbą. Tik nedidelė dalis gyventojų mokėjo bet kurią kalbą. Tačiau beveik kiekviename kaime buvo bent vienas žmogus, kuris galėjo garsiai skaityti Nôm kitiems kaimo gyventojams. 1838 m. Žanas Luji Taberdas (Jean-Louis Taberd) parašė pirmąjį nomo kalbos žodyną.

1910 m. kolonijinė mokyklų sistema patvirtino "prancūzų-vietnamiečių mokymo programą", kurioje buvo akcentuojama prancūzų ir abėcėlinė vietnamiečių kalba. Vietnamiečių abėcėlė yra lotyniškos abėcėlės forma, į kurią įtraukti toniniai ženklai. 1918 m. gruodžio 28 d. karalius Khai Dinh paskelbė, kad tradicinė rašto sistema nebeturi oficialaus statuso. 1919 m. sausio 4 d. imperijos sostinėje Hue paskutinį kartą buvo laikomas valstybės tarnybos egzaminas. Egzaminų sistema ir ja pagrįsta švietimo sistema veikė beveik 900 metų. Netrukus po to pati Kinija nustojo naudoti klasikinę kinų kalbą, nes tai buvo Gegužės ketvirtosios judėjimo dalis.

Puslapis iš dvikalbio žodyno Nhật dụng thường đàm (1851 m.). Kinų kalbos žodžius reiškiantys ženklai paaiškinti Nôm kalba.


Mėlyni rašmenys yra šiuolaikinė vietnamiečių kalba, o rudi ir žali rašmenys - nomo kalba. Ženklai, kurie taip pat naudojami kinų kalboje, pateikti žalia spalva, o Vietnamui būdingi ženklai - ruda. Rašoma: "Mano mama kiekvieną sekmadienį šventykloje valgo vegetarišką maistą".

Klausimai ir atsakymai

K: Kokie yra kiniškų ir vietnamietiškų raidžių simboliai?

K: Kaip su šiais rašmenimis susiję Han-Viet?

K: Kada kinų rašmenys buvo įvesti Vietname?

K: Kodėl 1920 m. Vietnamas perėjo nuo tradicinių rašmenų prie lotyniškos abėcėlės?

K: Koks buvo Han-Nom instituto įkūrimo tikslas?

K: Kiek kinivietnamiečių rašmenų buvo pateikta elektroniniam kodavimui?

Paieška pagal raidę