Vietnamiečių abėcėlė (vietnamiečių kalba chữ Quốc ngữ) - tai lotyniškojo raidyno versija, naudojama vietnamiečių kalbai užrašyti. Joje naudojamos visos ISO pagrindinės lotyniškos abėcėlės raidės, išskyrus F, J, W ir Z (kurios sutinkamos tik skoliniuose). Tačiau abėcėlė buvo labai pakeista, kad būtų galima tiksliai atvaizduoti vietnamiečių kalbos tarimą. Kai kurios raidės ir digrafai skamba visai kitaip, nei dauguma lotyniškos abėcėlės skaitytojų tikisi, pavyzdžiui, D, R ir GI. Pridėta viena raidė - Đ, kad būtų matyti, jog ji skamba visiškai kitaip nei D. Pridėta balsių žymeklių, kad būtų galima atskirti skirtingus balsių garsus, pavyzdžiui, A, Â ir Ǎ. Taip pat pridėta tonų žymenų, nes vietnamiečių kalba yra toninė, pavyzdžiui, Á, Ả, Ã, Ạ ir À. Kai kurie balsiai turi ir balsių, ir tonų žymeklį. Pavyzdžiui, balsį Ǎ galima užrašyti kaip Ắ, Ẳ, Ẵ, Ặ ir Ằ. Kartais net nemokantys vietnamiečių kalbos gali pasakyti, kad kažkas parašyta vietnamiečių kalba, nes žodis gali turėti daugybę žymėjimų.

Trumpa istorija

Chữ Quốc ngữ sukūrė ir vystė katalikų misionieriai (daugiausia portugalų ir prancūzų), o svarbus ankstyvas veikalas yra Alexandre de Rhodes darbai XVII a. Per XIX–XX a. lotyniškas raštas pamažu išstūmė tradicinius hieroglifinius užrašymo būdus (chữ Hán ir chữ Nôm), o XX a. pradžioje ir viduryje chữ Quốc ngữ tapo oficialiu ir plačiai naudojamu raštu švietime, žiniasklaidoje bei administracijoje.

Raidžių sąrašas ir abėcėlės tvarka

Vietnamiečių abėcėlėje yra 29 pagrindinės raidės (eilės tvarka):

A Ă Â B C D Đ E Ê G H I K L M N O Ô Ơ P Q R S T U Ư V X Y

Raidės F, J, W ir Z paprastai vartojamos tik skoliniuose arba prozodiškai (užrašant užsienio vardus, terminus).

Digrafai ir trigramos

Vietnamiečių rašte dažnai naudojami dviraidžių ir triraidžių junginiai, kurie atlieka vienos fonemos vaidmenį arba nurodo tam tikrą tarimą. Pagrindiniai:

  • ch, gh, gi, kh, nh, ph, th, tr
  • ng, ngh (naudojami žodžių pradžioje arba viduryje)

Šie junginiai kartais skamba kitaip priklausomai nuo regiono arba pozicijos žodyje.

Konsonantų ypatumai

Keletas raidžių ir junginių turi tarimo ypatumų, kuriuos sunku nuspėti turintiems lotyniškos abėcėlės įgūdžių. Pvz. raidė Đ/đ žymi tvirtą /d/ tipo garsą (artimą angl. „d“), tuo tarpu raidė D ir junginys GI vietomis tariami panašiai į „z“ arba „y“ (priklausomai nuo dialekto). Raidės R, S ir kai kurie kiti taip pat turi regioninių variantų — skirtingai skamba Šiaurės (Hanojaus) ir Pietų (Saigono) dialektuose.

Balsės, diakritika ir tonai

Vietnamiečių kalboje yra 12 pagrindinių balsių kvalifikacijų:

A, Ă, Â, E, Ê, I, O, Ô, Ơ, U, Ư, Y

Be to, kalba yra toninė — kiekvienas skiemuo gali turėti vieną iš šešių tonų. Tonai žymimi diakritiniais ženklais (arba jų nebuvimu) ant balsių:

  • ngang (nenuimtas, lygus) — pavyzdžiui, ma
  • sắc (akcentuotas aukštas tonas) — á
  • huyền (žemas, krentantis) — à
  • hỏi (klausiantis, „pakeltas-nuleistas“) — ả
  • ngã (riru, su nosiniu pokyčiu) — ã
  • nặng (tvirtas, uždaras tonas, taškas po raide) — ạ

Pavyzdys, gerai iliustruojantis tonų reikšmę: žodis „ma“ su skirtingais tonais reiškia visiškai skirtingus dalykus:

  • ma — „vaiduoklis“
  • má — „motina“ (dialektinis: mama)
  • mà — „bet“ (jungiamoji dalis)
  • mả — „kapas“
  • mã — „arklys“ arba „numeris/kodas“
  • mạ — „ryžių daigai“ arba „jaunas sodinukas“

Derinimas: balsių ir tonų žymėjimai

Kai balsys turi ir „balsio formą“ (pvz., Ă, Â, Ô, Ơ, Ư, Ê) ir toną, abu žymėjimai derinami ant tos pačios raides. Pavyzdžiai:

  • Ă + tonai: ắ, ẳ, ẵ, ặ, ằ
  • Â + tonai: ấ, ẩ, ẫ, ậ, ầ
  • Ô + tonai: ố, ổ, ỗ, ộ, ồ
  • Ơ + tonai: ớ, ở, ỡ, ợ, ờ
  • Ư + tonai: ứ, ử, ữ, ự, ừ

Ortografijos taisyklės nurodo, ant kurios balsės skiemenyje turi būti rašomas tonas, kai skiemuo turi kelis balsių simbolius (diftongus ar triptongus) — paprastai tonas dedamas ant skiemens branduolio (pagrindinės balsės). Šios taisyklės svarbios teisingam rašymui ir skaitomumui.

Techniniai ir praktiniai pastebėjimai

  • Unicode palaiko visus vietnamiečių diakritinius derinius, yra ir visų populiarių derinių prekomponuotų simbolių.
  • Yra kelios vartojimo sistemos ir klaviatūros išdėstymo variantai (pvz., TELEX, VNI, VIQR), leidžiančios lengvai įvesti diakritikus naudojant standartinę klaviatūrą.
  • Nors chữ Quốc ngữ gerokai supaprastino rašymą ir skaitymą, tarimo skirtumai tarp regionų (šiaurės ir pietų dialektų) reiškia, kad vienas ir tas pats rašytinis žodis gali būti tariamas skirtingai.

Santrauka

Chữ Quốc ngữ — tai lotyniško rašto adaptacija, specialiai pritaikyta vietnamiečių kalbos fonetikai: papildyta raidėmis (pvz., Đ) ir balsių žymenimis (Ă, Â, Ê, Ô, Ơ, Ư), taip pat tonų ženklais, kurie yra lemiami žodžių reikšmei. Ši sistema atlieka svarbų vaidmenį tiek kasdieniame gyvenime, tiek literatūroje, švietime ir žiniasklaidoje Vietname bei tarp diasporos bendruomenių.