Proto-sinaitų raštas: viduriniojo bronzos amžiaus abėcėlė
Proto-sinaitų raštas (kartais vadinamas proto-sinaitiškuoju arba protosinaitiškuoju) yra ankstyvas viduriniojo bronzos amžiaus raštas, žinomas daugiausia iš trumputinių užrašų pietiniame Sinajaus regione. Dalis mokslininkų mano, kad tai buvo pirmoji abėcėlės tipo sistema, sukurta semitų kalbomis kalbančių žmonių, tačiau dėl labai riboto radinių kiekio pilnas vaizdas vis dar nėra aiškus. Pagrindinė išlikusių tekstų vieta yra Senovės Egipto kalnakasybos ir šventyklos kompleksas Serabit el-Khadime, Sinajaus pusiasalyje, kur rasta didžioji dalis žinomų protosinaitiškų ženklų.
Atrasti užrašai ir datavimas
Kadangi protosinaitiškų ženklų yra nedaug, jų chronologija ir kilmė tebėra diskutuojama. Tradiciškai šiuos užrašus siejama su Egipto kontrolės laikotarpiu Sinajuje ir kalnakasybos ekspedicijomis į šią sritį. Buvo aptikti du svarbūs protosinaitų rašto užrašai: pirmąjį 1904–1905 m. žiemą Sinajaus pusiasalyje aptiko Hilda ir Flindersas Petrie — šis radinys datuojamas maždaug 1700–1400 m. pr. m. e. Antrąjį radinį neseniai, 1999 m., Vidurio Egipte rado Johnas ir Deborah Darnelliai; šis užrašas taip pat priskiriamas viduriniojo bronzos amžiaus laikotarpiui (apytiksliai XVIII–XV a. pr. m. e.).
Corpus ir ženklų pobūdis
Iš viso rasta tik kelios dešimtys trumpų užrašų, daugiausia įkalintų ar nurašytų ant uolų, akmenų ir antkapių fragmentų. Dauguma tekstų yra labai trumpi — keli ženklai arba keli žodžiai — todėl pilnas abėcėlės inventorius nėra visiškai atkartotas. Remiantis ženklų forma ir jų kontekstu, protosinaitiškas raštas greičiausiai naudojo alphabetinę (vienaskaitinę) principą, kai atskiri ženklai atitinka vieną skiemenį arba fonemą, o daug ženklų atrodo stilizuotos hieroglifų ar ikoninių vaizdinių versijos.
Santykis su egiptiečių hieroglifais ir finikiečių abėcėle
Protosinaitų raštas egzistavo kartu su egiptiečių hieroglifais, ir daugelis tyrėjų mano, kad jis vystėsi iš hieroglifinės tradicijos, naudodamas hieroglifų supaprastintas versijas ir akrofoninį principą (žymuo reiškia garsą, kuris pradžioje sutampa su to daikto pavadinimu). Iš ženklų formų sprendžiama, kad proto-sinaitų raštas gali būti abėcėlė ir finikiečių abėcėlės, iš kurios vėliau kilo beveik visos šiuolaikinės abėcėlės, protėvis. Kitaip tariant, protosinaitiškas raštas laikomas svarbiu grandinės, vedančios nuo egiptietiškų ženklų prie fenikiečių abėcėlės ir toliau į graikų bei lotynų rašto tradicijas, tarpslankstiu.
Kalbinis turinys ir interpretacija
Nors užrašai yra trumpi, lingvistinė ir paleografinė analizė rodo, kad jie atspindi ankstyvą semitų kalbų stadiją, artimą ankstyvajai kanaanitų (proto-kanaano) grupei. Tyrėjai bando priskirti ženklus garsinėms reikšmėms naudojant akrofoninį metodą ir palyginimus su vėlesnėmis abėcėlėmis, tačiau daug interpretacijų lieka ginčytinos. Dėl to daugelis žodžių ir parašų lieka nevisiškai aiškūs arba hipotetiniai.
Archeologinis ir kultūrinis kontekstas
Užrašų radimo vietos — kalnakasybos ir šventyklos kompleksai — suteikia svarbių užuominų apie rašto vartojimą: greičiausiai jis buvo naudojamas kasdienėje praktikoje, ženklinime, varduose ar trumpose religinėse bei asmeninėse užrašose darbo vietose, o ne kaip išplėtota literatūrinė sistema. Tokia vartosena taip pat paaiškina, kodėl išlikę fragmentai yra tokie trumpi ir fragmentiški.
Svarba ir tolimesni tyrimai
Proto-sinaitų raštas laikomas vienu iš svarbiausių epochinių momentų rašto istorijoje, nes jis gali atskleisti, kaip hieroglifinė simbolika buvo transformuota į paprastesnę alfabetinę sistemą, išplėtusią raštą plačiau pasiekiamai formai. Ateities radiniai, tikslesnis datavimas ir naujos technologijos (pvz., patobulintas fotogrametrijos, cheminės analizės ir skaitmeninio atvaizdavimo metodai) gali papildyti esamą žinių lauką ir padėti geriau rekonstruoti ženklų reikšmes bei rašto plitimo kelią.
Santrauka: nors žinių apie proto-sinaitų raštą yra nedaug, jis yra reikšmingas kaip galimas pereinamasis etapas tarp egiptiečių hieroglifų tradicijos ir vėlesnių abėcėlinių sistemų, ypač finikiečių abėcėlės, ir todėl išlieka intensyviai tiriamų ir ginčytinų klausimų objektu.
Proto-sinaitų rašto pavyzdys, kuriame yra frazė, galinti reikšti "į Ba'alatą". Iš viršutinės kairės į apatinę dešinę einanti eilutė gali būti skaitoma kaip mt lc blt.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra protosinaitas?
A: Proto-sinaitų kalba yra viduriniojo bronzos amžiaus raštas, žinomas iš keleto užrašų Serabit el-Khadim vietovėje Sinajaus pusiasalyje.
K: Kas žinoma apie proto-sinaitų rašto pobūdį?
Atsakymas: Kadangi proto-sinaitiškų ženklų yra labai mažai, apie rašto prigimtį tiksliai žinoma nedaug.
K: Ar proto-sinaitų raštas buvo tikrasis raštas?
A: Proto-sinaitų raštas greičiausiai buvo tikrasis raštas, nes egzistavo kartu su egiptiečių hieroglifais, tačiau tai nėra aišku.
K: Kokio rašto protosinaitų raštas galėjo būti protėvis?
A.: Proto-sinaitų raštas gali būti abėcėlė ir finikiečių abėcėlės, iš kurios kilo beveik visos šiuolaikinės abėcėlės, protėvis.
K: Kada buvo atrasti du didžiausi proto-sinaitų rašto užrašai?
A: Pirmąjį didelį radinį 1904-1905 m. žiemą Sinajaus pusiasalyje atrado Hilda ir Flindersas Petrie, datuojamą maždaug 1700-1400 m. prieš Kristų. Antrąjį didelį atradimą neseniai, 1999 m., Vidurio Egipte atliko Johnas ir Deborah Darnell, jis datuojamas XVIII a. pr.
Klausimas: Kur buvo rasti protosinaitų kalbos užrašai?
A: Proto-sinaitų užrašai buvo rasti Serabit el-Khadim vietovėje Sinajaus pusiasalyje ir Vidurio Egipte.
K: Kas pirmasis atrado protosinaitų užrašus?
A: Pirmieji protosinaitų užrašus atrado Hilda ir Flindersas Petrie.
