Australijos priešistorė
Senovės Australija (dar vadinama Australijos priešistore) apima laikotarpį nuo tada, kai į Australiją atvyko pirmieji žmonės, iki pirmojo laivyno atvykimo 1788 m.
Rottnest saloje esantys aborigenų radiniai datuojami nuo 6500 iki daugiau nei 30 000 metų senumo. Tačiau naujesni įrodymai rodo, kad žmonės salą buvo užėmę prieš 50 000 metų ar net anksčiau.
Pleistoceno laikotarpiu jūros lygis buvo daug žemesnis nei dabar. Dėl to migracija iš Azijos į Australiją būtų buvusi daug lengvesnė nei dabar. Tačiau vis tiek būtų reikėję įveikti keletą ilgų jūrų perplaukimų. Šie perplaukimai turėjo apimti 90-100 km ilgio atviros jūros ruožus. Nežinoma, kokia valtis būtų buvusi naudojama šiems perplaukimams, bet greičiausiai tai buvo iš bambuko pagamintas plaustas. Šie pirmieji australai buvo pirmieji pasaulio vandenynų keliautojai.
Sausumos tiltą tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos maždaug prieš 8000 metų užblokavo kylantis jūros lygis. Australijos ir Naujosios Gvinėjos gyventojai yra glaudžiai susiję DNR. DNR įrodymai rodo, kad Australijos aborigenai priklauso šiuolaikiniams žmonėms, kurie Afriką paliko prieš 50 000-70 000 metų. Tyrimai rodo, kad Australijos aborigenai priklausė grupei, kuri paliko Afriką 24 000 metų anksčiau nei Europoje ir Azijoje apsigyvenusios grupės. Dėl to jie yra viena seniausių vietinių tautų už Afrikos ribų. DNR taip pat rodo, kad didžioji dalis migracijos į Australiją nutrūko maždaug prieš 50 000 metų, ir žmonės čia vystėsi izoliuotai nuo likusio pasaulio. Nors trūksta empirinių įrodymų, patvirtinančių kultūros, o ne buvimo tęstinumą, Australijos aborigenų populiacija greičiausiai yra viena seniausių tęstinių kultūrų pasaulyje. Daugelyje Australijos šiaurėje gyvenančių aborigenų pasakojimų teigiama, kad žmonės į Australiją atvyko iš anapus jūros.
Nėra žinoma, kaip atrodė pirmieji australai. Seniausia vieta, kur Australijoje gyveno žmonės, datuojama prieš 55 000 metų - Malakunanja II uolų slėptuvė Šiaurės Teritorijoje. Seniausios Australijoje žmonių liekanos, rastos Mungo ežere Naujajame Pietų Velse, yra 15 000 metų jaunesnės. Žmonių, gimusių prieš 40 000-10 000 metų, kaulai rodo, kad jie buvo tvirtesni ir fiziškai įvairesni nei vėlesni žmonės. Kelios svarbios archeologinės vietovės atskleidžia informaciją apie šių žmonių gyvenimą. Šios vietovės yra Mungo ežeras, Kow pelkė, Coobool Creek, Talgai ir Keiloras.
Pirmieji australai buvo tamsios odos ir juodų plaukų. Dauguma jų buvo medžiotojai-rinkėjai, medžioję gyvūnus ir rinkę augalus maistui. Jie buvo klajokliai, keliaujantys iš vienos vietos į kitą ir ieškantys sezoninio maisto.
Jie susiformavo į skirtingas etnines grupes, o kiekviena grupė turėjo savo kalbą ir tradicijas. Apskaičiuota, kad 1788 m. Australijoje buvo apie 500 atskirų kalbų grupių. Kiekvieną iš šių kalbų grupių sudarė daugybė mažesnių grupių. Šios mažesnės grupės dažnai susijungdavo apeigų ir prekybos veiklai. Kadangi visos jos buvo skirtingos, sunku daryti bendrus teiginius apie aborigenų tradicijas ir tikėjimus.
Vyras su ieties metiku
Gaisras, megafauna ir jūros lygis
Archeologai nustatė, kad gaisrų padaugėjo atvykus žmonėms. Medžiotojai-rinkėjai ugnį naudojo kaip įrankį medžiojamiesiems gyvūnams varyti, naujiems augalams auginti, kad priviliotų gyvūnus, ir krūmynams valyti. Tankūs miškai tapo atviresniais miškais, o atviri miškai - pievomis. Pradėjo įsigalėti gaisrus išgyvenančios rūšys: eukaliptai, akacijos ir žolės.
Faunos pokyčiai buvo dar dramatiškesni. Išnyko megafauna, t. y. rūšys, daug didesnės už žmogų, ir daugelis mažesnių rūšių. Išnyko apie 60 skirtingų stuburinių gyvūnų, įskaitant Diprotodon šeimos gyvūnus (labai didelius kupranugarius, kurie buvo panašūs į hipopotamus), kelis didelius neskraidančius paukščius, mėsa mintančias kengūras, penkių metrų ilgio driežus ir Meiolania - mažo automobilio dydžio vėžlį.
Tiesioginė masinio megafaunos išnykimo priežastis neaiški. Tai galėjo būti gaisrai, medžioklė, klimato kaita arba jų derinys. Nelikus stambių žolėdžių, kurie maitinosi augmenija, dėl papildomo kuro gaisrai degė karščiau ir dar labiau keitė kraštovaizdį.
Prieš 18 000-15 000 metų Australija tapo sausesnė, temperatūra buvo žemesnė, o kritulių iškrito mažiau. Prieš 16 000-14 000 metų jūros lygis sparčiai kilo. Vienas mokslininkas apskaičiavo, kad per 300 metų jūros lygis pakilo 50 pėdų. Pleistoceno pabaigoje, maždaug prieš 13 000 metų, pakilęs jūros lygis atkirto sausumos kelią per Toreso sąsiaurį į Naująją Gvinėją, Baso sąsiaurį tarp Viktorijos ir Tasmanijos bei Kengūrų salą.
Tasmanijos aborigenai buvo atskirti nuo likusios Australijos dalies. Prieš 9000 metų mažose Baso sąsiaurio salose ir Kengūrų saloje nebebuvo žmonių.
Kalbos ir genų tyrimai rodo, kad tolimojoje šiaurėje gyvenantys australai ilgą laiką bendravo su dabartinės Naujosios Gvinėjos ir salų gyventojais. Atrodo, kad tai daugiausia buvo prekyba ir šiek tiek santuokų. Makaganų prausyklos taip pat užfiksuotos aborigenų pasakojimuose nuo Broomo iki Karpentarijos įlankos. Buvo įkurtos kelios pusiau nuolatinės gyvenvietės, taip pat būta atvejų, kai aborigenų kolonistai rado namus Indonezijoje.
Tasmanijos ir Viktorijos kranto linija maždaug prieš 14 000 metų, kai kilo jūros lygis, ir kai kurios žmonių archeologinės vietovės
Kultūra
Aborigenai nesukūrė rašto, bet piešė paveikslėlius ant uolų ir žievės. Jie taip pat raižė ar raižė uolose. Jie naudojo dažus, kuriuos gamino iš susmulkintų uolienų ir vandens, pavyzdžiui, rudos, raudonos, oranžinės ir geltonos spalvos. Daug senovinių olų piešinių buvo visoje Australijoje. Kadangi iš susmulkintų uolienų ir molio pagaminti dažai nėra organiniai, šių paveikslų datavimui negalima naudoti anglies dvideginio datavimo. Kai kuriuose paveiksluose rasta piešinių, vaizduojančių megafauną, kuri išnyko prieš daugiau kaip 40 000 metų. Šie paveikslai gali būti seniausi žinomi paveikslai pasaulyje. Kitoje Arnhemo žemėje esančioje vietovėje rasta anglimi pieštų piešinių, kurių amžius datuotas 28 000 metų radioaktyviąja anglimi.
Aborigenai pasižymėjo stipriu dvasingumu. Jie tikėjo, kad viskas kilo iš sapnų laiko ir kad žemė yra šventa. Jie tikėjo, kad protėvių dvasios, pavyzdžiui, vaivorykštės gyvatė, sukūrė pasaulį ir viską jame. Sapnų laiko įstatymus ir papročius tėvai perdavė vaikams. Jie turi sudėtingas ritualines dainas ir šokius, kurie atliekami per šventes.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra senovės Australija?
A: Senovės Australija, dar vadinama Australijos priešistore, apima laikotarpį nuo tada, kai į Australiją atvyko pirmieji žmonės, iki pirmojo laivyno atvykimo 1788 metais.
K: Kiek laiko Australijoje gyvena aborigenai?
A: Įrodymai rodo, kad aborigenai Australijoje tikriausiai gyvena daugiau kaip 80 000 metų.
K: Kaip jie migravo į Australiją?
A: Dėl žemo jūros lygio migracija iš Azijos į Australiją buvo daug lengvesnė nei dabar ir galėjo vykti 90-100 km atstumu atvira jūra. Nežinoma, kokia valtis būtų buvusi naudojama šiems perplaukimams, bet greičiausiai tai buvo iš bambuko pagaminti plaustai.
K: Kada kylantis jūros lygis užblokavo sausumos tiltą tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos?
A: Sausumos tiltas tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos buvo užblokuotas kylančio jūros lygio maždaug prieš 8 000 metų.
K: Ką DNR įrodo apie Australijos aborigenus?
A: DNR įrodymai rodo, kad Australijos aborigenai priklauso šiuolaikiniams žmonėms, kurie paliko Afriką prieš 50 000-70 000 metų, o didžioji dalis migracijos į Australiją nutrūko maždaug prieš 50 000 metų.
K: Ką daugelis aborigenų istorijų pasakoja apie tai, kaip jie atsidūrė Australijoje?
A: Daugelyje Australijos šiaurėje gyvenančių aborigenų pasakojimų teigiama, kad žmonės į Australiją atvyko iš už jūros.
K: Ką archeologinės radimvietės atskleidžia apie šio laikotarpio gyvenimą?
A: Archeologinės vietovės, tokios kaip Mungo ežeras, Kow pelkė, Coobool Creek Talgai ir Keilor, atskleidžia informaciją apie šio laikotarpio gyvenimą, įskaitant tai, kad dauguma australų turėjo tamsią odą ir juodus plaukus, buvo medžiotojai-rinkėjai, judėjo klajokliškai, išsivystė į skirtingas etnines grupes, turinčias savo kalbą ir tradicijas, rengė apeigas arba prekiavo su kitomis mažesnėmis grupėmis.
