Senovės Indija: Indo slėnis, Maurjų imperija, Ašoka ir Guptų era

Atraskite Senovės Indiją: Indo slėnio civilizaciją, Maurjų imperiją, Ašokos ediktus ir Guptų eros pažangą — politika, kultūra ir istorija viename straipsnyje.

Senovės Indijoje klestėjo ilga ir sudėtinga civilizacija bei turtinga kultūra, apimusi teritorijas, kurias šiandien sudaro dabartinė Indija, Pakistanas ir Bangladešas. Šios epochos palikimas – miestų planavimas, religinės ir filosofinės tradicijos, moksliniai atradimai bei meninė raiška – daro didelę įtaką Pietų Azijos civilizacijai iki šių dienų.

Indo slėnio civilizacija (Harapos kultūra)

Indo slėnio civilizacija klestėjo maždaug nuo 2600 m. pr. m. e. iki 1900 m. pr. m. e. Ji žymi pirmųjų miestų atsiradimą Pietų Azijoje, o jos centras buvo Indo upė ir jos intakai. Pagrindiniai bruožai:

• Miestų planavimas: tokie miestai kaip Harapa ir Mohendžo‑Daras turėjo tinklą gatvių, taisyklingą sklypų išdėstymą ir centralizuotą drenažo sistemą.
• Statyba ir inžinerija: daug pastatų buvo mūryti iš sudžiovintų arba degintų plytų; matyti aukštas gyvenamųjų namų, sandėlių ir viešųjų pastatų lygis.
• Ekonomika ir prekyba: vystytos žemės ūkio technologijos, amatų gamyba ir tolimosios prekybos ryšiai (pvz., su Mesopotamija). Prekybai naudoti prekės ženklai, sandėliai ir uostai.
• Raštas: išlikę indusų slėnio piktogramų ženklai (Indo raštas) iki šiol nėra visiškai iššifruoti, todėl daug kas apie jų visuomenę remiasi archeologiniais radiniais.
• Žlugimo hipotezės: siūlomos įvairios priežastys – klimato pokyčiai, upių vagų pokyčiai (Indo padalijimasis), prekybos sutrikimai ar socialinės transformacijos.

Maurjų imperija ir Ašoka

321 m. pr. m. e. Chandragupta Maurja įkūrė Maurjų imperiją, kuri pirmą kartą suvienijo didžiąją Indijos subkontinento dalį po politinės fragmentacijos. Imperijos valdymo sistema pasižymėjo centralizuota administracija, efektyvia mokesčių tvarka ir kariuomene. Kančilya (Chanakya) mokymas bei traktatas apie valdymą (Arthashastra) prisidėjo prie administracinių sprendimų formavimo.

Ašoka Didysis (valdė apie 268–232 m. pr. m. e.) iš pradžių plėtė imperiją, tačiau po žiaurios Kalingos karinės kampanijos apsisprendė atsisakyti agresyvių užkariavimų ir priėmė budizmą. Jis propagavo etinę politiką, žinomą kaip dhamma, kurioje buvo pabrėžiamos gailestingumas, karinė sušvelninimo politika ir socialinė gerovė. Ašoka taikė ahimsos principą (smurto vengimą) praktinėse savo politikos srityse.

Ašokos ediktai – užrašyti ant uolų ir stulpų imperijos teritorijoje – yra vertingi istorijos šaltiniai: juose skelbiami moraliniai pamokymai, administracinės nuostatos, ligoninių, kelių ir poilsio vietų steigimas bei budizmo vertybių sklaida. Per Ašoką budizmo idėjos išplito į Rytų ir Pietryčių Aziją, o imperijos valdymo modelis ir viešosios gerovės priemonės turėjo ilgalaikį poveikį regione.

Guptų era — kultūrinis ir mokslo aukso amžius

Guptų dinastija (maždaug 4–6 a. e. m.) laikoma "aukso amžiumi" Indijos civilizacijos. Nors tikslios datos skiriasi, dažnai minima, kad Guptų valdymas prasidėjo apie 320 m. e. m., o reikšmingiausi valdovai buvo Chandragupta I, Samudragupta ir Chandragupta II.

• Kultūra ir menas: Guptų laikotarpiu klestėjo dailė, skulptūra, architektūra ir klasikinė sanskrito literatūra. Dramaturgas ir poetas Kalidasa bei kiti literatūros kūrėjai paliko svarbų palikimą.
• Mokslas ir matematika: šiuo laikotarpiu žymiai pažengė astronomija ir matematika: vystėsi dešimtainė sistema, vietos skaitmenys ir idėja apie nulį, o vėlesni mokslininkai kaip Aryabhata plėtė astronominius skaičiavimus.
• Švietimas ir universitetai: tokios mokslo institucijos kaip Nalanda (kuri vėliau tapo svarbiu budistų studijų centru) pritraukė mokslininkus ir mokinius iš visos Azijos.
• Medicina ir technologijos: ajurvedos tradicijos, chirurgijos žinios ir metalurgijos pasiekimai (pvz., geležinis stulpas ir kiti metaliniai gaminiai) rodė aukštą praktinių žinių lygį.

Guptų imperijos nuosmukį paskatino vidaus skilimai, regioninių valdų stiprėjimas ir išorinės jėgos, ypač Hunos (Heftalitai) invazijos 5–6 a., kurios prisidėjo prie politinės fragmentacijos ir centrinės valdžios silpnėjimo.

Religiniai bei socialiniai pokyčiai ir paveldas

Per senovės Indijos laikotarpius formavosi pagrindinės regiono religijos ir socialinės struktūros: nuo vedinės religijos ir brahmanizmo iki budizmo bei džainizmo. Sanskritas tapo svarbia literatūros, religijos ir mokslo kalba. Socialinė sistema, kuri palaipsniui išsirutuliojo į kastų sampratą, turėjo didelę įtaką visuomenės organizacijai.

Senovės Indijos civilizacijų indėlis – miestų planavimas, administracinės praktikos, filosofinės ir religijos idėjos, matematiniai bei medicininiai atradimai – tapo pagrindu tolimesnei Pietų Azijos raidai ir paliko pasaulinio masto paveldą.

Pagrindiniai įvykiai

Chronologija

• 1500 m. pr. m. e. - 600 m. pr. m. e.: Vedų ir brahmanų sudarymas
• 700 m. pr. m. e. - 300 m. pr. m. e.: Upanišadų sudarymas
• 527 arba 526 m. pr. m. e: Mahavyros, istorinio džainizmo įkūrėjo, mirtis
• VI a. pabaiga: Persijos karalius Darijus užkariauja dalį Senovės Pakistano.
• 486 M. PR. M. E: Budos mirtis; pagal kinų tradiciją 483 m. pr. m. e.
• 400 m. pr. m. e.: Panini sudaro pirmąją sanskrito gramatiką
• IV a. pr. m. e. - IV a. pr. m. e: Ramajanos ir Mahabharatos sukūrimas
• 327 M. PR. M. E. - 25 M. PR. M. E: Aleksandras Didysis įsiveržia į Indo slėnio regioną (dabar Pakistanas).
• 321 M. PR. M. E. - 181 M. PR. M. E: Kr.: Čandragupta Maurija įkūrė Maurijų imperiją
• 300 m. pr. m. e.: graikas Megastenas lankosi pas Maurijos karalių
• 300 m. pr. m. e. - Arthashastra parašyta, nors kai kurie mokslininkai šį veikalą datuoja 100 m. po Kr.
• 268 m. pr. m. e. - 233 m. pr. m. e. Didžiojo Ašokos valdymas
• 185 m. pr. m. e. - 75 m. pr. m. e.: centrinėje Indijos dalyje viešpatauja Sunga dinastija
• II a. pr. m. e. - III a. pr. m. e.: budizmo ir džainizmo įtaka Indijoje pasiekė piką
• I a. pr. m. e. - I m. e. a.: šaka, partai ir kušanai įsiveržia į Indo slėnio regioną.
• I a. pr. m. e. - II a. po Kr.: Satavahanos valdymas
• 58 M. PR. M. E. - 57 M. PR. M. E: Kr. prasideda Vikrama Samvat era
• Čera, Čola ir Pandija karalystės pietuose
• 78 m. po Kr.: Šakos eros pradžia
• I-III a: Kušanų dinastijos valdymas; pirmasis džainistų tirthankarų ir hinduistų dievybių su muti ginklais atvaizdas
• IV-V a: Vaktakų valdymas centrinėje Indijoje ir Dekane
• IV-VI a: Guptos laikotarpis didžiojoje dalyje ir centrinėje dabartinės Indijos Respublikos dalyje (niekada neapėmė Pakistano regionų), tačiau tai buvo Indijos aukso amžius Gangos slėnyje.
• 500 M. PO KR: Adžanta baigta
• V-VII a: Vaišnavizmo, ypač Krišano kulto, plitimas; vietinių dievybių garbinimo atsiradimas; tantrizmo atsiradimas
• V-VI a: Hunų invazija į senovės Pakistano regionus
• VI-XVII a: Radžputų valdymas įvairiuose Vakarų Indijos regionuose.
• VI a: Kalačuri dinastija valdo šiuolaikinės Indijos vakarinę pakrantę
• VI-VIII a: Pallavų dinastija pietų Indijoje; pietuose prasideda uolų skulptūrų architektūra; šventyklų statyba klesti Mamallapuramoje ir Kančipurame
• VI-X a: Tamilų devocionalinė poezija
• VII-VIII a: Budizmo nuosmukis senovės Pakistane ir šiaurinėje Indijos dalyje; induizmo atgimimas
• VII-X a: Raštrakutų dinastija valdo šiaurinę Dekano dalį
• VIII a. pradžia: Arabų pirkliai įsikuria Sindo (dabar Pakistano dalis) ir Indijos Gudžarato valstijos pakrantėje.
• VIII-XII a: Pala dinastija valdo Biharą, Bengaliją ir didelę dalį Rytų Indijos
• X-XVII a: Radžputų valdymas įvairiuose Vakarų Indijos regionuose.
• 788 - 820 M. PO KR: Adi Šankaračarja gyvenimas
• 1018 M. PO KR: Pirmasis musulmonų valdovas Mahmudas Gaznis puldinėja Indiją.
• 1947 m. - Indijos dominija tampa nepriklausoma
• 1950 m. - įkurta šiuolaikinė Indijos Respublika

Žemėlapis, kuriame tamsiai mėlyna spalva pažymėtas didžiausias Maurjano imperijos plotas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kur klestėjo Indo slėnio civilizacija?

K: Kada egzistavo Indo slėnio civilizacija?

K: Kokia Indo slėnio civilizacijos reikšmė?

K: Kas ir kada įkūrė Maurjų imperiją?

K: Kuo garsus Ašoka Didysis?

K: Kada Ašoka atsivertė į budizmą?

K: Kas buvo Gupta ir kuo jis žinomas?

Paieška pagal raidę