Senovės Egipto žemdirbystė: Nilo drėkinimas, pagrindinės kultūros ir reikšmė

Atraskite Senovės Egipto žemdirbystę: Nilo drėkinimo metodai, pagrindinės kultūros (emeras, miežiai, linai) ir jų reikšmė ekonomikai bei kasdienei kultūrai.

Senovės Egipto žemdirbystė tikriausiai buvo pirmoji, kuri buvo praktikuojama plačiu mastu. Jie augino pagrindines maistines kultūras. Tai buvo grūdai, pavyzdžiui, emeras (kviečių rūšis) ir miežiai. Ankstyviausi įrodymai apie drėkinimą Nilo regione yra apie 3100 m. pr. m. e.

Jie taip pat augino linus drabužiams ir aliejui. Taip pat buvo paplitę sodai ir daržai. Skirtingai nuo kitų kultūrų, jie buvo auginami atokiau nuo teritorijų, kurias kasmet užliedavo Nilo upė. Žemės ūkis buvo senovės Egipto ekonomikos pagrindas. Jis teikė žmonėms darbą ir maistą. Tai buvo Egipto elito turto šaltinis. Egiptas buvo didžiosios senovės pasaulio dalies duonos centras (pagrindinis maisto tiekėjas).

Nilo potvynio ciklas ir drėkinimo sistema

Nilo potvynis formavo ūkininkavimo ritmą. Senovės egiptiečiai skirstė metus į tris pagrindines sezono dalis: Akhet (potvynio metas), Peret (sėjos ir augimo metas) ir Shemu (derliaus metas). Potvynio vanduo atnešdavo derlingą nuosėdą (Nilo dumblo sluoksnį), todėl laukai po atslinkimo buvo labai derlingi.

Drėkinimo technikos apėmė:

• bendrus tvenkinius ir kanalus, kurie nukreipdavo potvynio vandenis į žemes;
• kubilių (basin) sistemas — laikinius baseinus, kuriuose užtvenkus potvynį vanduo pritekėdavo sausosios sezono metu;
• rankinius pakėlimo įrenginius, tokius kaip shaduf (svorio kontrbalanso kranas) ir vėliau – vandens rato tipus;
• užtvankų, pylimų ir laukų skiriamųjų briaunų įrengimą, kad būtų galima kontroliuoti drėkinimą ir išvengti pertekliaus ar užliejimo.

Matavimams ir administracinei kontrolei naudoti nilometrai — vietos, kuriose fiksuodavo potvynio aukštį. Iš jų priklausė mokesčių dydis ir valstybės planavimas.

Pagrindinės kultūros ir ūkio produktyvumas

Be minėtų grūdų, emero ir miežių, senovės egiptiečiai auginę ir kitus augalus:

• ankštiniai (pvz., pupos, lęšiai) — baltymų šaltinis;
• daržovės: svogūnai, česnakai, salotos, agurkai;
• vaisiai: datulės, figos, granatai;
• sezoninės daržovės soduose ir prieskoniniai augalai;
• linai — drabužiams (lino audiniams) ir aliejui;
• kai kuriais atvejais sezamų ir rapsų protėviai aliejui bei sėkloms.

Miežiai buvo plačiai naudojami ne tik duonos, bet ir alaus gamybai — alaus buvo kasdienis maisto papildas. Emeras (primitive wheat) buvo pagrindas duonos gamyboje. Dauguma daržovių ir vaisių buvo auginami tuose pačiuose ūkiuose arba šalia gyvenviečių mažesniu mastu.

Ūkininkavimo technika, įrankiai ir trąšos

Senovės egiptiečiai naudojosi palyginti paprastais, bet efektyviais įrankiais: mediniais ar mediniais ir akmeniniais plūgais, grėbliais, kastuvais, šakėmis ir pjūklais. Derliaus nuėmimui naudotos pjastrės ir kiti pjovimo įrankiai, iš pradžių — akmeninės ar kaulinės, vėliau — metalinės.

Dirvožemį tręšė natūraliomis priemonėmis: Nilo nuosėdomis, gyvulių mėšlu ir organinėmis atliekomis. Po potvynio laukus dažnai tiesiog sėjo be intensyvaus dirbimo, pasitikėdami dumblo derlingumu.

Socialinė ir ekonominė reikšmė

Žemės ūkis ne tik maitino bendruomenes, bet ir formavo visuomenės struktūrą. Valstybė ir šventyklos valdė didelius žemės plotus; derliaus dalis buvo renkama kaip mokesčiai arba in natura. Priklausomai nuo potvynio lygio ir gaunamo derliaus, valstybė planavo sandėliavimą, prekybą ir maisto paskirstymą.

Darbas ūkyje buvo atliekamas įvairiais būdais: vietiniai ūkininkai, nuomininkai, vergai ir samdomi darbuotojai, taip pat privalomas valstybės darbuotojų (korvė) indėlis, ypač didesniuose drėkinimo ir kanalo statybos bei priežiūros darbuose. Sandėliai ir valstybinės granarios leido sukaupti perteklinį grūdą, kurį naudodavo badmečiu arba eksportui.

Ilgalaikė reikšmė

Senovės Egipto žemdirbystės sistema padėjo susiformuoti stabiliai civilizacijai ir turtui. Efektyvus drėkinimas ir derlingos upės pakrančių žemės leidžia suprasti, kodėl regionas tapo vienu iš senovės pasaulio derlingumo centrų. Daug kas, ką išrado ir sistemino egiptiečiai — nuo drėkinimo technikų iki maisto sandėliavimo ir valdymo — turėjo ilgalaikį poveikį kitoms civilizacijoms.

Trumpai apibendrinant: Nilo potvynio kontrolė, pagrindinių maistinių kultūrų auginimas ir organizuotas drėkinimas leido Senovės Egiptui tapti regiono maisto centru, o žemės ūkis liko ekonomikos stuburu šimtmečiais.

Geografija

Senovės Egipto geografija skyrėsi nuo kitų Viduržemio jūros regiono dalių, kuriose žiemos buvo lietingos, o vasaros - karštos ir sausos. Egipte daugiausia ūkininkauta Nilo upės slėnyje ir Nilo deltoje. Egipte iškrito nedaug kritulių, todėl žemę reikėjo drėkinti. Tai buvo daroma iš Nilo, kai jis užliejamas arba įprastai.

Vasarą Nilas pradėjo kilti, o vėlyvą rudenį - vėl leistis. Augimo sezonas prasidėdavo žiemos mėnesiais. Jis buvo vadinamas Ša-et (auginimo sezonas). Antrasis sezonas buvo vadinamas P' ru-et (sausasis sezonas). Tai karštas sausasis sezonas, kai buvo nuimamas derlius ir sandėliuojami grūdai. Trečiasis sezonas, Še (jūros), buvo mėnesiai, kuriais Nilas užtvindydavo. Kiekvienas sezonas trukdavo apie keturis mėnesius. Derlingas Nilo slėnis yra apie 760 mylių ilgio ir apie 14 mylių pločio. Likusi Egipto dalis yra dykuma.

Pagal šią sistemą buvo galima auginti vieną derlių per metus. Dėl trumpesnio žemės ūkio sezono buvo daugiau darbininkų, galinčių statyti šventyklas ir kitus karališkuosius pastatus. Darbininkai taip pat buvo naudojami ištisus metus vykdomiems drėkinimo projektams. Vanduo paprastai buvo nešamas rankomis ant vyrų pečių, naudojant jungus.

1805 m. žemėlapis, kuriame išsamiai pavaizduotas Nilo slėnis ir delta

Derlius

Derliaus nuėmimo sezonas buvo vadinamas Šemu. Žyniai pjovė grūdus mediniais pjautuvais su aštriais dantukais. Galvijai nupjautus grūdus sutrypdavo. Jie mėtė grūdus į orą, kad vėjas nupūstų nenaudingas pelus. Darbas buvo sunkus ir lėtas. Derliaus nuėmimas vykdavo pavasarį, bet baigdavosi gegužės mėnesį. Šeimos samdydavo darbininkus, kad šie atliktų šį darbą. Derliaus nuėmime dalyvaudavo visi. Žemdirbiai turėjo mainytis. Daugelis jų nuimdavo derlių, kad iškeistų jį į daiktus ir gyvulius, kurių reikėjo norint pasėti daugiau derliaus.

Grūdų derlius

Gyvūnai

Egiptiečiai tikėjo, kad subalansuoti žmonių ir gyvūnų santykiai yra esminis kosminės tvarkos elementas, todėl buvo manoma, kad žmonės, gyvūnai ir augalai sudaro vieną visumą. ^p117Galvijai buvo svarbiausi gyvuliai; gyvuliai buvo apmokestinami; bandos dydis atspindėjo juos valdžiusios valdos ar šventyklos prestižą ir svarbą. Be galvijų, senovės egiptiečiai laikė avis, ožkas ir kiaules. Naminiai paukščiai, pavyzdžiui, antys, žąsys ir balandžiai, buvo gaudomi į tinklus ir auginami ūkiuose, kur buvo priverstinai šeriami tešla, kad būtų penimi.^p381 Nilas buvo gausus žuvų šaltinis. Bent jau nuo Senosios karalystės laikų taip pat buvo prijaukintos bitės, kurios tiekė medų ir vašką. ^p409

Senovės egiptiečiai asilus ir jaučius naudojo kaip krovininius gyvulius. Jie ardavo laukus ir į dirvą įterpdavo sėklas. Pasmaugto jaučio skerdimas buvo aukojimo ritualo dalis. ^p381Arkliai buvo pradėti naudoti hiksų Antrojo tarpinio laikotarpio metu, o kupranugaris, nors ir žinomas nuo Naujosios karalystės laikų, buvo naudojamas kaip krovininis gyvulys tik vėlyvuoju laikotarpiu. Taip pat esama įrodymų, kad vėlyvuoju laikotarpiu trumpai buvo naudojami drambliai, tačiau dėl ganyklų trūkumo jų buvo atsisakyta. Šunys, katės ir beždžionės buvo įprasti šeimos augintiniai, o egzotiškesni gyvūnai, atvežti iš Afrikos, pavyzdžiui, liūtai, buvo skirti tik karališkajai šeimai. Herodotas pastebėjo, kad egiptiečiai buvo vieninteliai žmonės, kurie savo gyvūnus laikė kartu su savimi namuose. Priešistoriniu ir vėlyvuoju laikotarpiais buvo itin populiarus dievų, pavyzdžiui, kačių deivės Bastet ir ibisų dievo Toto, garbinimas jų gyvūnų pavidalais, ir šie gyvūnai buvo masiškai veisiami ūkiuose ritualinėms aukoms aukoti. ^p229

Galvijai Senovės Egipte.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia buvo pirmoji žemės ūkio praktika, kuri buvo praktikuojama plačiu mastu?

K: Kokius pagrindinius maisto produktus augino senovės egiptiečiai?

K: Kada Nilo regione buvo rasti pirmieji įrodymai apie drėkinimą?

K: Kokias dar kultūras, be grūdinių kultūrų, augino senovės egiptiečiai?

K: Koks buvo senovės egiptiečių ekonomikos pagrindas?

K: Ką senovės Egipto gyventojams teikė žemės ūkis?

K: Koks buvo Egipto vaidmuo aprūpinant senovės pasaulį maistu?

Paieška pagal raidę