Senovės Egipto žemės ūkis
Senovės Egipto žemdirbystė tikriausiai buvo pirmoji, kuri buvo praktikuojama plačiu mastu. Jie augino pagrindines maistines kultūras. Tai buvo grūdai, pavyzdžiui, emeras (kviečių rūšis) ir miežiai. Ankstyviausi įrodymai apie drėkinimą Nilo regione yra apie 3100 m. pr. m. e.
Jie taip pat augino linus drabužiams ir aliejui. Taip pat buvo paplitę sodai ir daržai. Skirtingai nuo kitų kultūrų, jie buvo auginami atokiau nuo teritorijų, kurias kasmet užliedavo Nilo upė. Žemės ūkis buvo senovės Egipto ekonomikos pagrindas. Jis teikė žmonėms darbą ir maistą. Tai buvo Egipto elito turto šaltinis. Egiptas buvo didžiosios senovės pasaulio dalies duonos centras (pagrindinis maisto tiekėjas).
Sennedžemo laidojimo kamera: artojas, 1200 m. pr. m. e.
Geografija
Senovės Egipto geografija skyrėsi nuo kitų Viduržemio jūros regiono dalių, kuriose žiemos buvo lietingos, o vasaros - karštos ir sausos. Egipte daugiausia ūkininkauta Nilo upės slėnyje ir Nilo deltoje. Egipte iškrito nedaug kritulių, todėl žemę reikėjo drėkinti. Tai buvo daroma iš Nilo, kai jis užliejamas arba įprastai.
Vasarą Nilas pradėjo kilti, o vėlyvą rudenį - vėl leistis. Augimo sezonas prasidėdavo žiemos mėnesiais. Jis buvo vadinamas Ša-et (auginimo sezonas). Antrasis sezonas buvo vadinamas P' ru-et (sausasis sezonas). Tai karštas sausasis sezonas, kai buvo nuimamas derlius ir sandėliuojami grūdai. Trečiasis sezonas, Še (jūros), buvo mėnesiai, kuriais Nilas užtvindydavo. Kiekvienas sezonas trukdavo apie keturis mėnesius. Derlingas Nilo slėnis yra apie 760 mylių ilgio ir apie 14 mylių pločio. Likusi Egipto dalis yra dykuma.
Pagal šią sistemą buvo galima auginti vieną derlių per metus. Dėl trumpesnio žemės ūkio sezono buvo daugiau darbininkų, galinčių statyti šventyklas ir kitus karališkuosius pastatus. Darbininkai taip pat buvo naudojami ištisus metus vykdomiems drėkinimo projektams. Vanduo paprastai buvo nešamas rankomis ant vyrų pečių, naudojant jungus.
1805 m. žemėlapis, kuriame išsamiai pavaizduotas Nilo slėnis ir delta
Pasėliai
Norėdami pasodinti, jie iškasė duobutę žemėje ir į kiekvieną duobutę įdėjo po vieną sėklą. Jie naudojo vagutes. Jie augino kviečius, miežius, daržoves, figas, melionus, granatus ir vynmedžius. Pasėliai egiptiečiams buvo labai svarbūs. Jie augino salotas, agurkus, kviečius, miežius, figas, granatus ir pupeles. Šemu buvo derliaus nuėmimo sezonas. Peretas buvo auginimo sezonas. Achetas buvo potvynių sezonas. Spalio mėnesį Nilo upė palikdavo dirvožemio sluoksnį. Kemete liko nuo potvynių. Jie augino javus Nilo upės kranto pakraštyje, tada laukė, kol Nilas užtvenks upę, ir tada liko tik dirva, į kurią buvo galima sodinti javus.
Derlius
Derliaus nuėmimo sezonas buvo vadinamas Šemu. Žyniai pjovė grūdus mediniais pjautuvais su aštriais dantukais. Galvijai nupjautus grūdus sutrypdavo. Jie mėtė grūdus į orą, kad vėjas nupūstų nenaudingas pelus. Darbas buvo sunkus ir lėtas. Derliaus nuėmimas vykdavo pavasarį, bet baigdavosi gegužės mėnesį. Šeimos samdydavo darbininkus, kad šie atliktų šį darbą. Derliaus nuėmime dalyvaudavo visi. Žemdirbiai turėjo mainytis. Daugelis jų nuimdavo derlių, kad iškeistų jį į daiktus ir gyvulius, kurių reikėjo norint pasėti daugiau derliaus.
Grūdų derlius
Įrankiai
Senovės egiptiečiai turėjo tokius įrankius, kaip girnos, matricos, kremzliniai peiliai ir plūgai. Visi įrankiai buvo paprasti ir pagaminti rankomis. Egiptiečių plūgas turėjo nedidelį peilį, bet dirvos neskutinėjo.
Shadufs
Šadufas - tai daiktas, naudojamas vandeniui iš Nilo upės surinkti. Šadufas veikia traukiant virvę priekyje, o gale yra svoris, kuris neleidžia jam kristi į priekį. Šadufai naudojami vandeniui iš Nilo surinkti, kad būtų galima laistyti pasėlius.
Gyvūnai
Egiptiečiai tikėjo, kad subalansuoti žmonių ir gyvūnų santykiai yra esminis kosminės tvarkos elementas, todėl buvo manoma, kad žmonės, gyvūnai ir augalai sudaro vieną visumą. p117Galvijai buvo svarbiausi gyvuliai; gyvuliai buvo apmokestinami; bandos dydis atspindėjo juos valdžiusios valdos ar šventyklos prestižą ir svarbą. Be galvijų, senovės egiptiečiai laikė avis, ožkas ir kiaules. Naminiai paukščiai, pavyzdžiui, antys, žąsys ir balandžiai, buvo gaudomi į tinklus ir auginami ūkiuose, kur buvo priverstinai šeriami tešla, kad būtų penimi.p381 Nilas buvo gausus žuvų šaltinis. Bent jau nuo Senosios karalystės laikų taip pat buvo prijaukintos bitės, kurios tiekė medų ir vašką. p409
Senovės egiptiečiai asilus ir jaučius naudojo kaip krovininius gyvulius. Jie ardavo laukus ir į dirvą įterpdavo sėklas. Pasmaugto jaučio skerdimas buvo aukojimo ritualo dalis. p381Arkliai buvo pradėti naudoti hiksų Antrojo tarpinio laikotarpio metu, o kupranugaris, nors ir žinomas nuo Naujosios karalystės laikų, buvo naudojamas kaip krovininis gyvulys tik vėlyvuoju laikotarpiu. Taip pat esama įrodymų, kad vėlyvuoju laikotarpiu trumpai buvo naudojami drambliai, tačiau dėl ganyklų trūkumo jų buvo atsisakyta. Šunys, katės ir beždžionės buvo įprasti šeimos augintiniai, o egzotiškesni gyvūnai, atvežti iš Afrikos, pavyzdžiui, liūtai, buvo skirti tik karališkajai šeimai. Herodotas pastebėjo, kad egiptiečiai buvo vieninteliai žmonės, kurie savo gyvūnus laikė kartu su savimi namuose. Priešistoriniu ir vėlyvuoju laikotarpiais buvo itin populiarus dievų, pavyzdžiui, kačių deivės Bastet ir ibisų dievo Toto, garbinimas jų gyvūnų pavidalais, ir šie gyvūnai buvo masiškai veisiami ūkiuose ritualinėms aukoms aukoti. p229
Galvijai Senovės Egipte.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia buvo pirmoji žemės ūkio praktika, kuri buvo praktikuojama plačiu mastu?
Atsakymas: Senovės Egipto žemdirbystė tikriausiai buvo pirmoji, kuri buvo praktikuojama plačiu mastu.
K: Kokius pagrindinius maisto produktus augino senovės egiptiečiai?
A: Senovės egiptiečiai augino grūdines kultūras, pavyzdžiui, emerą (kviečių atmainą) ir miežius.
K: Kada Nilo regione buvo rasti pirmieji įrodymai apie drėkinimą?
A: Ankstyviausi įrodymai apie drėkinimą Nilo regione aptikti apie 3100 m. pr. m. e.
K: Kokias dar kultūras, be grūdinių kultūrų, augino senovės egiptiečiai?
A: Senovės egiptiečiai taip pat augino linus drabužiams ir aliejui. Taip pat buvo paplitę sodai ir daržai.
K: Koks buvo senovės egiptiečių ekonomikos pagrindas?
A: Senovės Egipto ekonomikos pagrindas buvo žemės ūkis.
K: Ką senovės Egipto gyventojams teikė žemės ūkis?
A: Žemės ūkis senovės Egipto žmonėms teikė darbą ir maistą.
K: Koks buvo Egipto vaidmuo aprūpinant senovės pasaulį maistu?
A: Egiptas buvo didžiosios senovės pasaulio dalies duonos krepšys (pagrindinis maisto tiekėjas).
